Sprendimo priėmimo procesas
5 (100%) 1 vote

Sprendimo priėmimo procesas

VADYBOS PAGRINDAI

TEMA: SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCESAS

(Referatas)


TURINYS

Įvada

1. Sprendimų rengimas

2. Sprendimų priėmimas

2.1. Problemų nustatymas

2.2. Problemų sprendimo būdai

2.3. Operacijų tyrimai

3. Sprendimų įgyvendinimo procesai ir jų pritaikymas praktikoje

Išvados

Literatūra

ĮVADAS

Mūsų pasaulis, išskyrus gamtą, sudarytas iš materializuotų sprendimų. Namai, keliai, vanduo, tekantis iš čiaupo, vaikų gimimas, kelių spūstys yra kieno nors kadaise priimtų sprendimų rezultatas. Mūsų pasaulis yra geras tiek, kiek geri mūsų sprendimai.

Mes gyvename socialinėje erdvėje, kur kas nors jau yra priėmęs daugybę sprendimų. Galima teigti, kad anksčiau priimti sprendimai lemia šios erdvės struktūrą. Mūsų organizacijos taip pat sudarytos iš kieno nors kadaise priimtų sprendimų. Apskritai galima teigti, kad visas mūsų gyvenimas susideda iš problemų ir sprendimų, kuriuos mes priimame (arba nepriimame), kad įveiktume tas problemas.

Atsakomybė už svarbų organizacijų sprendimų priėmimą sunki našta ypač aštriai pasireiškianti aukščiausio valdymo lygyje. Vadovas negali priimti sprendimo neapgalvotai, tam reikia žinių. Svarbūs sprendimų priėmimo proceso elementai yra žmonių santykiai ir laikas. Priimant sprendimus labai svarbūs kitų sprendėjų sprendimai. Sprendimo priėmimas susieja organizacijos dabartį su ateitimi.

Rengiant valdymo sprendimą reikia atsižvelgti į atskirus veiksnius, darančius įtaką jų kokybei. Pirmiausia – vadovo asmenybė. Valdymo sprendimai atspindi vadovo, vadovavusio to sprendimo priėmimui, vertybes, jų sistemą: padorumą, moralę, patriotizmą ir pan. Rengiant valdymo sprendimus būtina įvertinti aplinkos veiksnius, pavojų. Aplinka gali būti aiški, rizikinga ir neapibrėžta. Kai aplinka aiški, tikslai žinomi, labai lengva paruošti alternatyvinius sprendimo variantus. Kai aplinka rizikinga ir sunku numatyti galimas situacijas, negalima aiškiai nurodyti sprendimo būdo, tuomet naudojamas tikimybių metodas, t.y. kokiam rizikos laipsniui esant galima valdymo sprendimo tikimybė. Rizikos tikimybė nustatoma statistiniais metodais; kai laukiamų rezultatų tikimybės apskaičiuoti negalima, o galima juos tik spėlioti, aplinka yra neapibrėžta. Čia svarbų vaidmenį vaidina laikas. Laikas gali pakeisti sąlygas ir padaryti visus pasirinktus kriterijus nenusakomais, dėl to tikslinga valdymo sprendimą priimti kiek galima greičiau. Visais trim atvejais vadovui reikalinga informacija problemai apibūdinti, apibūdinti esamai situacijai, geidžiamam tikslui ir pan. Kai reikalinga informacija neprieinama, tais atvejais naudojami matematiniai metodai, operacijų tyrimas ir kitokie valdymo teorijos metodai.

Vienų, anksčiau priimtų valdymo sprendimų kokybė, kaina, nauda ir kt. rodikliai, panaudojami rengiant kitus, naujus valdymo sprendimus. Tų sprendimų ruošimas yra nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Svarbiausias dalykas yra suspėti laiku priimti sprendimą.

1. Sprendimų rengimas

Sprendimų rengimas yra vadovo veikla bendradarbiaujant su žmonėmis, neminint vadybos funkcijų – planavimo, organizavimo, motyvavimo ir kontrolės. Vieno valdymo lygio kontaktai padeda koordinuoti veiklą tarp lygiagrečių padalinių. Toks bendravimas ugdo lygiateisius santykius ir gerina tarpusavio supratimą. Bendradarbiaudami su pavaldiniais vadovai sužino apie pavaldinių problemas, gauna idėjų ir pasiūlymų. Vadovas, žinodamas tikrąją padėtį kolektyve, gali su darbo grupe pasiūlyti sprendimų variantus ir priemones.

Sprendimų rengimui turi didelę įtaką gaunama informacija. Jos teisingumas, ar yra pakankamai duomenų sprendimui rengti.

Bet kurio lygio sprendimams priimti yra reikalinga informacija. Visi vadovai bei jų štabai perdirbinėja informaciją ir perdavinėja ją vieni kitiems, kol ji tampa sprendimu. Dabartiniu metu nepaliaujamai susiduriame su informacijos srautų didėjimu, dėl šios priežasties vadovams yra svarbu ne tik turėti reikalingą informaciją, bet kad ji būtų tinkamai sukaupta ir parengta naudoti.

Schemoje vaizduojama informacijos tiesioginė įtaka sprendimų rengimui ir priėmimui.

1 schema. Informacijos įtaka sprendimų rengimui ir priėmimui

Kiekvienam sprendimo rengimui turi įtakos tam tikri veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

a) vadovo asmenybė – sprendimas tam tikru mastu atspindi vadovo vertybių sistemą – gėrio ir blogio supratimą, moralę, padorumą;

b) aplinka – rengiant sprendimą visada reikia įvertinti aplinkos keliamą pavojų, ji apibūdinama kaip aiški, rizikinga ar neapibrėžta. Aiški – kai tiksliai žinomas kiekvieno varianto rezultatas; rizikinga – kai negalima aiškiai nurodyti sprendimo efekto, bet žinoma kiekvieno rezultato tikimybė; neapibrėžta – kai potencialių rezultatų tikimybės apskaičiuoti negalima.

c) laikas – galima pakeisti sąlygas, kad sprendimo įvertinimui parinkti kriterijai gali netikti;

d) informacija – ji visada reikalinga problemai spręsti, žinios, surinktos vadovui, teikiamos tinkamam sprendimui paruošti.

2. SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

Sprendimų priėmimas – tai vieno pasirinkimas iš kelių veikimo būdų. Kiekvienas sprendimas turi organizaciją ar jos padalinį artinti prie tikslo,
dėl to naudingas tik realus sprendimas, kuris iš tikro bus įgyvendintas.

Sprendinių priėmimas valdyme yra labiau susistemintas procesas negu buityje, nes vadybininko sprendimai įtakoja daugelio žmonių gyvenimą ir susiję su didelėmis pinigų sumomis. Atsakomybė už svarbų organizacinį sprendimų priėmimą sunki našta, ypač aiškiai pasireiškianti aukščiausio valdymo lygyje. Vadovas negali priimti sprendimo neapgalvojęs tam reikia žinių.

Kompetencija priimant sprendimus daugiau negu kas nors kita, pvz. mokėjimas kontaktuoti skiria gerą menedžerį nuo blogo. Sprendimų priėmimo procese vadovas vaidina kelis vaidmenis:

1. specialisto, kuris reguliuoja įvairius sutrikimus darbe;

2. išteklių skirstytojo;

3. kompromiso skirstytojo.

2.1. PROBLEMŲ NUSTATYMAS

Sprendimų priėmimas susijęs su problemų ir galimybių nustatymu. Kas yra problema? Problema – sunkumai kuriuos reikia pašalinti. Yra dvi nuomonės problemos supratimo klausymu: 1) problema atsiranda tada, kai neįvyksta tai, kas turėjo įvykti; 2) kaip problema suprantama potenciali galimybė.

Pirmiausia reikia nustatyti problemą: sakome nustatyti, tai reiškia pusiau išspręsti. Nukrypimas nuo plano vadovui sukelia problemų: skundžiasi vartotojai, atsistatydina darbuotojai, konkurentų veikla. Priežasčių nustatymas: nustatant priežastis reikia išanalizuoti rinką, pasikviesti konsultantų su darbuotojais, su pirkėjais atlikti apklausą.

2 schema. Problemų formulavimas tikslų siekimui

Problemos diagnozės apibūdinimui yra skiriami du būdai:

a) problema yra situacija, kai nepasiektas tikslas. Apie ją sužinome tuo atveju, jeigu mūsų užsibrėžtas tikslas neįvyko;

b) problemą sukuria situacija, kai kas nors turėjo įvykti, bet taip neatsitiko.

Problemos nustatymas nėra lengvas procesas, todėl sakoma, kad tinkamai suformuluota problema jau yra pusė sprendimo. Šio proceso pirmas žingsnis yra – sutrikimų simptomų nustatymas, kurie tik išryškina esamą problemą, bet jų pašalinimas pačios problemos neišspręs. Problemos radimas yra susijęs informaciją apie dalyko esmę. Suradus ją reikia apsvarstyti, ką iš tikro galima padaryti – ar pakaks jai išspręsti organizacijos turimų išteklių, nes problemos priežastys gali būti išorės aplinkoje. Kartu reikia parengti kriterijus alternatyvoms vertinti.

2.2. PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI

Dažniausiai problemos sprendimui yra ruošiami keli būdai ir rengiami alternatyvūs sprendimai. Šios alternatyvos yra įvertinamos pagal iš anksto parengtus kriterijus. Teisingai nustačius problemą, apsvarsčius galimas alternatyvas, pats sprendimo priėmimas nėra sudėtingas, bet jis neduos naudos, kol nebus įgyvendintas. Tik tada paaiškės ar iš tikrųjų yra vertingas. Sprendimą įgyvendinus, reikia išmatuoti ir įvertinti gautus rezultatus, ir palyginti juos su lauktaisiais.

Kiekvienai valdymo f-jai taip pat būdingi tam tikri tipiniai sprendimai. Sprendimai gali būti:

1) programuoti – jie priimami nuosekliai realizuojant jau žinomus etapus ar veiksmus. Jų atveju galimų alternatyvų skaičius ir pasirinkimas yra riboti. Tokie sprendimai remiasi patirtimi ir panaudojami kuo nors panašiomis sąlygomis;

2) neprogramuoti – tokie sprendimai reikalingi esant naujoms situacijoms ar nežinomiems veiksniams. Šiems sprendimams priimti reikia parengti naujų procedūrų, o pasirinkimas yra gerokai platesnis;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1183 žodžiai iš 3924 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.