Sprendimų priėmimas pranešimo tezės
5 (100%) 1 vote

Sprendimų priėmimas pranešimo tezės

TEMA: Sprendimų priėmimas

TIKSLAS: Aptarti sprendimo priėmimo procesą ir metodus

UŽDAVINIAI:

1. Apibūdinti sprendimų priėmimą;

2. Išnagrinėti sprendimo priėmimo procesą;

3. Aptarti kiekybinius ir kokybinius sprendimų priėmimo būdus;

4. Palyginti individualaus ir kolektyvinio problemos sprendimo procesus bei rezultatus.

Sprendimu vadinamas konkretus pasirinkimas. Optimaliu sprendimu vadinamas toks, kuris pasirinktų rodiklių ir kriterijų atžvilgiu yra geriausias.(5)

Sprendimo esmė- alternatyvos pasirinkimas. (1. 78 psl.)

Sprendimo priėmimas- tai procesas, kurio metu iš kelių galimų racionalių alternatyvų parenkama viena. (1. 78 psl.)

Laikas ir žmonių santykiai- svarbiausi sprendimų priėmimo proceso elementai. Sprendimų priėmimas susieja organizacijos dabarties aplinkybes su veiksmais, kurie nuves organizaciją į ateitį. Sprendimų priėmimas taip pat remiasi praeitimi. Ir teigiama, ir neigiama ankstesnė patirtis vaidina žymų vaidmenį nustatant, kuriuos pasirinkimus vadovai mato kaip tinkamus ar pageidaujamus. (2. 234psl.)

Sprendimo priėmimo aplinkybės. Sąlygas, kuriomis priimami sprendimai, galime padalyti į tris grupes:

• Tikrumas- sprendimų priėmimo sąlyga, kada vadovai turi tikslą, įvertinamą ir patikimą informaciją apie įvairius svarstomų alternatyvų rezultatus.

• Rizika- sprendimo priėmimo sąlyga, kada vadovas žino, kokie yra tikimybė pasiekti tam tikrą norimą alternatyvų tikslą ar rezultatą. Tikimybė- tam tikro įvykio ar rezultato pasirodymo galimybės statistinis matas.

• Netikrumas- sprendimo priėmimo sąlyga, kada vadovas susiduria su nenuspėjamomis išorės aplinkybėmis, arba jiems trūksta žinių, reikalingų tam tikrų įvykių tikimybei nustatyti. Netikrumas reiškia, kad ne visos galimos alternatyvos yra žinomos, o iš žinomų alternatyvų sunku apskaičiuoti nesėkmės ar pasisekimų tikimybę. (2. 241 psl., 242 psl., 1. 80 psl.)

Yra du sprendimo proceso modeliai: klasikinis(racionalusis) ir bihevioristinis(elgsenos). Požiūrių sugretinimas:

1. Klasikinis požiūris:

• Sprendėjai turi visą informaciją apie aplinkybes;

• Sprendėjai turi visą informaciją apie alternatyvas;

• Sprendėjai turi visą informaciją apie racionalią kriterijų seką ir jų svarumo eilę;

• Sprendėjai pasirenka tą variantą, kuris duoda didžiausią ekonominę naudą įmonei ar organizacijai.

2. Bihevioristinis požiūris:

• Sprendėjai turi tik dalinę (neišsamią) informaciją apie aplinkybes;

• Sprendėjai turi tik neišsamią informaciją apie galimas alternatyvas;

• Sprendėjai negali ar nelinkę iki galo numatyti kiekvienos alternatyvos pasekmes;

• Sprendėjų racionalumas yra ribotas. (1. 81psl.)

Racionalus sprendimų priėmimo modelis – keturių etapų procesas, padedantis vadovams įvertinti alternatyvas ir pasirinkti tą, kuri geriausiai laiduoja sėkmę.

Racionalus sprendimo priėmimo procesas:

1. Ištirti situaciją:

• Suformuluoti problemą;

• Nustatyti priežastis;

• Nustatyti sprendimo tikslus.

2. Suformuluoti alternatyvas:

3. Įvertinti alternatyvas ir išrinkti geriausią iš tinkamų.

4. Įgyvendinti ir tikrinti:

• Planuoti įgyvendinimą ;

• Įgyvendinti planą ;

• Tikrinti, kaip įgyvendinama, ir daryti reikiamus pakeitimus. (2. 243 psl., 244 psl.)

Sprendimų priėmimo metodai: kiekybiniai ir kokybiniai

Kiekybiniai metodai:

• Matematinis modeliavimas- remiasi matematiniais apskaičiavimais ir įgalina priimti tikslų, apskaičiavimais pagrįstą sprendimą.

• Tiesinis programavimas- sudaro galimybes apskaičiuoti, kokių paslaugų ir kokias apimtis galima suteikti turimais ištekliais, kad būtų gauta nauda.

• Imitacinis modeliavimas- naudojamas realiai sistemai atvaizduoti, kai norima suprasti jos savybes.

• Dinamikos eilučių (laiko) prognozavimas- grindžiamas prognozuojamo objekto kitimo per keletą metų grafinę analizę.

• Priežasties ir pasekmės modeliavimas- tiriant statistinę priklausomybę tarp tiriamojo objekto savybių ir nepriklausomų kintamųjų Y=f(xi), prognozuojama, kas įvyks panašiose situacijose.

• Ekstrapoliavimas- remiasi prielaida, kad ateitis bus praeities tąsa.

• Regresinė analizė- naudojama siekiant surasti geriausią sprendimą, kuris apimtų jau žinomus ir prognozuojamus kintamuosius. (4. 90 psl.)

Kokybiniai sprendimo priėmimo metodai susideda iš trijų sprendimo procesų modelių:

• Vieno veikėjo modelis,

• Organizacijos,

• Politinis.

Vieno veikėjo modelis. Organizacija suvokiama tarsi būtų sudaryta iš vieno asmens. Jis siekia priimti tokį sprendimą, kuris duotų didžiausią naudą. Galutinį sprendimą priima vienas žmogus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 583 žodžiai iš 1128 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.