Sprendimai
5 (100%) 1 vote

Sprendimai

TURINYS

ĮVADAS 2

1. SPRENDIMŲ RŪŠYS 3

1.1.Sprendimų klasifikavimo kriterijai 4

1.2.Sprendimų klasės 4

1.3.Sprendimų priėmimo taisyklės 4

1.4.Šiuolaikinė verslo aplinka 7

1.5.Sprendimų prėmimas organizacijos viduje 7

1.6.Naujas sprendimų priėmimo procesas 7

2. ATSAKOMYBĖS IR ĮGALIOJIMŲ NAUDOJIMO, PASISKIRSTYMO BEI KONTROLĖS YPATUMAI 10

2.1.Kontrolės principas 10

2.2.Reikalavimai 11

3.SPRENDIMŲ PRIĖMIMO METODAI 13

4. VADOVAVIMO PRINCIPAI 15

5. VADOVAVIMO STILIUS IR LYDERIAVIMAS 17

6. VALDYMO SPRENDIMAI 20

IŠVADOS 22

LITERATŪRA 23

ĮVADAS

Kiekviename sprendime yra dviejų rūšių elementai: „faktiniai“ ir „vertybiniai“. Šis skirtumas yra esminis administravimo teorijai. Jis padeda suprasti, tai, kas turima galvoje kalbant apie teisingą administracinį sprendimą. Jis padeda išryškinti literatūroje apie administravimą dažnai pateikiamą skirtumą tarp politikos ir administravimo klausimų.

Išskirti ir nustatyti įgaliojimų perdavimo ir valdymo decentralizavimo naudą, taip pat decentralizavimo išlaidas nėra taip paprasta. Galima daryti tik daugiau subjektyvių samprotavimų priimant vienas ar kitas prielaidas. Todėl decentralizavimas ir valdymo normos sietinos su tam tikrais tikslais ir pavaldinių gebėjimu priimti efektyvius sprendimus.

Sprendimai yra šis tas daugiau negu faktinės prielaidos. Jie aprašo, kokia reikalų padėtis bus ateityje, ir empiriniu požiūriu šis aprašymas gali būti teisingas arba klaidingas; tačiau kartu jie nusako ir imperatyvinę kokybę – padeda nustatyti vienų dalykų viršenybę kitų dalykų atžvilgiu ateityje ir elgesį nukreipia pasirinktos alternatyvos link.

1. SPRENDIMŲ RŪŠYS

Aukštesnio lygio decentralizacija suvokiama kaip sprendimų priėmimo perkėlimas į žemesnio lygio valdymo pakopą:

 Daugiau sprendimų priimama žemiausiu hierarchiniu valdymo lygiu;

 Sprendimai, priimti žemiausiu lygiu, tampa vis svarbesni;

 Organizacijos funkcijos ir operacijos patiria didesnę sprendimų, priimtų žemiausiu lygiu, įtaką;

 Mažėja centralizuotos kontrolės, dalyvaujant valdymo personalui, reikšmė ir dydis.

Tačiau išskirti ir nustatyti įgaliojimų perdavimo ir valdymo decentralizavimo naudą, taip pat decentralizavimo išlaidas nėra taip paprasta. Galima daryti tik daugiau subjektyvių samprotavimų priimant vienas ar kitas prielaidas. Todėl decentralizavimas ir valdymo normos sietinos su tam tikrais tikslais ir pavaldinių gebėjimu priimti efektyvius sprendimus.

Efektyvaus sprendimo požymiai:

 Visapusiškai naudojami grupės narių ištekliai;

 Gerai naudojami vidiniai ir išoriniai veiksniai;

 Gerai naudojami įrenginių pajėgumai ir kolektyvo narių darbo laikas;

 Sprendimas yra teisingas ir atitinka daugumos interesus;

 Sprendimą įgyvendinti nusiteikę visi nariai;

 Priėmus sprendimą, problemos sprendimo sąlygos gerėja ir galimybės didėja

Kada ir kaip perduoti įgaliojimus ir sprendimo priėmimą, sudėtinga problema. Gali būti numatytos specialios taisyklės ir normos, kurios lengvina ir paprastina sprendimų priėmimo teisės delegavimą.

Sprendimai, ypač svarbesni, yra priimami tam, kad įveiktume tam tikras problemas ir uždavinius bei siektume įvairaus tipo užsibrėžtų tikslų.

Sprendimus galima klasifikuoti pagal įvairius kriterijus (žr. 1lentelę)

1 lentelė. Organizacijos darbuotojų priimamų sprendimų klasifikavimas (B. Z. Milneris, 2003, p. 161)

Sprendimų klasifikavimo kriterijai Sprendimų klasės

Struktūrizavimo lygis Silpanai struktūrizuoti (neužprogramuoti)

Stipriai struktūrizuoti (užprogramuoti)

Sprendimo sudėtis Ekonominis

Socialinis

Organizacinis

Techninis

Mokslinis

Tikslų skaičius Vienas

Daug

Veikimo trukmė Strateginiai (gali būti ilgalaikiai)

Taktiniai (gali būti trumpalaikių ir vidutinės trukmės)

Asmuo, priimantis sprendimą Individualus

Grupė

Sprendimų priėmimo lygis Visos organizacijos mastu

Struktūrinių padalinių lygis

Funkcinių tarnybų mastu

Darbuotojų lygis

Sprendimų poveikio vertikalė (gylis) Vieno lygio

Kelių (daugelio) lygių

Sprendimų kryptis Skirti organizacijai, kaip sistemai

Nukreipti į organizacijos išorę

1.1.Sprendimų priėmimo taisyklės

Organizacijos sprendimų priėmimas formaliai yra apibūdinamas kaip priežasties priimti sprendimą atsiradimas, problemų identifikavimo ir sprendimo pasirinkimas. Šis procesas sudarytas iš šių pagrindinių etapų:

 Problemos įvardijimo etapo, kai informacija apie aplinką ir organizacijos būseną yra pateikiama norint nustatyti, ar jos valdymas yra patenkinamas, ir apibūdinti jos trūkumus;

 Problemos sprendimo etapo, kai apsvarstomas alternatyvinių veiksmų rinkinys norint pasirinkti ir pritaikyti vieną iš esamų alternatyvų.

Sprendimų priėmimo decentralizacija galima prisilaikant tam tikrų įgaliojimų perdavimo principu, kurių esmė būtų tokia:

 Įgaliojimų perdavimas turi būti susietas su būsimais rezultatais. Pavaldinys turi turėti pakankamai galių tam rezultatui pasiekti;

 Įgaliojimai perduodami valdymo linijomis, aiškiai žinant, kas įgalioja, kam esi atsakingas už užduoties vykdymą ir kas kontroliuos;

 Kiekvienas vadovas priima sprendimus savo įgaliojimų ribose. Visa, kas svarstytina ir viršija jo įgaliojimus, perduoda į aukštesnį
valdymo lygį;

 Perduodami tik įgaliojimai, o atsakomybė už pavaldinio veiksmus vis vien lieka perdavusiam įgaliojimus asmeniui. Ne veltui sakoma, kas gerai padaryta, garbė tenka vadovui, kas blogai – vykdytojui (antrasis teiginys iš tikrųjų nėra teisingas: už pasėkmes taip pat turėtų atsakyti įgaliojimus perdavęs asmuo, nes neužtikrino gerų užduoties vykdymo sąlygų, netinkamai pateikė užduotį ar pasirinko ne tą pavaldinį).

Priimant sprendimus, būtina atsižvelgti į esamos padėties svarbą, jos suvokimo ypatumus, asmens emocinį nusistatymą ir darbingumą tam tikru momentu, kitus objektyvius ir subjektyvius veiksnius, kurie daro įtaką įgaliojimų vykdymo galimybėmis.

Sprendimų priėmimo taisyklės numatomos tais atvejais, kai dažnai pasikartoja analogiškos situacijos. Jos gali būti ir paprastos, ir sudėtingos, bet turi būti aiškios jų susidarymo priežastys, tiksliai nusakoma tolesnė jų eiga pritaikius vienas ar kitas priemones. Tam tikrais tipiniais atvejais, pavyzdžiui, priimant investicinius sprendimus, juos pagrindžiant ekonomiškai, gali būti naudojamas specialios metodikos (projektams atrinkti, vertinti, rizikai ir pelningumui nustatyti ir t.t.).

Tokios sprendimo priėmimo taisyklės suvaržo ir sprendimą priimančius, ir juos vykdančius, nes taisyklės tampa privalomos visoms šalims (žr. 2 lentelę).

2 lentelė. Sprendimų priėmimo proceso įteisintas nuoseklumas

Sprendimų priėmimo etapai Proceso sudedamosios dalys ir privalomos procedūros

Problemos sprendžiamų uždavinių iškėlimas 1. susidaro naujos situacijos

2. problemos išaiškinimas ir suformulavimas

3. surenkama reikalinga informacija

4. įvertinama probleminė situacija

Sprendimų variantų parinkimas 5. suformuluojami ir pateikiami reikalingi apribojimai

6. surenkama reikalinga informacija

7. rengiami galimi sprendimo variantai

Sprendimų atranka 8. nustatomi atrankos kriterijai

9. parenkami sprendimų vertinimo kriterijai

10. vertinamo galimos pasėkmės

11. tinkamiausios sprendimo atranka

Sprendimų vykdymo organizavimas, vertinimas ir kontrolė 12. planuojamas pasirinkto sprendimo vykdymas

13. sprendimo vykdymo eigos kontrolė

14. vertinimas problemos sprendimas ir naujos situacijos susidarymas

Individualių sprendimų priėmimas gali būti apibūdintas dviem būdais. Pirmas yra racionalusis požiūris, kuris leidžia suprasti, kaip vadovai turi bandyti priimti sprendimus. Kitas yra ribinio racionalumo perspektyva, kuri apibūdina, kaip sprendimas faktiškai turi būti priimamas sudėtingu laikotarpiu ir kaip jam daroma aplinkos įtaka. Racionalus požiūris yra idealus vadovams dirbant kartu, tačiau neduoda geriausio rezultato.

Racionalusis požiūris. Racionalus požiūris buvo sukurtas norint vadovauti individualiam sprendimų priėmimo procesui, nes daug vadovų darė nesistemines ir savavališkas pastangas priimant organizacijos sprendimus. Nors racionaluis modelis yra idealus ir nėra visai paiekiamas realiame nepastoviame, sudėtingame ir greitai besikeičiančiame pasaulyje (žr. 3 lentelė), bet toks modelis padeda vadovams mąstyti apie sprendimus svariau ir racionaliau. Vadovai turi taikyti sistemines procedūras, norėdami padaryti galimus sprendimus. Kai vadovai suvokia racionalaus sprendimo priėmimo procesą plačiai, tai gali padėti jiems priimti geresnį sprendimą netgi turint esminės informacijos trūkumą.

3. lentelė. Sprendimų priėmimas šiuolaikinėje aplinkoje.

Šiuolaikinė verslo aplinka

Poveikis naujos didesnio mąsto startegijos, keitimo, restruktūrizacijos, susijungimo, laimėjimo, sumažinimo, naujų produktų arba rinkų ir pan.

Sprendimų prėmimas organizacijos viduje

Pagrįstas didesnėmis, sudėtingesnėmis, emocinės atsakomybės nuostatomis

Daromas daug greičiau

Daromas nuodugniau neįvertinus aplinkos, esant mažesniam aiškumui apie priemones ir rezultatus

Reikalauja daugiau žmonių, įtrauktų į sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, bendradarbiavimo

Naujas sprendimų priėmimo procesas

Būtinas todėl, kad nei vienas asmuo neturi pakankamai informacijos visiems svarbiems sprendimams priimti

Būtinas todėl, kad nei vienas asmuo neturi laiko ir galimybių įtikinti daugybę žmonių vykdyti sprendimą

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1249 žodžiai iš 4113 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.