Sresas darbe
5 (100%) 1 vote

Sresas darbe

112131

Stresas darbe

Nepaisant kylančių diskusijų dėl streso apibrėžimo visus juos sąlyginai galima suskirstyti į tris grupes:

1. požiūris kaip į stimulą – kai kurios teorijos apibrėžia ir nagrinėja stresą kaip stimulą, t.y. kaip tam tikrą situaciją, įvykį ar išorinį poreikį, kuris veikia individą ir yra potencialiai žalingas jam.

2. požiūris kaip į reakciją – daugelyje teorijų stresas suprantamas ir apibrėžiamas kaip psichologinė ar fiziologinė organizmo reakcija į tam tikrą išorinę grėsmę.

3. tarpinis požiūris – galiausiai yra tokia streso konceptualizacija, kuri koncentruojasi į kognityvinius, įvertinimo ir motyvacinius procesus, kurie įsiterpia tarp stresoriaus ir reakcijos. Šio požiūrio esmė, kad potencialus stresinis stimulas gali sukelti visiškai skirtingas emocines reakcijas skirtingiems individams priklausomai nuo to, koks yra jų individualus kognityvinis situacijos vertinimas bei jų potencialas įveikti tas emocines reakcijas.

Tipiškas stresines situacijas galima suskirstyti į: laiko stresą – kylantis situacijose, kai trūksta laiko užduotims atlikti; atsakomybės stresą – kyla situacijose, kuriose nuo priimto sprendimo daug kas priklauso, kai žmogus yra priverstas rizikuoti ir pan.; socialinį psichologinį stresą – kylantis įvairiose bendravimo situacijose; fizinį stresą – kylantis nepalankiose fizinėse sąlygose; vidinių prieštaravimų stresą – kylantis vidinių psichologinių konfliktų situacijose.

Analizuojant detaliau, galima paminėti, jog dažnai pasitaiko, kad psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų užduočių vykdymas gali būti stresinis. Remiantis opozicinėmis poromis “per daug-per mažai”, “per sunku-per lengva”, stresą galima charakterizuoti kiekybiškai ir kokybiškai. Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Pav. darbas prie konvejerio kiekybiškai per didelio (daug produkcijos), o kokybiškai (monotoniškas) yra nepakankamo darbo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.

Papildomą psichologinį efektą gali sukelti ir darbo aplinkos kenksmingi veiksniai. Ypač dažnas darbo vietoje kenksmingas veiksnys – triukšmas. Triukšmas ypač trugdo, kai reikia susikaupti arba kai jis izoliuoja nuo kitų žmonių.

Oro tarša taip pat turi įtakos psichiniam stresui, nes dėl jos priklausomai nuo dirbančiojo žinių apie cheminių medžiagų poveikį sveikatai gali kilti baimė. Ankstyvieji psichinio streso simptomai gali pasireikšti darbinės veiklos ir elgesio pokyčiais.

Padidinti psichinį stresą gali blogas apšvietimas, skersvėjai, ribota darbo erdvė ir kiti darbo sąlygų trūkumai.

Darbo organizavimas ir darbo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Rankų darbas, mechanizuota ir automatizuota gamyba sukuria skirtingus stresorius, kuriuos įvertinant psichinį stresą būtina aptarti.

Dirbantysis priklauso nuo darbo laiko. Dėl netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų, pav.; pamaininio darbo darbuotojų įprastos problemos – miego sutrikimai ir sunkumai šeimyniniame gyvenime.

Psichologiniu požiūriu labai svarbūs veiksniai yra psichologinė autonomija ir galimybė darbe laisvai judėti. Autonomiškas žmogus darbe yra tas, kuris gali laisvai priimti sprendimus ir reguliuoti darbo tempą. Dėl laiko stygiaus nepakankama autonomija – ypač stiprus streso veiksnys.

Kai kada psichinį stresą gali sąlygoti ir darbo užmokesčio sistema, pavyzdžiui, dirbant sektoriuje, kur dažni nelaimingi atsitikimai, o algos mokamos tik už atliktą darbą. Stresinis gali būti ir prekybininkų darbas, jei apmokėjimas priklauso tik nuo pardavimo, o į skirtingą darbinę situaciją visai neatsižvelgiama.

Darbo organizavimas turi įtakos dirbančiųjų santykiams darbe. Galimybė pasitarti, grįžtamasis ryšys apie atliktą darbą, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų tarpusavio santykius ir mažina psichologinį stresą. Dažna streso darbe priežastis yra darbo vaidmens problemos, kurios gali atsirasti dėl neaiškios situacijos darbe ar dėl dviprasmiškos ateities perspektyvos.

Kita stresorių grupė, kurią galima paminėti – tai veiksniai, susiję su darbo turiniu. Kitaip tariant, tai indviduali asmens įtaka darbui, galėjimas nepriklausomai priimti sprendimus dėl darbo. Su gamyba susiję sprendimai ar vadovavimas gali riboti šią įtaką. Nesant galimybės savarankiškai spręsti ar daryti įtaką darbo turiniui gali atsirasti psichinio streso simptomų.

Darbas, pasižymintis nepaprastai dideliu informacijos kiekiu, kuria remiantis būtina priimti svarbų ir greitą sprendimą, taip pat gali sukelti psichinį stresą.

Didžiulė atsakomybė darbe – stiprus stresorius, ypač atsakomybė už kitus žmones. Atsakinga profesinė veikla, reikalaujanti sprendimo priėmimo, paprastai suvokiama kaip patraukli veikla, nors toks darbas ir stresinis.

Psichinio streso simptomų dažnai sukelia ir labai monotoniškas darbas. Pav darbas, kurio metu kartojasi paprasta užduotis. Vertinant darbo turinio stresorius reikia prisiminti nepakankamo krūvio ir per didelio krūvio sąvokas.

Stresoriais taip pat gali būti ir įvairūs socialiniai
veiksniai. Nuo darbo organizavimo ir turinio priklauso dirbančiųjų santykiai. Tačiau asmeninių santykių problemų gali kilti ir dėl vidaus darbo santykių, pvz,: darbininko-meistro santykiai, ir dėl konfliktiškų santykių tarp darbuotojų grupių. Tokių sunkumų priežastis gali būti darbo pobūdis, pzv., kliento-pardavėjo, mediko-paciento ar mokytojo-mokinio santykiai.

Problemiški žmonių santykiai darbovietėje daro neigiamą įtaką siekiant bendro tikslo. Vidaus konfliktų išsiaiškinimas darbovietėje paprastai užima nemažai laiko. Pagrindinį dėmesį reikėtų kreipti į santykius tarp darbininkų ir vadovų. Pastangos atskleisti konfliktų priežastis gali skatinti tarpusavio kaltinimus, taigi dažnai pravartu pasitarti su nepriklausomu ekspertu.

Darbas žmogui padeda patenkinti socialinius poreikius, todėl darbe labai svarbu turėti galimybę bendrauti su kitais žmonėm, aptarti problemas, susijusias su darbu. Jeigu to nėra, t. y. Darbas izoliuotas, žmogui kyla streso pavojus.

Kai darbe būtina bendrauti su žmonėmis, pav., dirbant su klientais, pacientais, mokiniais, gali būti per didelis darbo krūvis, todėl vadovai dėl konfliktinės įtampos gali patirti psichologinį stresą.

Trumpalaikis bendravimas su kitu asmeniu dažnai yra paviršutinis. Tikras kontaktas gali būti neužmegztas ar klientai gali reikšti tik negatyvias emocijas. Jei darbas yra atliekamas pavojingomis sąlygomis, psichinis stresas didėja.

Kai darbo objektas yra žmonės, ilgalaikiai tarpusavio santykiai tampa stresiniais, o toks darbas paprastai skaitina didžiulę atsakomybę už kitus. Ypač stresinis darbas tada, kai tenka dirbti su specifinėmis žmonių grupėmis ir tam darbui reikia intymių kito emocinio gyvenimo žinių.

Vertinant žmonių tarpusavio santykių sukeltą psichinį stresą, reikia prisiminti ir tai, kad darbas su žmonėmis gali būti ir labai pozityvus.

Apibendrinant galima išskirti tokius organizacinius stresorius:

Politika

□ Neteisingas darbo įvertinimas

□ Neteisingas darbo apmokėjimas

□ Nelanksčios taisyklės

□ Darbas pamainomis

□ Neapibrėžtos procedūros

□ Dažnas darbo vietos keitimas

□ Nerealistiški darbų aprašymai

Struktūra

□ Centralizacija, nedalyvavimas priimant sprendimus

□ Mažos paaukštinimo tarnyboje galimybės

□ Didelė formalizacija

□ Didelė specializacija

□ Skyrių tarpusavio priklausomybė

□ Darbuotojų – administracijos konfliktai

Fizinės sąlygos

□ Privatumo stoka

□ Triukšmas, cheminės medžiagos ir radiacija

□ Oro užterštumas

□ Netinkamas apšveitimas

Procesai

□ Bendravimo stoka

□ Neadekvatus grįžtamasis ryšys

□ Neaiškūs, prieštaringi tikslai

□ Netikslus darbo vertinimas

□ Neteisinga kontrolės sistema

□ Neadekvati informacija

Visa tai sudaro profesinį stresą.

Pagrindiniai organizacinio streso šaltiniai

1. užduoties reikalavimai – tai, stresoriai, susiję su individo atliekamo darbo specifiškumu

2. fiziniai reikalavimai – tai stresoriai, susiję su fizinėmis darbo sąlygomis bei darbo vietos aplinka

3. vaidmens reikalavimai – tai stresoriai, susiję su individo vaidmeniui organizacijoje:

□ vaidmenų konfliktas kyla, kai individas susiduria su situacija, kurioje vieno vaidmens reikalavimai yra sunkiai arba visiškai nesuderinami su kito vaidmens reikalavimais

□ vaidmens neapibrėžtumas kyla, kai trūksta aiškios su vaidmeniu susijusios informacijos, arba kai trūksta aiškios komunikacijos, t.y. darbuotojas susiduria su situacija, kurioje nėra iki galo aiškiai apibrėžtos ir jam aiškiai pasakomos pereigos, kompetencijos bei atsakomybės ribos.

4. tarp asmeninių santykių reikalavimai – tai stresoriai, susiję su santykiais darbo aplinkoje, lyderiavimo stiliumi bei grupės spaudimu.

Pagrindiniai psichologini streso šaltiniai:

2. frustracija – bet kokia situacija, kurioje individas negali pasiekti jo trokštamo tikslo

3. konfliktas – paprastai kyla, kai individas turi apsispręsti tarp dviejų ar daugiau tarpusavyje nesuderinamų motyvacijos tendencijų arba susidarius situacijai, kai kyla nesuderinamumas tarp įsitikinimų ar vertybių

4. gyvenimo pokyčiai – bet kokie gyvenimo pokyčiai ar įvykiai tiek teigiami, tiek neigiami, nepriklausomai nuo to, ar jie yra planuoti ir laukiami, ar netikėti, gali sukelti streso išgyvenimą

5. spaudimas – mes patiriame psichologinį spaudimą, kuomet jaučiame kieno nors keliamus reikalavimus mūsų elgesiu, t.y. kai kiti asmenys tikisi iš mūsų tam tikro elgesio:

□ spaudimas atlikti viską puikiai

□ spaudimas laikytis taisyklių

Stresas darbe – kai kurie Lietuvoje atlikti tyrimai:

Božytė A. (Vytauto Didžiojo universiteto magistro darbas) tyrė vaidmenų stresorių ir jų sąveikos įtaką darbo efektyvumui ir nustatė, kad:

1. aukštas patiriamo streso lygis sukelia daug neigiamų psichologinių, elgesio, kognityvinių, sveikatos, organizacijų ir kitokių pasekmių.

2. stresas veikia daugumos užduočių atlikimą. Esant aukštam streso lygiui, užduočių atlikimas smarkiai pablogėja.

3. mokslinėje literatūroje empiriniai duomenys patvirtina vaidmenų stresorių daromą neigiamą poveikį darbo efektyvumui, tačiau tyrėjai pateikia skirtingus duomenis apie to poveikio dydį.

4. šio darbo tyrimo nustatytas neigiamas ryšys tarp vaidmens neapibrėžtumo ir darbo efektyvumo bei tarp vaidmenų konflikto ir darbo
efektyvumo yra statistiškai reikšmingas, tačiau silpnas

Glambauskaitė V. (Vytauto Didžiojo universiteto magistro darbas) tyrė profesinio streso organizacinius psichologinius aspektus ir nustatė, kad

1. reikšmingiausi darbo aplinkoje veikiantys stresoriai yra organizaciniai ir darbo veiksniai, iš kurių svarbiausi yra atsakomybė, blogi darbo rezultatai, per mažas atlyginimas, vadovavimo stilius ir asmenybės nuostatų ir reikalavimų konfliktas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1552 žodžiai iš 3064 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.