Statybos pagrindai
5 (100%) 1 vote

Statybos pagrindai

PAMATAI

Pamatas – tai pastato ar statinio dalis, kuri perduoda jų apkrovas į pagrindą.

Pamatai skirstomi į:

1) Sekliuosius (statomi iškastoje duobėje, kuri pastatčius pamatą, užpilama gruntu ir sutankinama).

2) Polinius (pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda polių galais ir šonais, reikalingi ten, kur geras gruntas yra giliai).

3) Giliuosius (pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai).

Pagal pastato konstrukcija pamatai gali būti: juostiniai, atskirieji (pavieniai) ir ištisiniai po visu pamatu.

Po ištisinėmis sienomis pamatai daromi nepertarukiamos juostos pavidalo, todėl vadinami juostiniais. (būna iš surenkamų betoninių blokų, monolitiniai juostiniai, iš pavienių stulpų, kai viršus sujungiamas pamatų sijomis (stulpiniai),

Atskirieji pamatai įrengiami karkasiniams pastatams tada, kai juos veikiančios apkrovos per kolonas perduodamos į pamatus kurie gali būti skirstomi į: monolitinius ar surenkamus gelžbetoninius, laiptuotus ir nelaiptuotus, plūkamų polių.

Ištisinai pamatai (ištisinė gelžb., plokštė po visu pastatu) daromi tada, kai pagrindo viršutinis sluoksnis yra per silpnas apkrovoms nuo kitokių pamatų atlaikyti.

Priimta išskirti dvi pamato būdingas plokštumas: viršutinę, ant kurios paremti laikantieji pastato elementai, ir apatinę, kuria slėgis perduodamas į pagrindo gruntą. Viršutinė plokštuma vadinama pamato viršumi, o apatinė – pamato padu.

Pagrindo gruntai. Gruntai skirstomi į dvi dalis: uolinius ir neuolinius. Uoliniams gruntams priskiriami vulkaninės, metmorfinės ir nuosėdinės kilmės gruntai su standžiais ryšiais tarp grūddelių. Neuoliniai gruntai skirstomi pagal sudedamųjų dalelių stambumą ir formą, taip pat pagal ryšį tarp grūdelių.

Gruntai, kurių temperatūra neigiama ar kuriose yra ledo, priskiriami prie įšalančių gruntų, o jei jie įšalę daugiau kaip tris metus prie amžinai įšalančių gruntų.

JUOSTINIŲ PAMATŲ KONSTRUKCIJOS

Sienų juostiniai pamatai daromi monolitiniai ir surenkamieji. Monolitiai gelžbetoniai naudojami retai. Juostinių pamatų konstrukcija susideda iš dviejų elementų: betoninio ar gelžb., pado bloko (papėdės) ir betoninių pamatų blokų, kurie kartu būna ir rūsio siena.

Pamato padas, keičiant jo įgilinimo gylį, daromas laiptuotas. Pakopos aukščio ir jos ilgio santykis turi būti ne mažesnis kaip 1:2 rišliems gruntams ir ne mažesnis kaip 1:3 nerišliems gruntams.

Poliniai pamatai. Naudojami kai stiprūs gruntas yra giliai. Poliai – apskriti arba daugiakraščiai strypai, įgylinti į gruntą. Polinius pamatus sudaro poliai ir juos jungiančios monolitinės sijos ar plokštės, vadinamos rostverku (antpoliu), į kurį paremta viršpamatinė konstrukciją. Būna mediniai, plieniniai, betoniniai ir gelžbetoniniai poliai. Kalami kas 1,0…1,5 m.

SIENOS

Sienos – tai svarbus pastato konstrukcinis elementas, nuo kurio priklauso funkciniai, techniniai, estetiniai ir ekonominiai ypatumai.

Pagal vartojamas medžiagas sienos skirstomos į: medines, mūrines, betonines ir metalines.

Mūrinės sienos skiriamos į tris grupes:

1) Pagal akmens kilmę – natūralių ar dirbtinių akmenų.

2) Pagal gaminių didumą – iš plokščių, stambių blokų, smulkių blokų ir plytų.

3) Pagal gaminių struktūrą – pilnavidurių arba skylėtų plytų bei lengvojo mūrinio, sudarytos iš įvairių medžiagų ir kt.

4) Pagal statybos technologiją – surenkamosios, monolitinės, surenkamosios monolitinės, mūrinės iš smulkių gaminių.

Pagal konstrukcinę schemą ir apkrovas pastatų sienos skirstomos į:

1) Laikančiąsias, kurios be savosios, laiko perdangas, denginį, laiptatakius ir kitokius elementus, taip pat vėjo slėgį.

2) Tik save laikančiąsias, kurios laiko tik savąją masę ir vėjo slėgį visu pastato aukščiu.

3) Kabamąsias, kurios laiko tik vieno aukšto savąją masę ir vėjo slėgį.

Pagal padėtį pastate sienos skirstomos į išilgines ir skersines.

Medinės sienos. (būna iš: pušies, eglės, ąžuolo, beržo, liepos, buko).

Medinės sienos daromos ręstinės: iš apvalių apipjautų arba profiliuotų sienojų, karkasinės – iš tašų, lentų, plokščių ir skydinės – iš surenkamų stambių, gamyklose pagamintų skydų.

Ręstinės sienojų sienos sudarytos iš sujungtų sienojų eilių. Kampuose sienojai jungiami spraustine sandūra arba dygiais. Tokia siena kad neišsikreivintų vertikalioje plokštumoje sutvirtinama vertikaliomis varžomis. Dažniau ręstinės sienos daromos iš tašų. Tašų sienos būna dvejopos: tokios pat konstrukcijos kaip iš rąstų arba daromos tašų karkasas, kuris yra užpildomas. Paskutiniais metais sienojai jungiami įlaidais: viena ar dvi keteros įleidžiamos į tam tikrus griovelius.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 687 žodžiai iš 2263 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.