Statistinė analizė
5 (100%) 1 vote

Statistinė analizė

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………..5

1. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ APSKAITA……………………………………………………………………..6

1.1 Statistiniai šaltiniai………………………………………………………………………………………… 6

1.2 Statistinių duomenų apie lauko daržovių augimą analizės būdai ………………………….7

2. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ ANALIZĖ…………………………………………………………………….. 13

2.1 Lauko daržovių plotų statistinė analizė ……………………………………………………………13

2.1.1 Lauko daržovių plotai Vilniaus apskrityje ………………………………………….13

2.1.2 Lauko daržovių plotų dinamika………………………………………………………… 15

2.2 Lauko daržovių derliaus statistinė analizė ………………………………………………………..20

2.2.1 Lauko daržovių derliaus dinamika ……………………………………………………..20

2.2.2 Derlių įtakojantys veiksniai ………………………………………………………………22

2.3 Lauko daržovių derlingumo statistinė analizė …………………………………………………..23

2.3.1 Lauko daržovių derlingumo dinamika……………………………………………….. 23

2.3.2 Lauko daržovių derlingumą lemiantys veiksniai…………………………………..24

3. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO PERSPEKTYVOS ……………………………………………………………………………….25

IŠVADOS IR PASIŪLIMAI…………………………………………………………………………………………. 27

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………. 29

PRIEDAI……………………………………………………………………………………………………………………. 30

ĮVADAS

Augalininkystė yra viena iš svarbiausių žemės ūkio šakų. Ji tiesiogiai tenkina vartotojų poreikius (aprūpina gyventojus maisto produktais). Augalininkystė skirstoma į smulkesnes šakas: pievininkystė, daržininkystė ir sodininkystė.

Daržininkystė – augalininkystės šaka ir mokslo disciplina. Daržovėmis vadinamos maistui vartojamų žolinių augalų sultingosios dalys: šaknys, šakniastiebiai, šakniavaisiai, ūgliai, lapkočiai, lapai, pumpurai, žiedynai, žiedai bei vaisiai.

Kada pradėtos auginti daržovės Lietuvoje, tikslių duomenį nėra, tačiau archeologiniai tyrimai rodo, jog žemdirbyste pradėta verstis dar prieš mūsų erą. Iš tautosakos duomenų galime daryti prielaidą, kad šalia kitų kultūrų buvo auginamos daržovės – ropės, burokai, kopūstai, morkos ir kita. Yra žinoma, kad XIVa. pabaigoje Vytautas Didysis iš Krymo perkėlė ir apgyvendino rytų bei vidurio Lietuvoje nemažai totorių karaimų, kurie savo krašte vertėsi daržininkyste. Į Lietuvą totoriai atvežė įvairių rūšių daržovių sėklų.

Šiuo metu lauko daržovių plotai Lietuvoje kasmet mažėja.

Šiame kursiniame darbe bus nagrinėjamas Vilniaus apskrities (Elektrėnų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų) 1998-2002 m. ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose auginamų lauko daržovių pasėlių plotų kitimas, jų įtaka lauko daržovių derliui ir derlingumui.

Darbo tikslas – išanalizuoti Vilniaus apskrities esančių lauko daržovių plotus, derlių ir derlingumą, bei perspektyvas.

Užduotis:

• išanalizuoti Vilniaus apskrities lauko daržovių plotus

• išanalizuoti lauko daržovių derlių ir derlingumą

• nustatyti šios kultūros ploto, derliaus ir derlingumo perspektyvas.

Tyrimo objektas – ūkininkų ir šeimos ūkiai.

Lauko daržovių plotams, derliui ir derlingumui analizuoti naudosiu struktūros santykinius dydžius, grafinį metodą, koreliacinę analizę, indeksus, dinamikos eilučių analitinius rodiklius ir kitus metodus.

Skaičiavimams duomenys paimti iš 1999m. 1999m. 2000m. 2001m. ir 2003m. Statistikos departamento išleistų „Žemės ūkio kultūrų pasėliai, derlius ir derlingumas“ leidinių. Analizei naudosiu: Genienė M., Čiulevičienė V. „Bendroji ir žemės ūkio statistika“ ir kitų autorių leidinius.

1. ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIŲ LAUKO DARŽOVIŲ PLOTŲ, DERLIAUS IR DERLINGUMO STATISTINĖ APSKAITA

1.1 Statistiniai duomenų šaltiniai

Apskaitant žemės ūkio kultūrų pasėlių plotus, derlių ir derlingumą žemės ūkio bendrovės ir įmonės, ūkininkai ir kiti gyventojai naudoja atitinkamas Statistikos departamento patvirtintas ataskaitų formas, kurias užpildę pateikia rajonų statistikos skyriams.

Ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiai surašomi atrankos būdu.

Respondentinių ūkininkų ūkiai, kurie atrenkami atsižvelgiant į dydį, gamybos specializavimą ir kitus požymius, kiekvienais metais du kartus pildo statistinę formą ŽŪŪ-01 „ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ PASĖLIŲ IR
DERLIAUS ŪKININKŲ IR ŠEIMOS ŪKIUOSE 200…ATASKAITA. Pirmą kartą į atranką patekę respondentinių ūkių ūkininkai įrašo pavasarinius sėjos rezultatus ir iki birželio 30d. ataskaitą perduoda rajono statistiniams skyriams. Statistišką informaciją nuskaito ir kortelę vėl grąžina ūkininkui. Nuėmę žemės ūkio augalų derlių, jie toje pačioje ataskaitoje įrašo duomenis apie nuimtus plotus ir iki lapkričio 15d. pateikia rajono statistiko skyriams.Šios ataskaitos turinys toks pats kaip ir ŽŪB – 29.

Oficialioji statistika duomenis apie išaugintą derlių renka specialiose ataskaitose. Ūkininkų ir šeimos ūkių derlius nustatomas statistinių imčių metodu.

Ūkininkų ir šeimos ūkiai pildo tik vieną ataskaitą. Dalis informacijos surenkama vykdant UADT tyrimus.

Nei vienoje ataskaitoje nėra duomenų apie žemės ūkio derlingumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas derlių po valymo ir džiovinimo dalijant iš nuimto ploto. Daržovių derlingumas apskaičiuojamas iš visų apyvartų gautą daržovių derlių padalijus iš ploto.

Teritorinės statistinės įstaigos, duomenims patikslinti, rengia ūkininkų ir kitų gyventojų apklausas. Teritorinės statistinės įstaigos, surinkę ataskaitas iš bendrovių ir ūkininkų atlieka duomenų patikrą, parengia suvestinę teritorinio darinio mastu. Suvestinės pristatomos į Statistikos Departamentą, kur duomenys yra apibendrinami, grupuojami pagal įvairius požymius, žemės ūkio subjektus, teritorijas. Duomenys teikiami valstybės valdžios ir valdymo insitucijoms, tarptautinėms organizacijoms bei įvairiomis formomis skelbiami visuomenei. Išsamiausi duomenys iš visų žemės ūkio subjektų gaunami visuotinių žemės ūkio surašymų metu.

1.2 Statistiniai duomenų apie lauko daržovių

auginimą analizės būdai

Tiriamų reiškinių apimtis, lygis, sudėtis ir struktūra nuolat kinta laiko atžvilgiu. Todėl reiškinių kitimą laike galima išaiškinti ir išmatuoti analizuojant dinamikos eilutes. Šiame darbe bus taikomi šie dinamikos eilutės analitiniai rodikliai: absoliutinis pokytis, kitimo tempas, pokyčio tempas bei jų vidurkiai. Norėdami nustatyti ar pasirinktos matematinės funkcijos rodikliai atitinka faktinius duomenis, bus skaičiuojama aproksimacijos paklaida.

Dinamikos santykinius dydžius, kurie parodo reiškinių kitimą laike. Jie gaunami vėlesnių laikotarpių duomenis lyginant su prieš tai buvusių laikotarpių duomenimis. Dinamikos santykiniai dydžiai priklausomai nuo bazės gali būti baziniai ir grandininiai.

Baziniai dinamikos santykiniai dydžiai gaunami vėlesnio laikotarpio duomenis lyginant su vieno priimto už bazę laikotarpio duomenimis:

(1)

čia: BSD – bazinis dinamikos santykinis dydis,

xn – vėlesnių laikotarpių duomenys,

x0 – bazinio laikotarpio duomenys.

Grandininiai santykiniai dydžiai gaunami lyginant gretutinių laikotarpių santykinius dydžius . Juose bazė nuolat kinta:

(2)

čia: GSD – grandininis santykinis dydis,

xn – vėlesnių laikotarpių duomenys,

x0 – bazinio laikotarpio duomenys

Dinamikos santykiniai dydžiai gali būti išreikiami koeficientais ir procentais.

Absoliutinis pokytis – tai dviejų dinamikos eilutės lygių skirtumas. Jis rodo, keliais vienetais absoliučia išraiška padidėjo ar sumažėjo dinamikos eilutės vėlesnio laikotarpio lygis, lyginant jį su ankstesnio laikotarpio lygiu. Teigiamas skirtumas rodo reiškinio padidėjimą, o neigiamas – sumažėjimą. Turint 3 metų duomenis, galima apskaičiuoti bazinius ir grandininius absoliutinius pokyčius.

bazinis: grandininis:

Δy=yn-y1; Δy=yn-yn-1; (3)

Kur: Δy- absoliutinis pokytis;

yn- vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

yn-1- dinamikos eilutės lygis, tiesiogiai esantis prieš lygį yn;

y1- bazinis dinamikos eilutės lygis;

Absoliutinių pokyčių vidurkis parodo, kiek vidutiniškai kiekvienais metais analizuojamu laikotarpiu padidėdavo ar sumažėdavo nagrinėjamas reiškinys. Šis vidurkis gali būti apskaičiuotas taikant šią formulę:

(4)

Kur: – absoliutinio pokyčio vidurkis;

yn- vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

y1- bazinis dinamikos eilutės lygis;

n- absoliutinių pokyčių skaičius;

Kitimo tempas – tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis, išreikštas koeficientais arba procentais. Kitimo tempo procentas rodo – kokią ankstesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygio dalį sudaro vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis. Kitimo tempas apskaičiuojamas pagal formulę:

1) bazinis , (5)

2) grandininis (6)

Kur: y1, yn- dinamikos eilutės lygiai;

yn-1- dinamikos eilutės lygis, tiesiogiai esantis prieš lygį yn;

Kitimo tempo vidurkis, parodantis nagrinėjamo reiškinio didėjimą ar mažėjimą analizuojamu laikotarpiu gali būti apskaičiuotas pagal tokią formulę:

(7)

Kur: yn- vėlesnio laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

y1- bazinis dinamikos eilutės lygis;

n- absoliutinių pokyčių skaičius;

Pokyčio tempas – tai absoliutinio pakitimo ir dinamikos eilutės lygio, priimto baze, santykis. Jis rodo, kiek procentų padidėjo ar sumažėjo tiriamojo reiškinio apimtis vėlesniu laikotarpiu, palyginus su baziniu. Jis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

Pt=Kt(%)-100; (8)

Pokyčio tempo vidurkis parodo kiek vidutiniškai pakisdavo nagrinėjamas
reiškinys analizuojamu laikotarpiu ir apskaičiuojamas:

; (9)

Statistinis indeksas – santykinis vidurkinis dydis, rodantis socialinių-ekonominių reiškinių pakitimus laiko arba teritorijos atžvilgiu.

Skaičiuojant indeksus, tarpusavyje palyginami du tos pačios teritorijos, tačiau skirtingų laikotarpių arba skirtingų teritorijų, bet to paties laikotarpio dydžiai.

Šiame kursiniame darbe rezultatų analizei nebus naudojami bendro derliaus, derlingumo, pasėlių plotų dydžio ir struktūros indeksai, bet jie gali būti skaičiuojami.

Bendrojo derliaus indeksas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(10)

Kur: – einamųjų metų bendrasis derlius;

– bazinių metų bendrasis derlius;

Skirtumas tarp indekso skaitiklio ir vardiklio rodo bendrojo derliaus kitimą.

Bendrojo derliaus santykinį kitimą parodo bendrojo derliaus indeksas. Aiškinant šio kitimo priežastis apskaičiuojami du fiksuotos sudėties indeksai:

1) derlingumo. Apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(11)

Jis rodo bendrojo derliaus kitimą dėl derlingumo padidėjimo, sumažėjimo ar nepakitimo, kai plotai abiem laikotarpiais buvo vienodi.

2) pasėlių ploto dydžio

(12)

Šis indeksas rodo kokią įtaką daro bendrajam derliui pasėlių ploto kitimas, kai derlingumas abiem laikotarpiais buvo vienodas. Skirtumas tarp skaitiklio ir vardiklio rodo bendrojo derliaus kitimą absoliutiniais dydžiais ataskaitinius metus lyginant su baziniais.

pasėlių plotų struktūros:

(13)

Agregatinio indekso skaitiklio ir vardiklio skirtumas rodo absoliutinę nagrinėjamo objekto pokyčio sumą, susidariusią dėl indeksuojamo dydžio pokyčio. Remiantis 10, 11 ir 12 formulėmis absoliutiniai dydžiai bus apskaičiuojami tokiomis formulėmis:

(14)

(15)

(16)

Kur: – bendrojo derliaus pakitimas dėl ploto;

– bendrojo derliaus pakitimas dėl derlingumo;

– bendrojo derliaus pakitimas dėl abiejų kartu rodiklių kitimo;

d0,d1- bazinių ir ataskaitinių metų derlingumas;

l0,l1- bazinių ir ataskaitinių metų plotas;

Koreliacijos metodu galima nustatyti dviejų reiškinių požymių arba jų grupės ryšius. Dviejų požymių ryšys nustatomas dvinare (porine) koreliacine analize. Socialinių-ekonominių reiškinių ryšiams aprašyti dažniausiai naudojama tiesės lygtis;

(17)

y – rezultatinis požymis,

x – veiksnys,

a, b – nežinomi parametrai.

Ji naudojama kai veiksniui kintant vienodais intervalais, rezultatinis požymis irgi kinta proporcingai. Pagal mažiausių kvadratų metodą, esant tiesinei priklausomybei, nežinomi parametrai randami sprendžiant tokią normalinių lygčių sistemą:

(18)

n – stebėjimų (koreliuojamų atvejų) skaičius.

Nežinomus parametrus radau taikant Microsoft Exsel statistines funkcijas TREND ir LINEST.

Rezultatinio rodiklio priklausomybę nuo veiksnio parodo parametro b reikšmė. Jeigu parametras b gaunamas teigiamas, tai rodo, kad pakitus veiksniui per 1 vienetą rezultatinis rodiklis vidutiniškai padidėja šiuo dydžiu, esant kitiems veiksniams nekintamiems. Jeigu parametras b – neigiamas, tai rodo, kad rezultatinis reiškinys šiuo dydžiu vidutiniškai sumažėja pakitus veiksniui per 1 vienetą, kai kiti veiksniai nekinta. Parametras a rodo, kokia rezultatinio rodiklio dalis yra sąlygojama kitų į koreliacinę analizę neįtrauktų veiksnių.

Dviejų nagrinėjamų reiškinių (y ir x) ryšio laipsnis (stiprumas) nustatomas apskaičiuojant koreliacijos koeficientą ( ), kuris yra paskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(19)

Koreliacijos koeficientas kinta nuo -1 iki +1. Jo ženklas sutampa su tiesės lygties regresijos koeficiento b ženklu ir rodo ryšio kryptį. Jeigu koreliacijos koeficientas teigiamas, tai ryšiai tarp nagrinėjamų reiškinių yra tiesioginiai, o jeigu neigiamas – atvirkštiniai. Kuo koreliacijos koeficientas artimesnis 1, tuo ryšiai glaudesni, ir kuo labiau koreliacijos koeficientas artėja prie 0, tuo ryšiai silpnesni.

Determinacijos koeficientas:

(20)

Determinacijos koeficientas parodo kokia procentinė dalis tiriamojo rodiklio variacijoje tenka konkrečiam veiksniui.

Apskaičiuojant būsimųjų laikotarpių rodiklius taikoma perspektyvinė ekstrapoliacija.

Visa tai apskaičiavau taikant Mcrosoft Exsel statistines funkcijas TREND ir LINEST.

Prognozavimui galima taikyti Trendo lygtį (tiesės, hiperbolės, parabolės ir kt.). Prieš pasirenkant matematinę funkciją, būtina gili tiriamojo reiškinio kiekybinė analizė. Tiesės lygtis taikoma jei tiriamojo reiškinio grandininiai absoliutiniai pokyčiai per visą laikotarpį lieka beveik pastovūs ir ji išreiškiama taip:

(21)

Nežinomi parametrai gali būti skaičiuojami ir rankų būdu. Pasirinktų funkcijų parametrai (a,b) atitinkantys faktinių dinamikos eilutės lygių nuokrypius nuo apskaičiuotų (teorinių) kvadratų sumos minimumą, apskaičiuojami sprendžiant sudarytas nominalių lygčių sistemas:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1916 žodžiai iš 6289 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.