Šriftų apžvalga nuo senų laikų iki šių dienų.
Šriftas – alfabetinio rašymo grafinė ženklų forma. Pagal rašymo techniką jie skirstomi į rankraštinius, pieštinius, graviruotus ir tipografinius. Poligrafai šriftu vadina liter raidžių alfabeto komplektą, tam tikros kalbos, o taip į šį komplektą įeina pat su raidėmis susijusieji įvairūs skyrybos ženklai. Poligrafiniai šriftai naudojami tekstui sukurti knygose, žurnaluose, laikraščiuose, afišose.
Iš istorijos
Ar žinote, kad šriftai atsirado labai seniai? Jiems jau per 500 metų!
Anksčiau Rusijoje rašant knygą vienuolyno rašytojai kiekvieną raidę kruopščiai išrašinėjo, neskubėdami “piešė”, kad ir menkiausią štrichą. Raidės tada atrodė sunkios, kvadratinės formos, todėl knygai parašyti reikėdavo ne vienerių metų. Tai buvo pats seniausias Rusijos šriftas, vadinamas ustavu. 14 a. ustavą pakeitė pusustavis, o 15 a. atsirado lengvas, energingas, platus raštas. Dabar rašytojai vieną raidę galėjo parašyti įvairiais būdais. Po kiek laiko šis greitasis raštas virto kaligrafiniu menu. Na o 1708 metais buvo sukurtas pilietinis šriftas. Yra duomenų, kad jo atsiradimą paskatino net pats Petras Pirmasis.
Įdomūs faktai: Knygų šriftai
Spaustuvės rinkykloje yra daug įvairiausių šriftų. Jie skirstomi pagal kegelius (dydžius) ir garnitūras (formas). Matuojamas šriftas punktais (vienas punktas – tai 0,376 mm atkarpėlė). Kadaise Prancūzijos matų sistemos pagrindu buvo paimta šios šalies karaliaus pėda. Pėda buvo suskirstyta į 12 colių, colis – į 12 linijų, o kiekviena linija – į 12 punktų. Šių matų mažiausią vienetą prancūzų spaustuvininkas P. Furnjė pritaikė poligrafijai, o ją patobulino ir praplėtė visame pasaulyje spaustuvininkas Dido.
Tekstas renkamas šriftu nuo 3 iki 16 punktų. Kiekvienas punktas turi savo pavadinimą (briliantas, borgis ir t.t.). Lietuvoje dažniausiai vartojami nuo 6 iki 16 dydžių šriftai. Beje, šriftai skiriasi ne tik brėžiniu, kegeliu, bet ir spalva, mastu, pakrypimu.
Šriftai ir informatika
Rašto raidyno grafinė forma vadinama šriftu. Kadangi kodavimui priimtas 8 bitų ASCII standartas, vienodos formos simbolių gali būti ne daugiau kaip 256 (operacinė sistema Windows NT naudoja 16 bitų kodavimą, MSOffice 97 įveda naują standartą – 16 bitų Unicode šriftus). Dalis jų naudojami kompiuterio valdymo kodams, todėl tiesiogiai Windows aplinkoje galima gauti vienu metu 217 skirtingų vieno šrifto simbolių.
Pagal kūrimo technologiją šriftai gali būti taškiniai (Bitmap) ir vadinamieji TrueType. Pirmieji sudaryti iš taškų ir, keičiant raidžių dydį, atsiranda laiptuota forma. TrueType šriftai aprašomi formulėmis ir jų vaizdas nepriklauso nuo dydžio. Jie žymimi TT raidėmis prieš pavadinimą, tokio šrifto failo vardo diske plėtinys yra ttf.