Staigos valdymas ir jos struktūra
5 (100%) 1 vote

Staigos valdymas ir jos struktūra

TURINYS

ĮVADAS 3

ĮSTAIGOS VALDYMAS IR STRUKTŪRA 4

Linijinė valdymo struktūra 5

Funkcinė valdymo struktūra 8

Linijinė-funkcinė valdymo struktūra 11

UAB „KELETA“ VALDYMAS IR STRUKTŪRA 13

Trumpas įmonės aprašymas 13

Įmonės valdymo struktūra 14

Valdymas ir veikla 15

Įmonės veiklos planavimas 16

IŠVADOS 17

NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 18

ĮVADAS

Mano darbo tikslas buvo kuo daugiau sužinoti apie įstaigų valdymą ir jų struktūrą. Literatūroje rasti kuo daugiau skirtingų nuomonių šia tema ir jas palyginti (rasti panašumus ir skirtumus), aptarti, išskirti jų privalumus ir trūkumus. Taip pat šias teorines žinias palyginti su realiai egzistuojančia įmonę, rasti skirtumus bei panašumus tarp teorijos ir praktikos.

Šiame savo darbe literatūroje rastą informaciją lyginau su UAB „Keletos“, kuri užsiima trikotažo ir lengvų viršutinių rūbų didmeninės gamyba, veikla.

ĮSTAIGOS VALDYMAS IR STRUKTŪRA

Įstaigos struktūra paprastai formuojasi keičiantis valdymo darbų sudėčiai bei turiniui, atsirandant naujiems šio pobūdžio darbams, tai yra vykstant valdymo darbų pasidalijimo procesui. Įstaigos valdymo struktūra – žmonių grupės, kuri siekia bendro, konkretaus, užsibrėžto tikslo, darbą organizuojančio proceso sandara.

Literatūroje dažniausiai yra išskiriamos trys pagrindinės valdymo struktūros:

1. linijinė;

2. funkcinė;

3. linijinė-funkcinė.

Tačiau kai kuriuose kituose literatūros šaltiniuose prie šių trijų valdymo struktūrų yra priskiriama ir linijinė štabinė struktūra [2, 85 psl.]. O kai kur yra išskiriamos net aštuonios valdymo struktūros [1, 114 psl.]:1. linijinė;

2. funkcinė;

3. linijinė-funkcinė;

4. linijinė-štabinė;

5. projektinė;

6. matricinė;

7. mišri projekto;

8. tikslinė.Kadangi visuose literatūros šaltiniuose, kuriais aš rėmiausi rašydama šį darbą, yra minimos trys (linijinė, funkcinė, linijinė-funkcinė) valdymo struktūros, jas panagrinėsiu plačiau ir giliau, bei aprašysiu jų privalumus bei trūkumus.

Linijinė valdymo struktūra

Tai viena seniausių valdymo struktūrų. Visose literatūros mano nagrinėtuose literatūros šaltiniuose yra pabrėžiama, kad šiai valdymo struktūrai būdinga tai, jog aukštesnio lygio vadovui yra pavaldūs keli žemesnio lygio vadovai. Taip pat nurodoma, kad jai būdingas vienvaldiškumo principas: pavaldinys gauna nurodymus iš vieno vadovo ir jam atsiskaito, o vadovo nurodymai pavaldiniui yra privalomi [2, 85 psl.]. Linijinės valdymo struktūros schemų pavyzdžiai pateikti 1, 2 ir 3 paveikslėliuose.

P.Zakarevičius rašydamas apie linijinę valdymo struktūrą išskiria du pagrindinius jos privalumus: 1) pavaldiniai visuomet gauna vienareikšmius nurodymus; 2) užtikrinamas vadovavimo vieningumas per visus hierarchinius lygius [3, 94 psl.]. S.Gudo knygoje radau dar vieną privalumą, kurio neminėjo P.Zakarevičius: ryšio kanalai organizacijos komunikacinėje sistemoje yra santykinai trumpi, todėl vadovui yra nesunku gauti reikalingus duomenis [1, 115 psl.]. Taip pat be šių privalumų linijinėje valdymo struktūroje vadovas yra asmeniškai atsakingas už jam pavaldaus padalinio darbą [2, 86 psl.].

Taigi pagrindiniai linijinės valdymo struktūros privalumai yra:

1. pavaldiniai gauna vienareikšmius nurodymus;

2. griežtas vienvaldiškumo principų taikymas;

3. vadovas nesunkiai gauna reikalingą informaciją;

4. vadovas asmeniškai atsakingas už jam pavaldaus padalinio darbą.

Be to aš prie šių privalumų pridėčiau dar vieną – vadovas lengvai gali kontroliuoti savo pavaldinius, nes kiekvienas darbuotojas pavaldus tik vienam vadovui ir yra susijęs su valdymo sistema tik per savo tiesioginį viršininką.

Tačiau be privalumų, kaip bebūtų, ši valdymo struktūra turi ir trūkumų. Pirmiausia vadovas turi būti kompetentingas visais veiklos klausimais, o tai sudėtingose, didelėse organizacijose praktiškai neįmanoma [3, 94 psl.]. S.Gudas teigia, kad linijinės valdymo struktūros trūkumai yra šie [1, 115 psl.]:

1. atsakomybė už strateginius ir operatyvius sprendimus tenka vien tik aukštesniojo lygio vadovui;

2. ši struktūra nepritaikyta kompleksinių problemų sprendimui (nėra štabo grandies, kuri koordinuotų įvairiems vadovams priklausančius padalinius);

3. kadangi informacija yra perduodama tik dviem kryptimis: iš viršaus žemyn bei iš apačios į viršų, padaliniams susisiekti yra sudėtinga, nes jų horizontalūs ryšiai yra neįteisinti.

Kiti autoriai pažymi, kad mažai reikšmingų klausimų sprendimai yra perkeliami į aukštesnį valdymo lygį, nes žemesnio lygio vadovai dažnai yra praradę savarankiškumą ir iniciatyvą; yra didelis vadovo informacinis perkrovimas bei nėra griežto vadovų ir pavaldinių darbo reglamento [2, 86 psl.].

Mano nuomone, ši valdymo struktūra nėra optimaliausias variantas šiuolaikinėse organizacijose, nes ji turi daugiau trūkumų, nei privalumų.

1 pav. Linijinė valdymo struktūra [3, 95 psl.]

2 pav. Linijinė valdymo struktūra [1, 114 psl.]

3 pav. Linijinė valdymo struktūra [2, 85 psl.]

Funkcinė valdymo struktūra

Funkcinio tipo struktūrų atsiradimą paskatino sudėtingesnis gamybos pobūdis ir sudėtingesniu tapęs valdymas. Iškilo būtinybė išskaidyti (specializuoti) valdymo procesą į atskiras valdymo funkcijas, o jų
atlikimui sudaryti tam tikrus valdančios posistemės funkcinius padalinius. Istoriškai pirmiausia atsiskyrė komercinės ir techninės tarnybos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 781 žodžiai iš 2573 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.