Statybos technologijos
5 (100%) 1 vote

Statybos technologijos

1121314151617181

1.Statybos technologijos ryšys su kitomis discip-

linomis.

Statybos techologija-žinių visuma apie statybos gamybinių procesų atlikimo

būdus ir priemones.

Statybos darbų technologiją sudaro:

1.Praktinės,amatiškos statybos technologijos

žinios.

2.Statybos procesų technologija.

3.Šiuolaikinė statybos technologija.

4.Technologinės instrukcijos ar rekomendaci-jos.

Stat.technologija turi ryšį su: matematika,chemi-

ja,fizika ir kt.Ergonomika nagrinėja darbo judesį

ir darbo veiksmą.Procesų techn.nagrinėja darbo

operacijas, darbo procesus, kompleksinius proce-

sus.Pastatų stat. techn. nagrinėja pastatų statybą.

Stat. vadyba nagrinėja stat. firmų darbo organiza-

vimą,tarpusavio santykius ir santykius su kitomis

organizacijomis.

2.Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai, ir

procesai.Užsakovo, genrangovo, subrangovo

samprata.

Pagrindiniai stat. gamybos vykdimo etapai:

1.Projektavimas,

2.Statyba,

3.Eksplotavimas.

Būdai: 1.Samdant rangovus,

2. Ūkio būdu.

Procesai:pagal reikšmę:paruošiamieji,transporta-

vimo,pagrindiniai,pagalbiniai,baigiamieji;

pagal mechanizavimo lygį:mechanizuoti,nevisiš-

kai mechanizuoti,rankų;

pagal sudėtingumą:paprasti,kompleksiniai;

Statybinis procesas-darbo operacijų visuma atlie-

kama pastovios sudėties darbininkų grandies pagal pagal technologinį

nuoseklumą.Darbo operacija-kompleksas veiksmų,turintis paruošia-

mūjų,tarpinių,pagrindinių darbų bruožų.Darbo veiksmas-tai kai dirbdamas

darbininkas atlieka keleta darbo judesių iš eilės.Darbo judesys-darbo

veiksmo mažiausia dalis(vienkartinis judesys).

Stat.gamybos produkcija- tai galutinai pastatyti ir

įrengti pastatai.Tarpinė stat.produkcija-tai užbaig

ta atitinkama pastato dalis ar konstrukcinis elementas.Objekto

stat.procesai vyksta:

1.Paruošiamieji darbai;

2.Pagrindiniai darbai:požeminės pastato dalies,

antžeminės pastato dalies,apdailos ir spec.,įrengi-

mų montavimas ir derinimas.

Pastato statyba prasideda nuo pastato įsigijimo,

tada samdoma inžineriai-statybininkai,architektai

-projektuotojai ir formuojama užduotis.Gaunama

leidymas statyti ir ruošiamas sklypo pasas sude-

rinus su vietiniais tinklų vartotojais.Organizuoja-

mas konkursas pritraukti projektuotojus. Sudaro-

mas projektas ir galutinai patvirtintas perduoda-

mas užsakovui.Organizuojamas konkursas suras-

ti rangovui ir pradedama pastato statyba,kurią kontroliuoja užsakovo

atstovas.Pastatytas pastatas atiduodamas užsakovui su garantine

priežiūra.Užsakovas-fizinis arba juridinis asmuo,

kuris investuoja į statinį pinigus ir atlieka užsako

vo funkcijas.Rangovas-juridinis asmuo(įmonė ku

rioje nustatyta statybos veikla),fizinis asmuo,juri-dinių teisių neturinti

įm.,ūkinė bendrija,individua

li įmonė,nustatyta tvarka įsigijusi patentą.Rango-vo pasamdyta firma, kuri

atlieka darbus ir imasi atsakomybės(materialinės ir juridinės) vadinama

genrangovu.Rangovai, kurie vykdo atskirus dar-

bus ir imasi atsakomybės tik už juos vad. subran-

govu.Užsakovas privalo:1.gauti iš savivaldybės vykdomųjų instit. ir kitų

instit. technines ir pro-

jektavimo sąlygas.2.Atlykti statomo pastato po-

veikio aplinkai tyrimą.3.Turėti suderintą ir patvir

tintą projektą.4.Gauti leidimą statyti.5.Organizuo

ti ir finansuoti statybą pagal sutartis.6.Organizuo-

ti ir atlikti statybos techninę priežiūrą.7.Sudaryti autorinės priežiūros

sutartis.8.Užsakyti inžin.tin-

klų geodezines nuotraukas.9.Organizuoti statinio priėmimą

naudoti.10.Teisiškai organizuoti statinį

Rangovas privalo:1.Paskirti statybos vadovą.

2.Vykdyti sutartį tarp rangovo ir užsakovo.3.Pa-

rengti statybos darbų vykdymo projektą ir statyti pagal galiojančias

normas.4.Garantuoti saugų dar

bą.5.Pildyti dokumentaciją.6.Dalyvauti atiduo-

dant pastatą naudoti.

3.Dokumentacija, pildoma statybvietėje.

Vykdant statybą pildomi 4 pagrindiniai dokumen

tai:1.Dokumentacija susieta su darbų vykdymu,at

liktų darbų aktai,kurie pristatomi užsakovui.Sura

šomi atlikti darbai,kiekiai ir kainos.Čia priklauso ir atsiskaitymai su

darbininkais.2.Medžiagų ga-

vimas ir surašymas.Vedami specialūs žurnalai,

kur surašomos gaunomos medžiagos,atskirai su-

dedami gautų medžiagų pasai,sertifikatai.

Ctiesiog=Cmedž+Cmech+Cužmok

Cpiln=Ctiesiog+Cprid·kprid

Csąmat=Cpiln+Ctransp+pelnas+mokesčiai

C-išlaidos(tiesioginės,medžiagų ir kt.)

3.Visi dokumentai surišti su darbo kokybe ir kon

trole.Pildomi paslėptų darbų aktai-dokumentai liudijantys,kad viskas

atlikta pagal projektą. Aktai surašomi tiems darbams,kurių negalima pa

liginti vizualiai.Itin atsakingi darbai turi savo žur

nalus.Darbų atlikimo žurnalas pildomas kasdien.

4.Dokumentacija surišta su darbų sauga.Žurnalai su darbininkų

parašais.Pagrindinai pavojaus šalti-

nai : kėlimo mech.,transportavimo mech.,elektri-

fikuoti mech.,darbas aukštumoje,darbas giliose tranšėjose,darbas

nepalankiose gamtinėse sąlygo-

se,elektros laidai ir kabeliai,kenksmingos chemi-

nės medžiagos,darbas su aukštą ar žemą t-rą turin

čiomis medžiagomis,gaisras,blogos sanitarinės sąlygos,nedrausmingumas.

4.Statybos darbininkai ir jų darbo organizavi-

mas.

Statybos darbininkai skirstomi pagal
profesijas ir

specialybes:betonuotojai,mūrininkai,dažytojai.Ka

tegorija suteikiama po apmokymo.Stat. darbinin-

kai dirba kolektyvais-brigadomis,grandimis.Bri-

gados būna:specializuotos ir kompleksinės.Spece

lizuota brigada- vienos specelybės darbininkai atliekantys tos specelybės

darbus.Kompleksinė brigada-įv.profesijų darbininkai atliekantys

darbus.Kompleksinės brigados skirstomos:1.bri-

gados,atliekančios vieną pagrindinį techn.procesą

2.brigados, atliekančios keletą pagr.technologiš-

kai susuijusių procesų;3.brigados, atliekančios keletą pagr.mišrių

techn.procesų.Statyboje naudo

jama apmokėjimo sist.:vienetinė,kai atlyginimas mokomas už pagamintą

produkcijos kiekį;laiki-

nė,kai atlyginimas mokomas už atidirbtą laiką.

Vyr.darbų vykdytojas rekomenduoja stat.vadovy

bei asmenis darbų vykdytojo pareigoms eiti arba

darbų vykdytojus atleisti iš pareigų .

Darbų vykdytojas-pagr.bendrųjų ir spec.darbų vadovas ir organizatorius.Jam

pavaldūs visi aptarnaujančio personalo nariai.Jis atsako už stat. ir

montavimo darbų vykdymą,darbų kokybę ir kt.

Jis gali skirstyti darbuotojus ,priimti darbininkus,

atleisti iš darbo už nedrausmingumą,rekomenduo

ti asmenis meistro pareigoms,skirstyti premijų fondąir t.t.Statybos

meistras-pagr.darbų vadovas ir organizatorius darbo aikštelėje.Meistras

paval-

dus darbų vykdytojui.Jis atsako už darbų vykdy-

mą ir jų kokybę,saugumo techniką.mechanikas atsako už mašinų ir mechanizmų

techninę būseną.

5.Statybos verslą reglamentuojantys dokument-

tai.

Pagr.dokumentas-stat.įstatymas.Taip pat regla-

mentai pagal atskiras kryptis.Kiekvienas regla-

mentas formuluoja pagr.taisykles,konkretizuoja darbų atlikimo

technologiją,techn.sąlygas,projek-

to reikalavimus.Vykdant atskirus darbus turi būti

šių darbų instrukcijos.Pagr.reikalavimai naudoja-

mom medž.,gaminiam,darbų atlikimui.Įm.,kuri vykdo darbus,turi turėti

patvirtintus aplinkos ministerijos standartus,sąrašus.Bendruosiuose

normatyviniuose dokumentuose nurodoma pasta-

tų ir įrengimų statybos trukmė,darbų kokybė ir kontrolė;žemės darbų vykdymo

normos ir taisyk-

lės;pagr.stat. ir montavimo darbų normos ir taisyklės;transporto įrengimų

normos ir taisyklės;

teritorijų planavimo,užstatymo,aplinkos tvarky-

mo normos ir taisyklės.Darbo apsauga-komplek-

sas priemonių pagal kurį sudaromos sveikos ir saugios darbo

sąlygos.(žr.3klausimas:pagr.pavo-

jaus šaltiniai).

6.Techno-ekonominiai rodikliai.

Techno-ekonominiai rodikliai yra:

1.Stat.produkcijos darbo imlumas gaunamas

darbo laiko sąnaudas padalijus iš pagamintos pro

dukcijos kiekio.

2.Darbo našumas randamas darbo apimtis padalinus iš laiko.

3.Statybos surenkamumas apibudinamas suren-

kamumo laipsniu ir surenkamumo koeficientu

4.Statybos mechaninis aprūpinimas randamas mechanizmų balansinę vertę

padalinus iš savo jė-

gomis atliktos darbų apimties vertės.

5.Darbo mechaninis aprūpinimas – mechaniz-

mų balansinę vertę padalinus iš bendro darbinin-

kų skaičiaus.

6.Darbų mechanizacijos lygis-mechanizmais atliktų darbų apitis padalinus

iš bendros darbų apimties.

7.Darbo mechanizacijos lygis- darbininkų daly-

vaujančių mechanizuotame procese skaičius pada

lintas iš laiku dirbusio vid. Sąrašinio darbininkų

skaičius.

8.Darbo aprūpinimo energija-randama dalijant visų dirbusių elektros

variklių galingumas iš ben-

dro vid. Sąrašinio darbininkų skaičius.

9.Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savi-

kaina-pinigais išreikštos statybinės organizacijos

normatyvinės išlaidos šiems darbams atlikti.

10.Gatavos produkcijos vieneto savikaina-ran-

dama sąmatinę savikainą padalinus iš statybinės

produkcijos apimties.

11.Tai pat suskaičiujamos mašinų,mechaniz-

mų,įrengimų eksplotacinės išlaidos ir darbo są-

naudos.

7.Statybos technologijos projekto reikšmė ir sudėtis.

Technologinis projektas-pagrindas statybos orga-

nizavimui.Pagrindiniai punktai:

1.Statybvietės planas.

2.Kalendorinis grafikas.

3.Technologinės schemos arba kortelės.

4.Aiškinamasis raštas.

Statybvietės planas susuideda iš aiškinamojo rašto,kuriame turi būti

skaičiuojama sandėlių ir sandėliavaimo aikštelių plotas;sanitarinių patalpų

plotas;pavojingos zonos.Tada braižomas planas pagr. statybos

stadijai,daromas pjūvis per mechanizmus,pateikiamas būtinas stropavimo

priemonių sąrašas,krano charakteristikos ir sutartiniai žymėjimai,rodoma

mechanizmai su jų judėjimo trajektorijomisir kt.Kalendorinaime gra

fikai būna:ciklogramos,linijiniai,tinklogramos.

Technologinėje kortelėje pateikiama:panaudoji-

mo srytis,darbo proceso organizavimas ir techno-

logija,kokybės kontrolė ir darbų piėmimas,darbo sąnaudų ir už mokesčio

kalkuliacija,darbų vykdy

mo grafikai,ištekliai,darbo sauga,techniniai-eko-

nominai rodikliai.

8.Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis.

Technologinės kortelės sudaromos tam, kad galė-

tume kokybiškai atlikti statybos darbus.Jos būna:

1.Tipinės,nepritaikytos konkrečiom darbo sąly-

gom;2.Tipinės,pridedamos prie tipinių darbo vyk

dymo projektų;3.Techn.kortelės sudarytos kon-

krečiom darbo sąlygom.Techn.
kortelės susideda iš:1.Naudojimo

srities;2.Stat.proceso technologi-

jos ir organizavimo;3.Techno-ekonominių rodik-

lių;4.Materialinių ir techninių išteklių.Pirmajame skyriuje aprašoma darbo

procesas,pastato konstrukcinė dalis, kuriai bus atikoma techn. kortelė,

nurodomos darbo vykdymo sąlygos ir t.t.

Antrajame skyriuje pateikiami duomenys apie objekto ruošimą darbui.Braižoma

konstrukcinės dalies planas ir pjūvis, statybinis genplanas. Užra

šomas statybvietėje esančių medžiagų,konstrukci

jų,gaminių laikymo trukmė ir atsargų dydis.Nuro

doma darbų metodai ,nuoseklumas,darbo barai,

pateikiama darbo vietos schema,sudaroma darbų

kalendorinis grafikas,darbo sąnaudų kalkuliacija.

Trečiajame skyriuje pateikiama techn. kortelės techniniai ir ekonominiai

rodikliai : darbo sąnau-

dos žmogaus dienomis,mašinų darbo sąnaudos,

statybos darbų savikaina.Ketvirtajame skyriuje

pateikiama materialiniai ir techniniai ištekliai.

9.Darbo sąnaudų skaičiavimas.

Darbo sąnaudos skaičiujamos:

Q0= Σ(Qi/qi)·ni + ΣQi1 arba

Q0= ΣQi·(Ln/K·T)·ni + ΣQi1,kur

Qi – stat.proceso darbų apimtis;

qi – mašinos išdirbis per pamainą;

K- išdirbio viršijimo koeficientas;

T- pamainos trukmė;

ni – darbininkų dalyvaujančių tam tikrame stat.

procese skaičius;

Qi1- darbo sąnaudos reikalingos mašinoms ir me-

chanizmams eksplotuoti.

Darbo sąnaudų sumažinimo rodiklis skaičiuoja-

mas tada kai gretiname atskirus variantus.Rodik-

lis skaičiujamas pagal formulę:

Ksd = (Q02 – Q01)/Q02 , kai Q02>Q01

čia Q01-pirmo varianto darbo sąnaudos,Q02-antro varianto darbo sąnaudos.

10.Srauto principai.

Objekto statybą stengiamasi organizuoti taip, kad nebūtų viršijamos

norminės statybos trukmės,mi-

nimaliai išnaudojami ištekliai ir kokybiškai atlie-

kami darbai.Pastatus satayti galima trimis būdais:

Nuosekliuoju, kitas objektas statomas tik pilnai pabaigus statyti

pirmąjį.Lygiagrečiuju,visi objek

tai pradedami ir baigiami statyti tuo pačiu metu.

Srautiniu,kai apastatas dalijamas į barus.Visas statybos procesas dalijamas

į srautus.Darbo pro-

cesai skirstomi į ciklus, darbo zonos į – darbo ba-

rus.Pgeidautina, kad darbo barų ciklo trukmė ir darbo sąnaudos būtų

vienodos.Kintant objekto procesų skaičiui,kinta ir jo statybos trukmė.Ciklo

modulis – tai atitinkamos darbo brigados sugaiš-

tas laikas darbo bare.Srauto žingsnis- laikas, per

kurį į darbo barą ateina dirbti kita brigada.Srautai būna ritminiai ir

neritminiai.Srauto taisyklės: objektas turi būti sudalintas į

barus;darbininkai suskaidomi į srautus;viename bare gali dirbti tik vienas

srautas;barų skaičius turi būti didesnis nei srautų skaičius;kiekvieno

dalinio srauto darbo trukmė viename bare turi būti apytiksliai vienoda.

11.Transporto reikšmė.

Statybos krovinių transportavimo išlaidos sudaro ~20% visos statybų ir

montavimo darbų vertės.Pigiausias yra vandens transportas, o bran-

giausias – automibilinis, tačiau juo pervežama daugiausiai

krovinių.Transportas parenkamas, atsižvelgiant į statybos sąlygas, krovinių

perve-

žimo savikainą, pervežimo atstumą, kelius, konstrukcijų matmenis, jų

svorį.Pervežant kons-

trukcijas laikomasi šių reikalavimų:konstrukcijas reikia pakrauti,iškrauti

ir pervežti taip, kad k-jos nesutrukinėtų ir nesulinktų;betonines ir g/b k-

jas galima transportuoti tik tada, kai betonas įgyja reikiamą

stiprumą;lengvo betono k-jas, reikia saugoti nuo drėgmės;surenkami

elementai į transporto priemones kraunami atsižvelgiant į transportui

nustatytas gabaritų ribas;surenkamų k-jų transportavimą reikia organizuoti

taip, kad jas reikėtų kuo mažiau perkrauti.

12.Statybinių krovinių klasifikavimas.

Stat. kroviniai skirstomi į 4 klases.Pirmajai klasei priklauso kroviniai,

kurie išnaudoja visą trasporto priemonės kėlimo galią;antrajai klasei

priklauso kroviniai panaudojantys 71-99% kėli-

mo galios;trečiai klasei-nuo 51-70% , o ketvirtai-

iki 50% kėlimo galios.

13.Geležinkelio transportas.

Geležinkelis susideda iš apatinio ir viršutinio sta-

tinio.Apatinį sudaro:žemės sankasa ir inžineriniai įrenginiai(tiltai ir

t.t.).Viršutinį sudaro:bėgiai, pabėgiai, balastas.Geležinkeliai skirstomi į

plačiuosius,siauruosius ir nestandartinius.Staty-

bos reikalama nutiesti geležinkeliai skirstomi:

privažiuojamuosius kelius, kurie jungia statyb-

vietę su bendraisiais geležinkeliais;statybvietės kelius, kurie tiesiami

statybvietėje kroviniams pervežti.K-jos pervežamos ant dviašių ar ketur-

ašių platformų, jei k-jos ilgos ir netelpa naudoja

ma kelios platformos.Geležinkežinlelių trauka gali būti

garvežiai,elektrovežiai,motorvežiai.Sąs-

tatas susideda iš vagonų, platformų,pusvagonių,

gondolų,hoperių,cisternų ir kt.

14.Automibilinis transportas.

K-joms pervežti labai dažnai naudojamas automo

bilinis transportas.K-jos atgabenamos sunkve

žimiais, automobilinėmis priekabomis,autovilki-

kais,traktoriais su priekabomis.Automibiliniai keliai skirstomi į

kategorijas.Pirmai kategorijai priklauso keliai skirti tolimam ir greitam

automibiliniam eismui tarp stambių centrų ir
priklauso

respublikinės reikšmės keliai.Trečiajai priklauso sričių ir kraštų keliai.

Ketvirtajai priklauso vitinės reikčmės keliai. Penktajai priklauso

žinibiniai keliai.Statybos reikalams keliai tiesiami pagal penktos kategori-

jos reikalavimus.Autokeliai susideda iš sankasos,

kelio dangos ir kelio statinių.

15.Nepertraukiamo transporto organizavimas.

Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktų

nenutrūkstomai.Tam reikia parinkti racionalius maršrutus ir paskaičiuoti

maršrutų trukmę.Transporto priemonės ciklų skai

čius per pamainą randamas pamainos trukmę dalijant iš ciklo

trukmės.Transporto priemonės apkrovimas per darbo laiką išreškiamas

krovinių masės ir kelio sandauga.Kuo transporto priemo-

nės tonkilometrio savikaina mažesnė tuo ji ekono

miškesnė.Kad kroviniai būtų pervežami be pertraukų, reikia apskaičiuoti

reikiamą transporto priemonių skaičių.Jis randamas ciklo trukmę padalijus

iš pakrovimo tukmės.Nepertraukiamo transporto organizavimo esmė ta, kad

statant objektą būtų kuo mažiau prastovų.

16.Pakrovimo-iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas.

Pakrovimo darbai vieni iš pavojingiausių ir atsa-

kiningiausių darbų.Pakraunant k-jas reikia laiky-

tis tam tikrų taisyklių.Paprastos lygios metalinės k-jos platformose

kraunamos keliomis eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš šono k-jas laiko

atrami-

niai stovai, kurių galai surišti stora viela.Sijos kraunamos taip, kad jų

sienelės būtu vertikalios,

galus taip pat reikia surišti viela.Santvaros ant platformų kraunamos po 3-

7 vnt. vertikalioje pa-

dėtyje.Surenkami g/b gaminiai vežami taip, kad jų darbo armatūra būtu

apačioje.K-jos kraunamos ant ant padėklų , vienodai apkraunant transporto

priemonės ašis.Tarp eilių dedami tarpikliai.Kai negalime montuoti k-jų nuo

transporto priemonių

tada k-jos kraunamos į centrinius ar objektinius sandėlius.Centriniame

sandėlyje k-jos kraunamos

su 1-3 darbo mėnesių atsarga.Tokie sandėliai stei

giami prie geležinkėlių, uostų,stambiose statyb-

vietėse.Iškrovimo ir pakrovimo darbai atliekami mechanizuotai.Iškraunant

konstrukcijos stropuo-

jamos taip, kaip nurodyta projekte ar darbo brėži-

niuose.Atvežtos k-jos turi būti apžiūrimos.Objek-

tiniai sandėliai įrengiami krano montavimo zono-

je.Objektinio sandėlio aikštelė daroma su nedidė-

liu nuolydžiu vandeniu nubėgti.Gaminiai krauna-

mi taip, kad nesideformuotų,būtų galima stropuo-

ti ir matytusi elementų markė.Gaminių atsarga sudaroma vienam pastato

aukštui.K-jos krauna-

mos ant medinių padėklų.Kraunant į rietuves, tarp eilių dedama mediniai

tarpikliai.Tarp rietuvių reikia palikti praėjimus iki 1m.

17.Pakrovimo-iškrovimo darbų sauga.

Krovimo darbai yra sunkūs, todėl stengiamasi juos mechanizuti.Visi

kroviniai 50kg. ir daugiau keliami į 3m. aukštį turi būti mechanizuoti.Dul-

kiųjų medžiagų krovimas taip pat turi būti mechanizuotas.Darbininkai turi

dirbti su darbo rūbais,respiratoriais,apsaugos akiniais.Žiemą

draudžiama k-jas krauti ant apledėjusių tarpiklių

ir padėklų.Aikštelėsturi būti nuvalytos ir pabarsty

tos, kad nebūtu slidu. Kraunant k-jas reikia tarp eilių dėti

tarpiklius.Tarp eilių paliekama praėjimai nemažesni, kaip 1m. Sunkūs

elementai kraunami arčiau kelio.K-jos turi būti keliamos tik

su projekte nurodytom stropavimo priemonėm.

18. IŠKASŲ IR TRANŠĖJŲ ŠLAITŲ ĮRENGIMAS

Tranšėja vadinamas laikinas žemės įrenginys, skirtas inžinerinių

tinklų vamzdžiams ir juostiniams pamatams kloti.

Tranšėjos sienos gali būti vertikalios ir nuožulnios, ramstomos ir

neramstomos.

Pagal darbo apsaugos taisykles, kasant natūralaus drėgnumo gruntą

ir gruntiniam vandeniui esant giliai, tranšėjas galima kasti su

vertikaliomis sienomis, jų neramstant. Sienos neramstomos šiuose gruntuose:

supiltuose smėlio ir žvyro iki 1m.gylio, priesmėlio ir priemolio –iki

1,25m.molio iki 1,5m. Kasant gilesnes tranšėjas, reikia arba sienas

ramstyti, arba jas kasti apskaičiuotais nuožulniais šlaitais.

Kasamų iki 5m. gylio tranšėjų sienos turi būti stiprinamos ramstymo

elementais.

Kasant iki 3m. gylio tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose,

sienos ramstomos, horizontaliai išdėstant lentas su vienos lentos tarpais:

kasant gilesnes kaip 3m.

Tranšėjos sienų svirtinimo lentos gali būti laikomos inkariniais

arba nuožulniai įtaisytais ramsčiais. Ramsčiai tranšėjoje išdėstomi

įvertinant grunto slėgį į sienos paviršių.

Paklojus vamzdžius ir išbandžius jų sistemą, tranšėjos užpilamos

gruntu.

19. GRUNTO KAISMAS BULDOZERIAIS

20. GRUNTO KASIMAS SKREPERIAIS

Siloso tranšėjas ir į jas panašias duobes galima kasti buldozeriais

ir skreperiais. Su jais gruntas kasamas klodiniu–tranšėjiniu būdu ir

paskleidžiamas įrenginio galuose.

21. GRUNTO TANKINIMAS

Gruntai geriausiai sutankinami, kai juose yra optimalus drėgmės

kiekis, todėl tankinamieji gruntai yra arba džiovinami, arba papildomai

drėkinami..

Rišlūs gruntai tankinami
volais su pneumatiniais ratais arba plūkimo

mechanizmais. Birius gruntus rekomenduotina tankinti volais arba

vibracinėmis tankinimo mašinomis. Išlygintoje teritorijoje gruntas

tankinamas srautiniu metodu.

Gruntus tankinti galima: įvairios masės lygaus paviršiaus,

kumštiniais, perforuoto paviršiaus volais, volais su pneumatiniais ratais,

vibrovolais.

Sutankinus paskutinį grunto sluoksnį, žemės įrenginio paviršius

išlygynamas su lygaus paviršiaus savaeigiais arba prikabinamaisiais volais.

22. KASIMAS EKSKAVATORIAIS TIESIOGINIU KAUŠU

Su šiuo ekskavatoriumi kasamos iškasos sausose ir normalaus drėgnumo

gruntuose, pakraunant gruntą į transporto priemones. Pilti gruntą į šalia

esančios kasamos duobės pylimus praktiškai sunku, nes šių ekskavatorių

strėlės ir kaušo svirtys yra neilgos.

Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu gruntą galima kasti priekiniu arba

šoniniu praėjimu.

Ekskavatorius pradeda gruntą kasti, padarydamas sau ir transporto

priemonės įvažiavimą į būsimą kasavietę.

Siaurame praėjime ekskavatorius dirbdamas juda lygiagrečiai praėjimo

simetrijos ašiai, dėlto patogiau išpilti gruntą į savivarčius. Šiuo atveju

ekskavatoriaus darbo posūkio kampas būna iki 1700. Normalaus pločio

praėjime eksk. judėjimo ir praėjimo simetrijos ašys sutampa. Savivarčiai

privažiuoja prie ekskavatoriaus šono taip, kad, išpildamas gruntą, eksk.

pasisuktų nedidesniu nei 700 kampu. Plačiuose praėjimuose ekskavatorius,

kasdamas gruntą visame duobės plotyje, juda zigzagais.

Keliai transporto priemonėms projektuojami ekskavatoriaus stovėjimo

lygyje arba truputį aukščiau. Kelius projektuoti žemiau ekskavatoriaus

stovėjimo vietos netikslinga, nes, išpilant gruntą į transporto priemonę,

ją žalingai veiks didesnė dinaminė apkrova.

23.GRUNTO KASIMAS EKSK. ATVIRKŠTINIU KAUŠU

Šiais ekskavatoriais kasami drėgni gruntai, duobės, į kurias teka

gruntinis vanduo, iškasos, kurių plotis mažesnis už ekskavatoriaus plotį.

Kasant gruntą šio tipo ekskavatoriumi, transporto priemonės

dažniausiai važinėja ekskavatoriaus stovėjimo lygyje.

Ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu duobę kasti galima galiniu,

šoniniu ir šoniniu gretabariu praėjimu. Kasant duobę per visą plotį, šio

ekskavatoriaus, kaip ir ekskavatoriaus su tiesioginiu kaušu, darbo schema

yra zigzaginė.

Pilant gruntą į transporto priemonę, ekskavatoriaus posūkio kampas turi

būti ne didesnis kaip 700, o į pylimus,- 900.

24. GRUNTO GRĘŽIMO BŪDAI

Gręžimo darbai vykdomi gruntų savybėms ir kokybei tirti, gruntinio

vandens horizonto lygiui nustatyti, vandens tiekimo ir vandens lygio

pažeminimo šuliniams įrengti, gruntams purenti sprogdinant, kietoms

padermėms smulkinti, poliniams pamatams įrengti, gruntams dirbtinai

sustiprinti.

Gręžiant padermės ardomos mechaniniu, kombinuotu ir fiziniu būdais.

Prie mechaninio gręžimo priklauso: 1. Rotacinis metodas. Gruntas ardomas,

sukant gręžimo prietaisą.

2. Dinaminis metodas. Gruntas ardomas, smūgiuojant gręžimo įtaisą

3.Vibracinis metodas.Gruntas ardomas aukšto dažnio švytavimais..

Norint gauti didesnio mechaninio gręžimo efektą, taikomi kombinuoti

metodai.

Taikomas gruntams, turintiems uolų nuolaužų intarpų, gręžti. Gruntų

fizinio gręžimo metodai yra: 1. Terminis metodas. Gruntas ardomas atvira

liepsna. 2. Hidraulinis metodas. Gruntas ardomas didelio slėgio

koncentruota vandens čiurkšle. 3. Elektros hidraulinis metodas. Gruntas

ardomas hidrauliniais smūgiais,.

25. GRUNTO SPROGDINIMO PROCESAI

Sprogdinant sušalusius gruntus, gręžinių skersmuo apskaičiuojamas

pagal formulę: d =0,07*W (W –sprogdinamo objekto laisvasis paviršius).

Užtaisai į gręžinius sudedami sušalusio ir nesušalusio grunto riboje.

. Gręžiniai užtaisams sudėti daromi šachmatine tvarka 1,2 –1,4 W atstumu

vienas nuo kito. Atstumas nuo vienos užtaisų eilės iki kitos imamas 1-1,2

W.

Šiais parametrais vykdant sprogdinimo darbus, sušalęs gruntas

išpurenamas, o seisminis sprogimo poveikis arti stovintiems pastatams

sumažėja nuo 1,5 iki 2 kartų. .

Mažinant seisminį sprogimo efektą ir siekiant susprogdintą gruntą

išmesti viena kryptimi, naudojamas uždelstas užtaisų sprogdinimo metodas.

Sprogdinant gruntus netoli pastatų, rekomenduotina prieš juos iškasti

siaurą tranšėją –ekraną.

Kaip pastatus gali sužaloti išmetamo grunto gabalai, naudojama

metalinė apsaugos uždanga.

26. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMAS ŽIEMĄ

Esant neigiamai temperatūrai gruntai sušala –sukietėja. Kuo gruntas

drėgnesnis ir mažesnės jo poros, tuo jis sušalęs kietesnis.

Žiemą gruntą kasti galima, kai: 1) Rudenį gruntas buvo apsaugotas

nuo sušalimo ir žiemą jis kasamas nesušalęs. 2) Sušalęs gruntas pirmiausia

išpurenamas, jį sprogdinant, arba specialiomis purenimo mašinomis, o po to

kasamas. 3) Sušalęs gruntas atšildomas ir kasamas nesušalęs.

Dažniausiai ekonomiškiau gruntą apsaugoti nuo įšalimo. Purenant

gruntą
sporgdinimu,. Mechaniškai purenant gruntus, dardų kaina labai

prikaluso nuo naudojamos mašinos rūšies.

27. GRUNTŲ APSAUGOS NUO ĮŠALIMO BŪDAI

Kad gruntas giliai neįšaltų, vėlyvą rudenį, pasibaigus lietums,

vietos, kuriose žiemą bus kasamas gruntas, gali būti pridengiamos šilumą

izoliuojančiomis medžiagomis, suariamos ir akėjamos arba pabarstomos

druskomis.

Nedidelių iškasų dugnai gali būti apsaugoti nuo įšalimo mediniais

skydais, klojant ant jų šiluminę izoliaciją arba užverčiant sniego

sluoksnį.

Rišlius gruntus galima apsaugoti ir ledo danga.Gruntą nuo įšalimo

galima apsaugoti ir dengiant jį spec. putomis,.

Paprasčiausias ir ekonomiškiausias grunto apsaugos nuo įšalimo būdas

yra arimas ir suarto paviršiaus akėjimas..

Žemės paviršių saugant nuo įšalimo cheminėmis medžiagomis, beriama

ant jo natrio chlorido, kalcio chlorido, sulfitinių spiritinių žlaugtų.

Užbarsčius drurkos paviršius suariamas arba suakėjamas.

28. SUŠALUSIŲ GRUNTŲ PURENIMAS

Sušalusį gruntą ardant smūgiais, prie krano arba draglainu strėlės

ant lyno pakabinamas 1,5-4 t masės ketinis, plieninis rutulio formos arba 3-

4 t masės pleišto formos krūvis ir metamas ant grunto iš 3-5 m aukščio.

Šitaip sušalęs gruntas suardomas iki 0,8-1,4 m gylio

Sušalęs gruntas skaldomas dizeliniais plaktais –pleištais,

pritvirtintais prie traktoriaus. Tokiomis mašinomis galima gruntą suardyti

iki 1,2 m gylio. Gruntą ardant į pleištą galima gramzdinti į gruntą ir

vibratorimi. Vibropleištų darbo našumas yra didesnis už smūginių pleištų

darbo našumą.

Gruntas gali būti purenamas ir kablio formos purentuvu, pritvirtintu

prie traktoriaus. Kasant tranšėjas, nedidelias duobes, sušalusį gruntą

galima pjaustyti spec.mašinomis, naudojamomis uolienų karjeruose.

Sušalusiems gruntams purenti mašinos ir įrengimai parenkami,

atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, sušalusio sluoksnio stiprumą ir darbų

kainą.

29. SUŠALUSIO GRUNTO ATŠILDYMAS

Įšalusius gruntus atšildyti galima įvairiai: 1. Į grunto paviršių

nukreiptomis karštomis dujomis. 2. Į gruntą įleistais adatų formos

šildymo prietaisais. 3. Drėgno grunto sluoksniu leidžiant elektros srovę.

4. Termocheminiu būdu.

Gruntą atšildant karštomis dujomis, reikia turėti pusvamzdžius,

dizelinio kuro ir šildymo įrenginį, susidedantį iš ventiliatoriaus,

degiklio, indo kurui laikyti, vamzdžių kurui ir suspaustam orui paduoti į

degiklį.

Gruntą atšildant adatų formos šildymo prietaisais, į šachmatine

tvarka išgręžtus gręžinius įleidžiamos spec.adatos ir vamzdžiais

sujungiamos su šilumos tiekikliu. Gręžinių gylis svyruoja nuo 3/5 iki 4/5

sušalusio grunto sluoksnio storio. Pro įleistas į gruntą adatas paduodamas

garas arba karštas vanduo.

Šildant gruntus elektros energija, nadojami paviršiniai ir giluminiai

elektrodai.

Negiliai įšalusius gruntus galima atšildyti termocheminiu būdu, užberiant

įšalusį gruntą 8-10 cm negesintų kalkių sluoksniu.

30. DARBO SAUGA VYKDANT ŽEMĖS DARBUS

Esamų požeminių komunikacijų zonoje žemės darbus vykdyti galima tik

gavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą.

Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti irjuos prižiurėti statybos

vykdytojas arba meistras, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių ir

dujotekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijas

atsakančių organizacijų atstovas…

Iškasos žmonių ir transporto eismo zonose turi būti aptvertos,

pastatyti įspėjamieji užrašai ir ženklai,nakčiai-signaliniai žibintai.

Statyti mašinas, medžiagas, konstrukcijas ir kt. Galima tik už iškasas

natūralaus grunto byrėjimo kampo ribos.

Neleidžiama kasti šlapių smėlio, piltinio grunto, nesutvirtinant iškasos

sienelių. Statybos meistras privalo nuolat kontroliuoti darbus .

31. POLIAI (Statybos darbų technologija 119 psl.)

Statant daugiaaukščius civilinius pastatus, gyvenamuosius namus ant

silpnų gruntų, plačiai naudojami poliniai pamatai. Pamatų polių paskirtis

–perduoti pastatų ir statinių apkrovas gruntams. Daugelio naujų

konstrukcijų poliai yra didelės laikomosios galios, nedidelės masės, juos

gaminant suvartojama mažiau betono, armatūros ir kitų medžiagų. Statant

polinius pamatus, lyginti su kitų konstrukcijų pamatais, daugiau kaip 2

kartus sumažėja žemės darbų apimtys ir betono sąnaudos.

32. POLIAKALĖS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS

33. POLIŲ KALIMAS IR KOKYBĖS KONTROLĖ

Poliai įgilinami šiais gramzdintuvais: 1. Plaktais-smūginis metodas.

2. Vibratoriais –vibracinis būdas. 3. Įspaudimo mašinomis –statinio

įspaudimo metodas. 4. Vibratoriais ir įspaudimo mašinomis –kombinuotas

vibracinis –įspaudimo metodas. 5. Paplovimu –hidraulinis metodaas. 6.

Elektroosmoso metodas. 7. Įsukimo mašinomis –įsukimo metodas. .

34. GRUNTE BETONUOJAMŲ PAMATŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGIJOS

35. MONOLITINIO BETONO IR G/B DARBŲ SVARBA

Vieni
labiausiai paplitusių darbų statyboje yra betono ir G/B

darbai. Taip yra dėl aukštų betono ir g/b techninių ekonominių rodiklių,

konstrukcinių savybių universalumo. Iš šių medžiagų galima pagaminti

įvairiausių savybių ir formų konstrukcijas,

Pagal darbų būdą betoninės ir g/b konstrukcijos skirstomos į:

1.surenkamąsias; 2.monolitines; 3.surenkamąsias –monolitines.

Kartais tikslingiau naudoti monolitines g/b konstrukcijas, nes

monolitinis g/b yra ekonomiškesnis už surenkamąsias konstrukcijas,

įrengiant labai apkrautų kolonų, technologinių įrengimų pamatus,

rezervuarus, didelio skersmens siloso bokštus ir t.t. Monolitinis

gelžbetonis kai kuriais atvejais racionalus civilinėje bei gyvenamojoje

statyboje, ypač tuose rajonuose, kur surenkamasis g/b negaminamas arba jo

gamyba išvystyta nepakankamai, taip pat seisminiuose rajonuose ir kitur.

Daug monolitinio g/b sunaudojama hidroelektrinių statyboje.

36.KLOJINIŲ ASKIRTISKLASIFIKACIJA.

Klojiniais vadinama forma, suteikianti betonuo-jamai konstrukcijai

projektinius matmenis.

Klojiniai susideda iš klojinių formų, laikančiųjų pastolių ir tvirtinimo

priemonių. Jie paprastai surenkami iš elementų, pagamintų centralizuo-tose

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4437 žodžiai iš 8865 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.