Starteginis valdymas
5 (100%) 1 vote

Starteginis valdymas

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………….…2

2. Strategijos apibrėžimai ir evoliucija…………………………………..4

3. Kodėl verta valdyti strategiškai……………… …………………….6

4.Strateginio valdymo verslo kompanijoje ir strateginio valdymo viešojo administravimo institucijose skirtumai……………………………………7

5.Strateginis valdymas institucjų lygmenyje……………………………..8

6.Institucijos misijavizija ir planavimo problemos………………………9

7.Strategijos įgyvendinimas, koregavimas ir stebėjimas………………..13

8.Išvados…………………………………………………………………17

9.Literatūros sąrašas……………………………………………………..18

Įvadas

Strateginio planavimo bei valdymo vaidmuo ir reikšmė šiandienos moderniosios visuomenės viešajame sektoriuje bene sparčiausiai didėja. Tai susiję su sparčiais socialiniais ir technologiniais pokyčiais. Vakarų valstybių privačios kompanijos jau šeštame dešimtmetyje ėmė skirti vis daugiau dėmesio verslo programų ir projektų vystymui. Šių programų realizavimo sėkmę vis labiau ėmė lemti strateginio valdymo elementai.

Strateginis planavimas viešajame administavime tai fundamentalių sprendimų veiksmų paieška bei konstrukcijos. Jis apima informacijos kaupimą, viešojo administravimo aplinkos monitoringą, strateginių galimų alternatyvų paieškas, būsimųjų politinių sprendimų numatymą bei jų įgyvendinimo sąlygas ir galimybes.

Strateginis valdymas – tai valdymo siejimas su strateginiais tikslais bei uždaviniais siekiant gerinti valdymo rezultatus ir sukurti organizacijos kultūrą, kuri puoselėtų naujoves bei lankstumą. Strateginis valdymas nubrėžia konkrečius veiksmus, kuriuos kompanija planuoja atlikti, kad įgyvendinti savo siekius.

Strateginis planavimas ir valdymas yra tiesiogiai susiję su iškeltų uždavinių ir tikslų įgyvendinimą per tam tikrą laiką. Strateginis planavimas yra skirtas padėti dabartinius sprendimus, priimamus organizacijoje.Siekiant viešojo administravimo efektyvumo, strateginis planavimas ir strateginis valdymas gali suteikti nemažų galimybių.

Pirma, atsiranda žymiai geresnės sąlygos įsitvirtinti strateginiam mąstymui ir strateginiams veiksmams organizacijoje, interesų grupėje ar bet kurioje su viešuoju administravimu susijusioje struktūroje.

Antra, išauga galimybė tobulinti viešųjų institucijų veiklą, susijusią su sprendimų priėmimu, tai padeda išskirti organizacijų veiklos prioritetus, sukoncentruoti pastangas formuluojant svarbiausius tikslus ir ketinimus.

Trečia, strateginis planavimas ir valdymas padidina organizacijų atsakomybę ir gerina jų veiklą sprendžiant vidaus ir išorės problemas, leidžia lengviau ir efektyviau keisti veiklos kursą priklausomai nuo besikeičiančių aplinkybių, t.y. strateginį mąstymą tvirtai susieja su strateginiu veikimu.

Ketvirta, tai yra naudinga organizacijai, nes strateginis planavimas bei valdymas veikia personalo vystymąsi.

Strateginis planavimas ir valdymas pats savaime nėra garantas, kuris saugotų organizaciją nuo nesėkmių. Tai yra metodologija, kurią įvaldžius galima tikėtis efektyvesnės veiklos. Strateginio planavimo sėkmė priklauso nuo to, kaip teoriniai strateginio planavimo modeliai, principai, procedūros bus siejami su realiomis organizacijos veiklos sąlygomis, su specifinėmis jų veiklos aplinkybėmis ir situacijomis.

Strateginis planavimas bei valdymas viešajame administravime suprantamas kaip visuma koncepcijų, procedūrų ir priemonių, kurios turi padėti politikams, lyderiams, vadybininkams strategiškai sugebėti veikti formuluojant ir įgyvendinant viešosios politikos kryptis.

STRATEGIJOS APIBRĖŽIMAI

,,Strategija’’ kildinama iš graikiškų žodžių stratos (armija) ir ag (vadovauti) junginio.Šis terminas gali būti suprantamas kaip siekis paruošti fundamentalius sprendimus ir veiklą, jų poveikį organizacijos ateičiai.

Oksfordo žodynas: strategija – karo menas, ypač planuojant kariuomenės ir laivų nukreipimą į tinkamiausias pozicijas;veiklos planas arba verslo politika.

Alfredas Chandleris (1962): strategija – įmonės ilgalaikių tikslų ir uždavinių nustatymas, veiklos krypčių pritaikymas ir išteklių skyrimas šiems uždaviniams įgyvendinti.

J.Brianas Quinnas (1980): strategija – tai modelis arba planas, kuris nuosekliai integruoja pagrindinius institucijos tikslus, politiką ir veiksmų seką. Gerai suformuluotą strategija padeda surikiuoti ir paskirstiti institucijos išteklius, atsižvelgiant į turim kompetenciją ir trūkumus, numatomus aplinkos pokyčius.

Johnsonas ir Scholesas (1993): strategija – institucijos ilgalaikė kryptis ir veiklos ribos, kurios suderina institucijos išteklius su aplinkos pokyčiais, rinka ir klientais, kad būtų patenkinti akcininkų lūkesčiai.

Strateginio planavimo metodika (2000, VŽ Nr.47): strategija – strateginio planavimo rezultatas apimantis institucijos suformulavimą ir

įgyvendinimą. Strategiją galima suprasti kaip priemonių planą, skirtą artimiausiems tikslams įgyvendinti, atsižvelgiant į institucijos vidinės trukmės ir ilgalaikius tikslus, misiją ir situacijos analizę.

H.Mintzbergas strategiją kaip koncepciją nusako penkiomis sąvokomis:1) kaip planą; 2) kaip gudrybę, kuria stengiamasi pergudrauti varžovus; 3) kaip tam tikrą veiklos modelį, šiuo požiūriu strategija gali būti norima ir reali;4) strategija kaip pozicija atspindi organizacijoa vietą išorinėje aplinkoje;5) strategiją kaip perspektyvą.

Taigi strategija – tai priemonių planas reikalingas institucijos misijai ir strateginiams tikslams įgyvendinti.

STRATEGINIO VALDYMO EVOLIUCIJA

G.E.Greenley (l 989) nurodo, kad strateginio valdymo evoliuciją sudaro keturi etapai:

1. Biudžeto sudarymas ir kontrolė ¬¬-1900-1950 m.

2. Ilgalaikis planavimas -1950-1960 m.

3. Strateginis planavimas -1960-1970 m.

4. Strateginis valdymas – 1970 m. pabaiga.

Biudžeto sudarymas ir kontrolė

Tai buvo ankstyviausias (XX a. pradžia) bandymas valdymą padaryti nors kiek sistemišką, panaudojant biudžeto plano sudarymą vieneriems metams ir jo vykdymo kontrolę. Buvo remiamasi prielaida, kad praeities sąlygos galios ir ateityje.

Ilgalaikis planavimas

Atsirado 1950-1960 m. Buvo stengiamasi nustatyti praeities tendencijas, ypač veiklos augimo arba nykimo, ir jas projektuoti į ateitį. Buvo planuojama, kad ištekliai arba potencialiai augs, arba prisitaikys prie nykimo. Planai apėmė laikotarpius, trunkančius keletą metų.

Strateginis planavimas

Atsirado 1960-1970 m. Buvo teigiama, kad praeities tendencijos nebūtinai kartojasi ateityje. Todėl dėmesys buvo kreipiamas į institucijos aplinkos tyrimą, siekiant laiku pakeisti institucijos veiklos kryptį, plėtoti galimybes, sukurti konkurencinį pranašumą. Strateginiame planavime pats svarbiausias buvo metinis planavimo ciklas.

Strateginis valdymas

Atsirado 1970 a. pabaigoje. Kaip ir strateginis planavimas, jis rėmėsi institucijos aplinkos tyrimu. Tačiau strateginis valdymas nesitaikstė su suvaržymais, pasireiškiančiais dabartinėje institucijos aplinkoje. Priešingai, šis būdas naudojo:

a) labai aiškiai apibrėžtus tikslus,

b) tinkamai parengtas priemones tikslams pasiekti,

c) visas, kokias tik įmanoma surasti, galimybes, netgi nepaisant dabartinių sąlygų ypatumų.

Strategiškai valdant siekiama nuolat apsirūpinti informacija apie aplinką ir vengiama planavimo ciklus priešpastatyti nuolatiniam procesui. Tai yra – situacijos stebėjimas ir plano koregavimas vyksta nuolat.





KODĖL VERTA VALDYTI STRATEGIŠKAI

1.Veiklos tikslas tampa aiškesnis. Tai suteikia:

• veiklos krypties jausmą,

• aiškius veiklos prioritetus,

• aiškias vertybes,

• galimybę atsilaikyti keičiantis konjunktūrai.

2. Bendras tikslas suvienija darbuotojus. Tuomet:

• galima užtikrinti visų darbuotojų dalyvavimą planuojant,

• visi daugiau supranta apie tai, kokioje veikloje jie dalyvauja,

• visų institucijoje dirbančių žmonių veikla nukreipiama svarbiausio tikslo link,

• susiderina visų institucijos padalinių tikslai ir veikla.

3. Pasiekiamas norėtas tikslas. Nes:

• užtikrinami realūs tikslai,

• užtikrinamas trumpalaikių priemonių efektyvumas,

• tikslų įgyvendinimas tinkamai aprūpinamas ištekliais, visi resursai tikslingai koncentruojami,

• užtikrinama aplinkos parama ilgalaikei institucijos veiklos krypčiai,

• institucija numato ir kontroliuoja aplinkoje vykstančius pokyčius,

• didelės problemos suskaidomos į valdomus vienetus,

• įmanoma motyvuoti darbuotojus, rasti jiems priimtiną paaiškinimą, kodėl reikia atlikti vienokius ar kitokius darbus,

• aiški dalyvaujančių įgyvendinime atsakomybė.

4. Kasdieniai sprendiniai įgauna bendrą orientyrą, kuris:

• padeda eilinius sprendimus perduoti žemiausioms grandims, siekiant pagreitinti sprendimo procesą,

• suteikia priežiūrai atskaitos tašką

• ištaikomas veiklos tęstinumas,

Strateginio valdymo verslo kompanijoje ir strateginio valdymo viešojo administravimo institucijoje skirtumai

Verslo kompanija

1) Veikos nesėkmė paliečia ir vartotojų grupę.

2) Daugiau llaisvumo keičiant struktūrą, veiklos formas, tikslus , darbuotojus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1140 žodžiai iš 3798 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.