Šių dienų org suprantama kaip did sudėtinga ir atvira sistema, kuri susideda iš atskirų, tampriai tarpusavy susijusių dalių.
Vienas pgr kiekvienos org uždavinių: suformuluot org tikslus ir numatyt priemones jų įgyvendinimui.
Vykstant visuomeninės aplinkos ir verslo sąlygų pasikeitimams, kiekvienos orga veikloj iškyla eilė problemų:
1. bankroto grėsmė
2. stiprėjanti konkurencinė kova
3. įstatymų netobulumas, prieštaravimas vienas kitam
4. kvalifikuotų specialistų stoka
5. org. veiklos efektyvumo užtikrinimas
6. ir t.t.
Kiekvienai org. svarbu tobulėt, greičiau nei konkurentai sugebėt laiku reaguot į atsiradusius naujus rinkos reikalavimus. T.y. mokėti greit pakeist firmos išorinius ryšius, kuriems esant ji galėtų efektyviau veikti, funkcionuoti rinkoje. Kad šie procesai būtų užtikrinti, ir paskatintų jų įgyvendinimą, org. naudoja įv. priemones:
1. pertvarko firmos organizacinę struktūrą
2. tobulina personalo pasirinkimo sistemą
3. bando pritaikyti naujus motyvacijos metodus
4. reorganizuoja kontrolės procesą
org. valdymas- procesas, informacijos valdymas, kurio metu vyksta spr parengimas, priėmimas ir įgyvendinimo realizavimas. Visos org siekia panaudoti turimus išteklius taip, kad įgyvendintų iš anksto užsibrėžtus tikslus.
Valdininkų sprendimų efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į jų sugebėjimą sukurti pradinę vertę. Siekiant padidinti veiklos efektyvumą reikia priimti logiškai ir ekonomiškai pagrįstus optimalius vad spr, t.y. tokius, kurie būtų pagrįsti ne vien patirtimi ir intuicija, bet ir objektyvia, patikima ir teisinga informacija.
Vadybiniai sprendimai ir jų klasifikavimai:
vadybinis sprendimas ir jo vieta valdymo cikle.
Kiekviena org. yra soc. sistema, sudaryta iš tarpusavy susijusių ir viena kitą veikiančių sudedamųjų dalių. Valdymas reikalingas, kad užtikrintų soc. sistemos sėkmę, todėl vadovai traktuodami organizaciją, kaip vientisą sistemą turi priimti sprendimus, kurie išspręstų problemas, trukdančias ją pasiekti.
Org. kaip vientisą sistemą galima suvokti panaudojus “kibernetinį” juodosios dėžės principo taikymą: ištekliai® procesas®rezultatas.
Šiuo atveju org. yra laikoma sistema, į kurią įėjimą (išteklius) ir išėjimą (rezultatus) galima valdyti, o kas vyksta tos org. viduje (procesas) nežinome. Todėl šiuo atveju įmonė yra sistema, perdirbanti išteklius į galutinius produktus, paslaugas, ir tai gali atlikti labai įvairiai. Todėl šiame etape yra visai nesvarbu, ką veikia ta įm. ar org., aukščiausio rango vadovui užtenka žinoti, kad esant konkretiems įėjimo parametrams (ištekliams) bus gauti atitinkami išėjimo parametrai (rezultatas).
Pati problema sistemų teorijoje apibrėžiama kaip uždavinys, atsirandantis žmonių arba personalo tikslinėje veikloje ir reikalaujantis teritorinio ir veikiančio įėjimo.
Skirtumas tai būtinas kiekvienos vienybės momentas, bet kurio proceso ar reiškinio ypatybė apibūdinanti jų prieštaringumą, bei vystymosi procesą.
Jeigu pasiekti mūsų rezultatai sutampa su mūsų siekiamais tikslais, tai yra faktinis išėjimas ir pageidaujamas nesiskiria, sutampa, tai tokiu atveju vykstančio proceso reguliavimas yra nereikalingas.
Org. kaip sistemos valdymas
Įėjimas procesas išėjimas¯®
Valdymo sprendimas palyginimas® tikslai
veiksniai
Schemoj valdybos sprendimas- priemonė panaikinti atsiradusį neatitikimą. Sprendimas šiuo atveju yra grįžtamojo ryšio, be kurio neįmanomas joks sisteminis procesas, elementas arba savotiška ryšio informacijos forma užtikrinanti normalią proceso eigą pačioje sistemoje.
Todėl informacija įėjimo bloke yra suprantama, kaip tam tikra probleminį situacija (uždavinys, kuris iš vienos pusės atspindi org. siekiamus tikslus, o iš kitos pusės apjungiantį kompleksą problemų ir klausimų, kuriuos reikia išspręsti, siekiant užsibrėžtų iš anksto tikslų. O info išėjimo bloke yra kaip sprendimas, turintis parinkti valdomas sistemas. Tai yra pakelti valdomos sistemos efektyvumą, padidinti, pagerinti jos išėjimus, išlaikyti ar koreguoti valdomo objekto vystymosi eigą užduotos, nustatytos programos apimtyje, rėmuose.
Reziumė: vad spr yra pirminis etapas ieškant ryšio, priklausomybės tarp esamos valdomo objekto padėties ir norimos, kurią nusako jo tikslai. Įv. autoriai vadybinio sprendimo sąvoką apibrėžia įvairiai:
1)Kaip pasirinkimą vienos iš daugelio galimų veiklos krypčių ar alternatyvų, kurios leistų pasiekti norimą padėtį.
2)Tai ta pagrindinė vadovo ar vadybos specialisto darbo dalis, iš kurios susideda visa įvairiapusė vadybos veikla.
3)Tai valdymo proceso pagrindas, kurį apsprendžia 3 momentai:
· jis yra pagrindinė grandis valdymo procese.
· jis suriša praeitį su dabartimi, ateitimi/ perspektyva, ir yra info perdirbimo ir analizės apie valdomo objekto būklę ir vystymosi tendencijas rezultatas.
· nuo jo įgyvendinimo pasekmių priklauso sėkmė/nesėkmė, didesnio ar mažesnio kolektyvo veiklos efektyvumas surištas su valdomo objekto vystymusi.
Psicholog. pož. vadybos sprendimas – kūrybinis procesas, paremtas jį priimančio asmens motyvacija, patirtimi ir vidinių savybių įtaka.
Kiekv. vadovas savarankiškai kuria naujas originalias idėjas ir spr., o kūrybiniai sugebėjimai pasireiškia mokėjimu perduoti pasiteisinusias idėjas ir metodus iš vienos
veiklos sferos į kt.Be to kasdieninis vadovo darbas yra susijęs su nestandartinių sprendimų ieškojimu, naujų galimybių ir veiklos formų suradimu, todėl jis į pagabą turi pasitelkti visą savo kūrybinį potencialą.
Vadybinis spr. – soc. veiksmas, nes jis reguliuoja personalo veiklą t.t. ribose ir nukreipia soc. grupių aktyvumą reikiama kryptimi. Galime daryti prielaidą, kad vadyb. sprend. – apgalvota prielaida atlikti t.t. veixmus, kurie (ne) tiesiogiai su org ir jos nariams iškeltų tikslų pasiekimu.
Būtinybė priimti sprendimus atsiranda, kai pastebimas atotrūkis tarp norimos ir esamos padėties – kai atsiranda problema.
Kokios veiklos išreiškia vadyb. spr. esmę, pobūdį ir sudėtį, nėra tiksliai apibrėžta.
Pagr. nuostatos apibrėžiant vadyb. sprend.:
1. Vadyb. spr. priėmimas – intelektualus procesas, apimantis galimų spr. alternatyvų įvardinimą, įvertinimą ir optimalios alternatyvos išrinkimą.
2. Vadyb. spr. priėmimas – procesas, kurio etapai yra: a) priežasčių spr. priimti atsiradimas b) galimų veiksmų įvardinimas c) pasirinkimas tarp veiksmų.
3. Vadyb. spr. priėmimas – t.t.elgesio momentas, parodantis vieno iš galimų veiklos veiksnių pasirinkimą.
4. Vadyb. spr. priėmimas (???) – mąstymo ir darbo su personalu procesas, parodantis pasirinkimą vieno iš galimų elgesio variantų ir jo įgyvendinimas kt. žm. personalo pagalba.
Vadyb. spr. – intelektualinė ir praktinė veikla.
Vadymo proceso etapai:
1. Org-jos tikslų nustatymas; 2. Problemų, atsirandančių siekiant tikslų, įvardinimas; 3. Problemų tyrimas ir jų analizavimas; 4. Spr. paieška; 5. Alternatyvų įvertinimas; 6. Optimaliausios alternatyvos pasirinkimas;
7. Spr. suderinimas su org. narių tikslais ir siekiais; 8. Spr. patvirtinimas; 9. Spr. įgyvendinimo paruošimas;
10. Spr. realizavimo proceso įvertinimas; 11. Vadyb. spr. efektyvumo įvertinimas;
Analizuojant pačią paprasčiausią org. sistemą, kuri susideda iš: personalo, gamyb. priem., išteklių, kuriai t.p. reikalingas valdymas. Kiekv. žm., prieš darydamas poveikį objektui, nusistato tixlą ir veixmų programą. po to organizuoja savo veiksmus, įvertinęs jų eiliškumą. Esant reikalui, veiksmų programa keičiama, t.y. priimamas naujas spr. Visi šie procesai susideda iš 3 fazių: 1. Tixlo nustatymas ir veixmų programos sudarymas kiekvienam duotam valdymo ciklo momentui (spr. priėmimo procesas); 2. Tixlingas poveikis proceso eigai, sistemos elementams ir jų ryšiams (priimto vadyb. spr. įgyvend.); 3. Pastovus org-je vykstančio proceso eigos stebėjimas (info rinkimas ir apdorojimas) tam, kad būtų priimtas kt. spr.
Vadybos ciklo etapai: 1. Planavimas; 2. Organizavimas; 3. Skatinimas; 4. Kontrolė; 5. Reguliavimas; 6.Atlyginimas.
Vadyb. spr. klasifikavimas pagal įv. aspektus.
Klasifikacija priklauso nuo to, kox vadyb. spr. momentas akcentuojamas. Ruošiant ir priimant spr., reikia atsižvelgt į tokias problemą apibūdinančias charakteristikas: 1. Laipsnis, kuriuo galima struktūrizuoti problemą; 2.Neapibrėžtumai; 3.Rezultatų daugiareikšmiškumas; 4.Naujų situacijų galimybė; 5.Naujos problemos atsiradimas, kuris reiškia iš esmės pasikeitusios org. funkcionavimo bei jos valdymo struktūros galimybes.
Dažn. vadyb. spr. yra susiję su rezultatų pasiekimu perspektyvoje ir todėl jie turi tam t. netikrumo aspektą/riziką.
Pgl turimos info apimtį galimi net keli požiūriai į perspektyvą: 1. Tikrumo būsenoje priimti spr., kai visos alternatyvos ir veikiančios sąlygos yra iš anksto žinomos/nuspėjamos; 2. Rizikos būsenoje priimti spr., kai sąlygos ir su jomis susijusios alternatyvos yra tikimybinės; 3. Netikrumo būsenoje priimti spr., kai žinomos ne visos sąlygos ir dėl to alternatyvos g.b.nepagrįstos.
Visus org-je priimtus spr. ir atliekamus valdymo veiksmus pgl. jų rezultatus org. veiklai galima suskirstyti į: 1.Strateginiai – kurie nustato visos org. struktūrą ir jos aplinką ; dažn. ilgalaikiai ir apsprendžia visus kt spr., dažn. jie nekartojami, kompleksiniai ir turintys aukštą neapibrėžtumo laipsnį spr., apimantys org. tixlų nustatymą, politikos ir veikimo būdų išdėstymą, būtinų išt. apibūdinimą, gamybos ir rinkos pasirinkimą, kapitalinių investicijų programą, decentralizacijos laipsnio nustatymą. Komercinėje aplinkoje strateg. spr. lemia org. konkurencinį pajėgumą rinkoje; 2.Taktiniai (administraciniai) – susiję su paskirstytų material. išt. panaudojimu siekiant org. tixlų. Dalis taktinių spr. g.b. kūrybiniai, t.y. unikalūs ir panašūs į strateginius. Kita dalis – rutininiai spr., bet jų tixlas – įgyvendinti org. strateg. tixlus; 3.Operatyviniai (veiklos) – susiję su kasdieninių uždavinių tvarkymu, jie priimami, kai norima išsiaiškinti, kaip įgyvendinami anksčiau priimti vadyb. spr. Nors opertayv. spr. dažn. yra kaip pagalbiniai veiksmai, tačiau nuo to jų svarba nemažėja;
Pgl laiko trukmę VS galima skirstyti: 1. Ilgalaikiai (>5metai.). Šie sprendimai perspektyvinio charakterio, bet juos lemia dabarties sąlygos ir poreikiai. Rezultate šie sprendimai gali būti neįgyvendinti jei numatoma situacija ar poreikiai pasikeis. 2. Vidutinio ilgumo (1-5m.). šie sprendimai atsispindi planuose ir programose, kurios jau yra įgyvendinamos. Gali būti keičiami bet ne dažnai. 3. Trumpalaikiai (iki 1m.). dažniausiai pasireiškia žodiniuose ar rašytiniuose
įsakymuose. Priimami be preliminaraus pasiruošimo. Pagal problemos laipsnį VS skirstomi: 1. Bendri – apima visą org. personalą, liečia visuotinio pobūdžio problemas. 2. Daliniai – priimami norint išspręsti problemas, liečiančias tik atskirą padalinį ar ten dirbantį personalą. VS gali būti skirstomi pagal turinį: 1. Techniniai. Kai reikia nuspręsti kokias technologijas tikslinga naudoti ir įsigyti. 2. Ekonominiai. Susiję su rezultatais, sąlygojančiais org. veikloje atsirandančias išlaidas. 3. Socialinio pobūdžio. Apima org. dirbančio personalo darbo sąlygų gerinimą ir pan. Org. pagr. VS gali klasifikuoti atsižvelgiant į: 1. Gamybos metodus, 2. Planuojamos pagaminti produkcijos kiekius ir kainas. 3. Galimus gaminių derinius. VS galima klasifikuoti pagal atitinkamą požiūrį į jų priėmimą: 1. Intuityviniai. Remiasi įsitikinimu, kad sprendimas yra teisingas. 2. Sprendimai paremti žinovais ir sukaupta patirtimi. 3. Racionalūs sprendimai, kurie remiasi analitiniu sprendimo situacijos tyrimu. Visų šių valdymo grupių sprendimai yra susiję ir sudaro sprendimų visumą. Kuri turi būti orientuota į organizacijos strategiją, numatančią pagr. jos raidos vystymosi kryptis ateičiai.
09.23 datos II dalis (pirmą dalį renka Rima)
VADYBINIŲ SPRENDIMŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
Nors sprendimai gali būti įvairūs, tačiau jie visi turi atitikti bendrus reikalavimus:
1)vadyb spr turi buti tikslingas (t.y suderintas su organizacija strategija rūpimoje srityje);
2)vadyb spr t.b kryptingas, t.y orientuotas į sprendžiamą problemą;
3)t.b neprieštaringas – suderintas su kt organizacija-je priimtais spr;
4)paremtas patikima, pakankama ir operatyvia info;
5)pagrįstas – t.b atsižvelgta į visus veiksnius, lemiančius organizacija-jos vystymąsi;
6)turi turėti direktyvinį pobūdį – t.b įgyvendintas ir adresuotas, t.y nusakantis, kas t.b atsakingas už spr įvykdymą;
7)t.b savalaikis;
8)aiškus ir vienareikšmis;
9)teisėtas – turi atitikti visus veikiančius įstatymus.
VADYBINIŲ SPR PARENGIMAS IR PRIĖMIMAS
Bendra spr priėmimo proceso schema.
Valdymas – tikslingos veiklos procesas, kurio metu nustatomos užduotys, gaunama info apie jų vykdymą ir pateikiamos naujos užduotys. Valdymo procese vadyb spr priimamas apdorojus info. Visos įm ir org-jos siekia panaudoti savo turimus išt taip, kad įgyvendintų užsibrėžtus tikslus. Rinkos sąlygose visos įm suinteresuotos pelnu kaip verslo plėtojimo sąlyga. Be to, pelnas ir rentabilumas yra gyvybingumo rodiklis, parodantis konkr verslo, jo savininkų ir personalo kompetencijos, strategijos ir taktikos efektyvumo lygį. Siekiant padidinti įm veiklos efektyvumą, reikia priimti logiškai ir ekonomiškai pagrįstus optimalius vadyb spr, kurie būtų pagįsti objektyvia ir pagrįsta info.