1.Statybos technologijos ryšys su kitomis discip-
linomis.
Statybos techologija-žinių visuma apie statybos gamybinių procesų atlikimo
būdus ir priemones.
Statybos darbų technologiją sudaro:
1.Praktinės,amatiškos statybos technologijos
žinios.
2.Statybos procesų technologija.
3.Šiuolaikinė statybos technologija.
4.Technologinės instrukcijos ar rekomendaci-jos.
Stat.technologija turi ryšį su: matematika,chemi-
ja,fizika ir kt.Ergonomika nagrinėja darbo judesį
ir darbo veiksmą.Procesų techn.nagrinėja darbo
operacijas, darbo procesus, kompleksinius proce-
sus.Pastatų stat. techn. nagrinėja pastatų statybą.
Stat. vadyba nagrinėja stat. firmų darbo organiza-
vimą,tarpusavio santykius ir santykius su kitomis
organizacijomis.
2.Statybos gamybos vykdymo etapai, būdai, ir
procesai.Užsakovo, genrangovo, subrangovo
samprata.
Pagrindiniai stat. gamybos vykdimo etapai:
1.Projektavimas,
2.Statyba,
3.Eksplotavimas.
Būdai: 1.Samdant rangovus,
2. Ūkio būdu.
Procesai:pagal reikšmę:paruošiamieji,transporta-
vimo,pagrindiniai,pagalbiniai,baigiamieji;
pagal mechanizavimo lygį:mechanizuoti,nevisiš-
kai mechanizuoti,rankų;
pagal sudėtingumą:paprasti,kompleksiniai;
Statybinis procesas-darbo operacijų visuma atlie-
kama pastovios sudėties darbininkų grandies pagal pagal technologinį
nuoseklumą.Darbo operacija-kompleksas veiksmų,turintis paruošia-
mūjų,tarpinių,pagrindinių darbų bruožų.Darbo veiksmas-tai kai dirbdamas
darbininkas atlieka keleta darbo judesių iš eilės.Darbo judesys-darbo
veiksmo mažiausia dalis(vienkartinis judesys).
Stat.gamybos produkcija- tai galutinai pastatyti ir
įrengti pastatai.Tarpinė stat.produkcija-tai užbaig
ta atitinkama pastato dalis ar konstrukcinis elementas.Objekto
stat.procesai vyksta:
1.Paruošiamieji darbai;
2.Pagrindiniai darbai:požeminės pastato dalies,
antžeminės pastato dalies,apdailos ir spec.,įrengi-
mų montavimas ir derinimas.
Pastato statyba prasideda nuo pastato įsigijimo,
tada samdoma inžineriai-statybininkai,architektai
-projektuotojai ir formuojama užduotis.Gaunama
leidymas statyti ir ruošiamas sklypo pasas sude-
rinus su vietiniais tinklų vartotojais.Organizuoja-
mas konkursas pritraukti projektuotojus. Sudaro-
mas projektas ir galutinai patvirtintas perduoda-
mas užsakovui.Organizuojamas konkursas suras-
ti rangovui ir pradedama pastato statyba,kurią kontroliuoja užsakovo
atstovas.Pastatytas pastatas atiduodamas užsakovui su garantine
priežiūra.Užsakovas-fizinis arba juridinis asmuo,
kuris investuoja į statinį pinigus ir atlieka užsako
vo funkcijas.Rangovas-juridinis asmuo(įmonė ku
rioje nustatyta statybos veikla),fizinis asmuo,juri-dinių teisių neturinti
įm.,ūkinė bendrija,individua
li įmonė,nustatyta tvarka įsigijusi patentą.Rango-vo pasamdyta firma, kuri
atlieka darbus ir imasi atsakomybės(materialinės ir juridinės) vadinama
genrangovu.Rangovai, kurie vykdo atskirus dar-
bus ir imasi atsakomybės tik už juos vad. subran-
govu.Užsakovas privalo:1.gauti iš savivaldybės vykdomųjų instit. ir kitų
instit. technines ir pro-
jektavimo sąlygas.2.Atlykti statomo pastato po-
veikio aplinkai tyrimą.3.Turėti suderintą ir patvir
tintą projektą.4.Gauti leidimą statyti.5.Organizuo
ti ir finansuoti statybą pagal sutartis.6.Organizuo-
ti ir atlikti statybos techninę priežiūrą.7.Sudaryti autorinės priežiūros
sutartis.8.Užsakyti inžin.tin-
klų geodezines nuotraukas.9.Organizuoti statinio priėmimą
naudoti.10.Teisiškai organizuoti statinį
Rangovas privalo:1.Paskirti statybos vadovą.
2.Vykdyti sutartį tarp rangovo ir užsakovo.3.Pa-
rengti statybos darbų vykdymo projektą ir statyti pagal galiojančias
normas.4.Garantuoti saugų dar
bą.5.Pildyti dokumentaciją.6.Dalyvauti atiduo-
dant pastatą naudoti.
3.Dokumentacija, pildoma statybvietėje.
Vykdant statybą pildomi 4 pagrindiniai dokumen
tai:1.Dokumentacija susieta su darbų vykdymu,at
liktų darbų aktai,kurie pristatomi užsakovui.Sura
šomi atlikti darbai,kiekiai ir kainos.Čia priklauso ir atsiskaitymai su
darbininkais.2.Medžiagų ga-
vimas ir surašymas.Vedami specialūs žurnalai,
kur surašomos gaunomos medžiagos,atskirai su-
dedami gautų medžiagų pasai,sertifikatai.
Ctiesiog=Cmedž+Cmech+Cužmok
Cpiln=Ctiesiog+Cprid·kprid
Csąmat=Cpiln+Ctransp+pelnas+mokesčiai
C-išlaidos(tiesioginės,medžiagų ir kt.)
3.Visi dokumentai surišti su darbo kokybe ir kon
trole.Pildomi paslėptų darbų aktai-dokumentai liudijantys,kad viskas
atlikta pagal projektą. Aktai surašomi tiems darbams,kurių negalima pa
liginti vizualiai.Itin atsakingi darbai turi savo žur
nalus.Darbų atlikimo žurnalas pildomas kasdien.
4.Dokumentacija surišta su darbų sauga.Žurnalai su darbininkų
parašais.Pagrindinai pavojaus šalti-
nai : kėlimo mech.,transportavimo mech.,elektri-
fikuoti mech.,darbas aukštumoje,darbas giliose tranšėjose,darbas
nepalankiose gamtinėse sąlygo-
se,elektros laidai ir kabeliai,kenksmingos chemi-
nės medžiagos,darbas su aukštą ar žemą t-rą turin
čiomis medžiagomis,gaisras,blogos sanitarinės sąlygos,nedrausmingumas.
4.Statybos darbininkai ir jų darbo organizavi-
mas.
Statybos darbininkai skirstomi pagal
profesijas ir
specialybes:betonuotojai,mūrininkai,dažytojai.Ka
tegorija suteikiama po apmokymo.Stat. darbinin-
kai dirba kolektyvais-brigadomis,grandimis.Bri-
gados būna:specializuotos ir kompleksinės.Spece
lizuota brigada- vienos specelybės darbininkai atliekantys tos specelybės
darbus.Kompleksinė brigada-įv.profesijų darbininkai atliekantys
darbus.Kompleksinės brigados skirstomos:1.bri-
gados,atliekančios vieną pagrindinį techn.procesą
2.brigados, atliekančios keletą pagr.technologiš-
kai susuijusių procesų;3.brigados, atliekančios keletą pagr.mišrių
techn.procesų.Statyboje naudo
jama apmokėjimo sist.:vienetinė,kai atlyginimas mokomas už pagamintą
produkcijos kiekį;laiki-
nė,kai atlyginimas mokomas už atidirbtą laiką.
Vyr.darbų vykdytojas rekomenduoja stat.vadovy
bei asmenis darbų vykdytojo pareigoms eiti arba
darbų vykdytojus atleisti iš pareigų .
Darbų vykdytojas-pagr.bendrųjų ir spec.darbų vadovas ir organizatorius.Jam
pavaldūs visi aptarnaujančio personalo nariai.Jis atsako už stat. ir
montavimo darbų vykdymą,darbų kokybę ir kt.
Jis gali skirstyti darbuotojus ,priimti darbininkus,
atleisti iš darbo už nedrausmingumą,rekomenduo
ti asmenis meistro pareigoms,skirstyti premijų fondąir t.t.Statybos
meistras-pagr.darbų vadovas ir organizatorius darbo aikštelėje.Meistras
paval-
dus darbų vykdytojui.Jis atsako už darbų vykdy-
mą ir jų kokybę,saugumo techniką.mechanikas atsako už mašinų ir mechanizmų
techninę būseną.
5.Statybos verslą reglamentuojantys dokument-
tai.
Pagr.dokumentas-stat.įstatymas.Taip pat regla-
mentai pagal atskiras kryptis.Kiekvienas regla-
mentas formuluoja pagr.taisykles,konkretizuoja darbų atlikimo
technologiją,techn.sąlygas,projek-
to reikalavimus.Vykdant atskirus darbus turi būti
šių darbų instrukcijos.Pagr.reikalavimai naudoja-
mom medž.,gaminiam,darbų atlikimui.Įm.,kuri vykdo darbus,turi turėti
patvirtintus aplinkos ministerijos standartus,sąrašus.Bendruosiuose
normatyviniuose dokumentuose nurodoma pasta-
tų ir įrengimų statybos trukmė,darbų kokybė ir kontrolė;žemės darbų vykdymo
normos ir taisyk-
lės;pagr.stat. ir montavimo darbų normos ir taisyklės;transporto įrengimų
normos ir taisyklės;
teritorijų planavimo,užstatymo,aplinkos tvarky-
mo normos ir taisyklės.Darbo apsauga-komplek-
sas priemonių pagal kurį sudaromos sveikos ir saugios darbo
sąlygos.(žr.3klausimas:pagr.pavo-
jaus šaltiniai).
6.Techno-ekonominiai rodikliai.
Techno-ekonominiai rodikliai yra:
1.Stat.produkcijos darbo imlumas gaunamas
darbo laiko sąnaudas padalijus iš pagamintos pro
dukcijos kiekio.
2.Darbo našumas randamas darbo apimtis padalinus iš laiko.
3.Statybos surenkamumas apibudinamas suren-
kamumo laipsniu ir surenkamumo koeficientu
4.Statybos mechaninis aprūpinimas randamas mechanizmų balansinę vertę
padalinus iš savo jė-
gomis atliktos darbų apimties vertės.
5.Darbo mechaninis aprūpinimas – mechaniz-
mų balansinę vertę padalinus iš bendro darbinin-
kų skaičiaus.
6.Darbų mechanizacijos lygis-mechanizmais atliktų darbų apitis padalinus
iš bendros darbų apimties.
7.Darbo mechanizacijos lygis- darbininkų daly-
vaujančių mechanizuotame procese skaičius pada
lintas iš laiku dirbusio vid. Sąrašinio darbininkų
skaičius.
8.Darbo aprūpinimo energija-randama dalijant visų dirbusių elektros
variklių galingumas iš ben-
dro vid. Sąrašinio darbininkų skaičius.
9.Statybos ir montavimo darbų sąmatinė savi-
kaina-pinigais išreikštos statybinės organizacijos
normatyvinės išlaidos šiems darbams atlikti.
10.Gatavos produkcijos vieneto savikaina-ran-
dama sąmatinę savikainą padalinus iš statybinės
produkcijos apimties.
11.Tai pat suskaičiujamos mašinų,mechaniz-
mų,įrengimų eksplotacinės išlaidos ir darbo są-
naudos.
7.Statybos technologijos projekto reikšmė ir sudėtis.
Technologinis projektas-pagrindas statybos orga-
nizavimui.Pagrindiniai punktai:
1.Statybvietės planas.
2.Kalendorinis grafikas.
3.Technologinės schemos arba kortelės.
4.Aiškinamasis raštas.
Statybvietės planas susuideda iš aiškinamojo rašto,kuriame turi būti
skaičiuojama sandėlių ir sandėliavaimo aikštelių plotas;sanitarinių patalpų
plotas;pavojingos zonos.Tada braižomas planas pagr. statybos
stadijai,daromas pjūvis per mechanizmus,pateikiamas būtinas stropavimo
priemonių sąrašas,krano charakteristikos ir sutartiniai žymėjimai,rodoma
mechanizmai su jų judėjimo trajektorijomisir kt.Kalendorinaime gra
fikai būna:ciklogramos,linijiniai,tinklogramos.
Technologinėje kortelėje pateikiama:panaudoji-
mo srytis,darbo proceso organizavimas ir techno-
logija,kokybės kontrolė ir darbų piėmimas,darbo sąnaudų ir už mokesčio
kalkuliacija,darbų vykdy
mo grafikai,ištekliai,darbo sauga,techniniai-eko-
nominai rodikliai.
8.Technologinių kortelių sudarymo tikslas ir sudėtis.
Technologinės kortelės sudaromos tam, kad galė-
tume kokybiškai atlikti statybos darbus.Jos būna:
1.Tipinės,nepritaikytos konkrečiom darbo sąly-
gom;2.Tipinės,pridedamos prie tipinių darbo vyk
dymo projektų;3.Techn.kortelės sudarytos kon-
krečiom darbo sąlygom.Techn.
kortelės susideda iš:1.Naudojimo
srities;2.Stat.proceso technologi-
jos ir organizavimo;3.Techno-ekonominių rodik-
lių;4.Materialinių ir techninių išteklių.Pirmajame skyriuje aprašoma darbo
procesas,pastato konstrukcinė dalis, kuriai bus atikoma techn. kortelė,
nurodomos darbo vykdymo sąlygos ir t.t.
Antrajame skyriuje pateikiami duomenys apie objekto ruošimą darbui.Braižoma
konstrukcinės dalies planas ir pjūvis, statybinis genplanas. Užra
šomas statybvietėje esančių medžiagų,konstrukci
jų,gaminių laikymo trukmė ir atsargų dydis.Nuro
doma darbų metodai ,nuoseklumas,darbo barai,
pateikiama darbo vietos schema,sudaroma darbų
kalendorinis grafikas,darbo sąnaudų kalkuliacija.
Trečiajame skyriuje pateikiama techn. kortelės techniniai ir ekonominiai
rodikliai : darbo sąnau-
dos žmogaus dienomis,mašinų darbo sąnaudos,
statybos darbų savikaina.Ketvirtajame skyriuje
pateikiama materialiniai ir techniniai ištekliai.
9.Darbo sąnaudų skaičiavimas.
Darbo sąnaudos skaičiujamos:
Q0= Σ(Qi/qi)·ni + ΣQi1 arba
Q0= ΣQi·(Ln/K·T)·ni + ΣQi1,kur
Qi – stat.proceso darbų apimtis;
qi – mašinos išdirbis per pamainą;
K- išdirbio viršijimo koeficientas;
T- pamainos trukmė;
ni – darbininkų dalyvaujančių tam tikrame stat.
procese skaičius;
Qi1- darbo sąnaudos reikalingos mašinoms ir me-
chanizmams eksplotuoti.
Darbo sąnaudų sumažinimo rodiklis skaičiuoja-
mas tada kai gretiname atskirus variantus.Rodik-
lis skaičiujamas pagal formulę:
Ksd = (Q02 – Q01)/Q02 , kai Q02>Q01
čia Q01-pirmo varianto darbo sąnaudos,Q02-antro varianto darbo sąnaudos.
10.Srauto principai.
Objekto statybą stengiamasi organizuoti taip, kad nebūtų viršijamos
norminės statybos trukmės,mi-
nimaliai išnaudojami ištekliai ir kokybiškai atlie-
kami darbai.Pastatus satayti galima trimis būdais:
Nuosekliuoju, kitas objektas statomas tik pilnai pabaigus statyti
pirmąjį.Lygiagrečiuju,visi objek
tai pradedami ir baigiami statyti tuo pačiu metu.
Srautiniu,kai apastatas dalijamas į barus.Visas statybos procesas dalijamas
į srautus.Darbo pro-
cesai skirstomi į ciklus, darbo zonos į – darbo ba-
rus.Pgeidautina, kad darbo barų ciklo trukmė ir darbo sąnaudos būtų
vienodos.Kintant objekto procesų skaičiui,kinta ir jo statybos trukmė.Ciklo
modulis – tai atitinkamos darbo brigados sugaiš-
tas laikas darbo bare.Srauto žingsnis- laikas, per
kurį į darbo barą ateina dirbti kita brigada.Srautai būna ritminiai ir
neritminiai.Srauto taisyklės: objektas turi būti sudalintas į
barus;darbininkai suskaidomi į srautus;viename bare gali dirbti tik vienas
srautas;barų skaičius turi būti didesnis nei srautų skaičius;kiekvieno
dalinio srauto darbo trukmė viename bare turi būti apytiksliai vienoda.
11.Transporto reikšmė.
Statybos krovinių transportavimo išlaidos sudaro ~20% visos statybų ir
montavimo darbų vertės.Pigiausias yra vandens transportas, o bran-
giausias – automibilinis, tačiau juo pervežama daugiausiai
krovinių.Transportas parenkamas, atsižvelgiant į statybos sąlygas, krovinių
perve-
žimo savikainą, pervežimo atstumą, kelius, konstrukcijų matmenis, jų
svorį.Pervežant kons-
trukcijas laikomasi šių reikalavimų:konstrukcijas reikia pakrauti,iškrauti
ir pervežti taip, kad k-jos nesutrukinėtų ir nesulinktų;betonines ir g/b k-
jas galima transportuoti tik tada, kai betonas įgyja reikiamą
stiprumą;lengvo betono k-jas, reikia saugoti nuo drėgmės;surenkami
elementai į transporto priemones kraunami atsižvelgiant į transportui
nustatytas gabaritų ribas;surenkamų k-jų transportavimą reikia organizuoti
taip, kad jas reikėtų kuo mažiau perkrauti.
12.Statybinių krovinių klasifikavimas.
Stat. kroviniai skirstomi į 4 klases.Pirmajai klasei priklauso kroviniai,
kurie išnaudoja visą trasporto priemonės kėlimo galią;antrajai klasei
priklauso kroviniai panaudojantys 71-99% kėli-
mo galios;trečiai klasei-nuo 51-70% , o ketvirtai-
iki 50% kėlimo galios.
13.Geležinkelio transportas.
Geležinkelis susideda iš apatinio ir viršutinio sta-
tinio.Apatinį sudaro:žemės sankasa ir inžineriniai įrenginiai(tiltai ir
t.t.).Viršutinį sudaro:bėgiai, pabėgiai, balastas.Geležinkeliai skirstomi į
plačiuosius,siauruosius ir nestandartinius.Staty-
bos reikalama nutiesti geležinkeliai skirstomi:
privažiuojamuosius kelius, kurie jungia statyb-
vietę su bendraisiais geležinkeliais;statybvietės kelius, kurie tiesiami
statybvietėje kroviniams pervežti.K-jos pervežamos ant dviašių ar ketur-
ašių platformų, jei k-jos ilgos ir netelpa naudoja
ma kelios platformos.Geležinkežinlelių trauka gali būti
garvežiai,elektrovežiai,motorvežiai.Sąs-
tatas susideda iš vagonų, platformų,pusvagonių,
gondolų,hoperių,cisternų ir kt.
14.Automibilinis transportas.
K-joms pervežti labai dažnai naudojamas automo
bilinis transportas.K-jos atgabenamos sunkve
žimiais, automobilinėmis priekabomis,autovilki-
kais,traktoriais su priekabomis.Automibiliniai keliai skirstomi į
kategorijas.Pirmai kategorijai priklauso keliai skirti tolimam ir greitam
automibiliniam eismui tarp stambių centrų ir
priklauso
respublikinės reikšmės keliai.Trečiajai priklauso sričių ir kraštų keliai.
Ketvirtajai priklauso vitinės reikčmės keliai. Penktajai priklauso
žinibiniai keliai.Statybos reikalams keliai tiesiami pagal penktos kategori-
jos reikalavimus.Autokeliai susideda iš sankasos,
kelio dangos ir kelio statinių.
15.Nepertraukiamo transporto organizavimas.
Pervežant krovinius transportą organizuoti riekia taip, kad jis vyktų
nenutrūkstomai.Tam reikia parinkti racionalius maršrutus ir paskaičiuoti
maršrutų trukmę.Transporto priemonės ciklų skai
čius per pamainą randamas pamainos trukmę dalijant iš ciklo
trukmės.Transporto priemonės apkrovimas per darbo laiką išreškiamas
krovinių masės ir kelio sandauga.Kuo transporto priemo-
nės tonkilometrio savikaina mažesnė tuo ji ekono
miškesnė.Kad kroviniai būtų pervežami be pertraukų, reikia apskaičiuoti
reikiamą transporto priemonių skaičių.Jis randamas ciklo trukmę padalijus
iš pakrovimo tukmės.Nepertraukiamo transporto organizavimo esmė ta, kad
statant objektą būtų kuo mažiau prastovų.
16.Pakrovimo-iškrovimo darbai bei gaminių sandėliavimas.
Pakrovimo darbai vieni iš pavojingiausių ir atsa-
kiningiausių darbų.Pakraunant k-jas reikia laiky-
tis tam tikrų taisyklių.Paprastos lygios metalinės k-jos platformose
kraunamos keliomis eilėmis ant medinių tarpiklių. Iš šono k-jas laiko
atrami-
niai stovai, kurių galai surišti stora viela.Sijos kraunamos taip, kad jų
sienelės būtu vertikalios,
galus taip pat reikia surišti viela.Santvaros ant platformų kraunamos po 3-
7 vnt. vertikalioje pa-
dėtyje.Surenkami g/b gaminiai vežami taip, kad jų darbo armatūra būtu
apačioje.K-jos kraunamos ant ant padėklų , vienodai apkraunant transporto
priemonės ašis.Tarp eilių dedami tarpikliai.Kai negalime montuoti k-jų nuo
transporto priemonių
tada k-jos kraunamos į centrinius ar objektinius sandėlius.Centriniame
sandėlyje k-jos kraunamos
su 1-3 darbo mėnesių atsarga.Tokie sandėliai stei
giami prie geležinkėlių, uostų,stambiose statyb-
vietėse.Iškrovimo ir pakrovimo darbai atliekami mechanizuotai.Iškraunant
konstrukcijos stropuo-
jamos taip, kaip nurodyta projekte ar darbo brėži-
niuose.Atvežtos k-jos turi būti apžiūrimos.Objek-
tiniai sandėliai įrengiami krano montavimo zono-
je.Objektinio sandėlio aikštelė daroma su nedidė-
liu nuolydžiu vandeniu nubėgti.Gaminiai krauna-
mi taip, kad nesideformuotų,būtų galima stropuo-
ti ir matytusi elementų markė.Gaminių atsarga sudaroma vienam pastato
aukštui.K-jos krauna-
mos ant medinių padėklų.Kraunant į rietuves, tarp eilių dedama mediniai
tarpikliai.Tarp rietuvių reikia palikti praėjimus iki 1m.
17.Pakrovimo-iškrovimo darbų sauga.
Krovimo darbai yra sunkūs, todėl stengiamasi juos mechanizuti.Visi
kroviniai 50kg. ir daugiau keliami į 3m. aukštį turi būti mechanizuoti.Dul-
kiųjų medžiagų krovimas taip pat turi būti mechanizuotas.Darbininkai turi
dirbti su darbo rūbais,respiratoriais,apsaugos akiniais.Žiemą
draudžiama k-jas krauti ant apledėjusių tarpiklių
ir padėklų.Aikštelėsturi būti nuvalytos ir pabarsty
tos, kad nebūtu slidu. Kraunant k-jas reikia tarp eilių dėti
tarpiklius.Tarp eilių paliekama praėjimai nemažesni, kaip 1m. Sunkūs
elementai kraunami arčiau kelio.K-jos turi būti keliamos tik
su projekte nurodytom stropavimo priemonėm.
18. IŠKASŲ IR TRANŠĖJŲ ŠLAITŲ ĮRENGIMAS
Tranšėja vadinamas laikinas žemės įrenginys, skirtas inžinerinių
tinklų vamzdžiams ir juostiniams pamatams kloti.
Tranšėjos sienos gali būti vertikalios ir nuožulnios, ramstomos ir
neramstomos.
Pagal darbo apsaugos taisykles, kasant natūralaus drėgnumo gruntą
ir gruntiniam vandeniui esant giliai, tranšėjas galima kasti su
vertikaliomis sienomis, jų neramstant. Sienos neramstomos šiuose gruntuose:
supiltuose smėlio ir žvyro iki 1m.gylio, priesmėlio ir priemolio –iki
1,25m.molio iki 1,5m. Kasant gilesnes tranšėjas, reikia arba sienas
ramstyti, arba jas kasti apskaičiuotais nuožulniais šlaitais.
Kasamų iki 5m. gylio tranšėjų sienos turi būti stiprinamos ramstymo
elementais.
Kasant iki 3m. gylio tranšėjas normalaus drėgnumo rišliuose gruntuose,
sienos ramstomos, horizontaliai išdėstant lentas su vienos lentos tarpais:
kasant gilesnes kaip 3m.
Tranšėjos sienų svirtinimo lentos gali būti laikomos inkariniais
arba nuožulniai įtaisytais ramsčiais. Ramsčiai tranšėjoje išdėstomi
įvertinant grunto slėgį į sienos paviršių.
Paklojus vamzdžius ir išbandžius jų sistemą, tranšėjos užpilamos
gruntu.
19. GRUNTO KAISMAS BULDOZERIAIS
20. GRUNTO KASIMAS SKREPERIAIS
Siloso tranšėjas ir į jas panašias duobes galima kasti buldozeriais
ir skreperiais. Su jais gruntas kasamas klodiniu–tranšėjiniu būdu ir
paskleidžiamas įrenginio galuose.
21. GRUNTO TANKINIMAS
Gruntai geriausiai sutankinami, kai juose yra optimalus drėgmės
kiekis, todėl tankinamieji gruntai yra arba džiovinami, arba papildomai
drėkinami..
Rišlūs gruntai tankinami
volais su pneumatiniais ratais arba plūkimo
mechanizmais. Birius gruntus rekomenduotina tankinti volais arba
vibracinėmis tankinimo mašinomis. Išlygintoje teritorijoje gruntas
tankinamas srautiniu metodu.
Gruntus tankinti galima: įvairios masės lygaus paviršiaus,
kumštiniais, perforuoto paviršiaus volais, volais su pneumatiniais ratais,
vibrovolais.
Sutankinus paskutinį grunto sluoksnį, žemės įrenginio paviršius
išlygynamas su lygaus paviršiaus savaeigiais arba prikabinamaisiais volais.
22. KASIMAS EKSKAVATORIAIS TIESIOGINIU KAUŠU
Su šiuo ekskavatoriumi kasamos iškasos sausose ir normalaus drėgnumo
gruntuose, pakraunant gruntą į transporto priemones. Pilti gruntą į šalia
esančios kasamos duobės pylimus praktiškai sunku, nes šių ekskavatorių
strėlės ir kaušo svirtys yra neilgos.
Ekskavatoriumi su tiesioginiu kaušu gruntą galima kasti priekiniu arba
šoniniu praėjimu.
Ekskavatorius pradeda gruntą kasti, padarydamas sau ir transporto
priemonės įvažiavimą į būsimą kasavietę.
Siaurame praėjime ekskavatorius dirbdamas juda lygiagrečiai praėjimo
simetrijos ašiai, dėlto patogiau išpilti gruntą į savivarčius. Šiuo atveju
ekskavatoriaus darbo posūkio kampas būna iki 1700. Normalaus pločio
praėjime eksk. judėjimo ir praėjimo simetrijos ašys sutampa. Savivarčiai
privažiuoja prie ekskavatoriaus šono taip, kad, išpildamas gruntą, eksk.
pasisuktų nedidesniu nei 700 kampu. Plačiuose praėjimuose ekskavatorius,
kasdamas gruntą visame duobės plotyje, juda zigzagais.
Keliai transporto priemonėms projektuojami ekskavatoriaus stovėjimo
lygyje arba truputį aukščiau. Kelius projektuoti žemiau ekskavatoriaus
stovėjimo vietos netikslinga, nes, išpilant gruntą į transporto priemonę,
ją žalingai veiks didesnė dinaminė apkrova.
23.GRUNTO KASIMAS EKSK. ATVIRKŠTINIU KAUŠU
Šiais ekskavatoriais kasami drėgni gruntai, duobės, į kurias teka
gruntinis vanduo, iškasos, kurių plotis mažesnis už ekskavatoriaus plotį.
Kasant gruntą šio tipo ekskavatoriumi, transporto priemonės
dažniausiai važinėja ekskavatoriaus stovėjimo lygyje.
Ekskavatoriumi su atvirkštiniu kaušu duobę kasti galima galiniu,
šoniniu ir šoniniu gretabariu praėjimu. Kasant duobę per visą plotį, šio
ekskavatoriaus, kaip ir ekskavatoriaus su tiesioginiu kaušu, darbo schema
yra zigzaginė.
Pilant gruntą į transporto priemonę, ekskavatoriaus posūkio kampas turi
būti ne didesnis kaip 700, o į pylimus,- 900.
24. GRUNTO GRĘŽIMO BŪDAI
Gręžimo darbai vykdomi gruntų savybėms ir kokybei tirti, gruntinio
vandens horizonto lygiui nustatyti, vandens tiekimo ir vandens lygio
pažeminimo šuliniams įrengti, gruntams purenti sprogdinant, kietoms
padermėms smulkinti, poliniams pamatams įrengti, gruntams dirbtinai
sustiprinti.
Gręžiant padermės ardomos mechaniniu, kombinuotu ir fiziniu būdais.
Prie mechaninio gręžimo priklauso: 1. Rotacinis metodas. Gruntas ardomas,
sukant gręžimo prietaisą.
2. Dinaminis metodas. Gruntas ardomas, smūgiuojant gręžimo įtaisą
3.Vibracinis metodas.Gruntas ardomas aukšto dažnio švytavimais..
Norint gauti didesnio mechaninio gręžimo efektą, taikomi kombinuoti
metodai.
Taikomas gruntams, turintiems uolų nuolaužų intarpų, gręžti. Gruntų
fizinio gręžimo metodai yra: 1. Terminis metodas. Gruntas ardomas atvira
liepsna. 2. Hidraulinis metodas. Gruntas ardomas didelio slėgio
koncentruota vandens čiurkšle. 3. Elektros hidraulinis metodas. Gruntas
ardomas hidrauliniais smūgiais,.
25. GRUNTO SPROGDINIMO PROCESAI
Sprogdinant sušalusius gruntus, gręžinių skersmuo apskaičiuojamas
pagal formulę: d =0,07*W (W –sprogdinamo objekto laisvasis paviršius).
Užtaisai į gręžinius sudedami sušalusio ir nesušalusio grunto riboje.
. Gręžiniai užtaisams sudėti daromi šachmatine tvarka 1,2 –1,4 W atstumu
vienas nuo kito. Atstumas nuo vienos užtaisų eilės iki kitos imamas 1-1,2
W.
Šiais parametrais vykdant sprogdinimo darbus, sušalęs gruntas
išpurenamas, o seisminis sprogimo poveikis arti stovintiems pastatams
sumažėja nuo 1,5 iki 2 kartų. .
Mažinant seisminį sprogimo efektą ir siekiant susprogdintą gruntą
išmesti viena kryptimi, naudojamas uždelstas užtaisų sprogdinimo metodas.
Sprogdinant gruntus netoli pastatų, rekomenduotina prieš juos iškasti
siaurą tranšėją –ekraną.
Kaip pastatus gali sužaloti išmetamo grunto gabalai, naudojama
metalinė apsaugos uždanga.
26. ŽEMĖS DARBŲ VYKDYMAS ŽIEMĄ
Esant neigiamai temperatūrai gruntai sušala –sukietėja. Kuo gruntas
drėgnesnis ir mažesnės jo poros, tuo jis sušalęs kietesnis.
Žiemą gruntą kasti galima, kai: 1) Rudenį gruntas buvo apsaugotas
nuo sušalimo ir žiemą jis kasamas nesušalęs. 2) Sušalęs gruntas pirmiausia
išpurenamas, jį sprogdinant, arba specialiomis purenimo mašinomis, o po to
kasamas. 3) Sušalęs gruntas atšildomas ir kasamas nesušalęs.
Dažniausiai ekonomiškiau gruntą apsaugoti nuo įšalimo. Purenant
gruntą
sporgdinimu,. Mechaniškai purenant gruntus, dardų kaina labai
prikaluso nuo naudojamos mašinos rūšies.
27. GRUNTŲ APSAUGOS NUO ĮŠALIMO BŪDAI
Kad gruntas giliai neįšaltų, vėlyvą rudenį, pasibaigus lietums,
vietos, kuriose žiemą bus kasamas gruntas, gali būti pridengiamos šilumą
izoliuojančiomis medžiagomis, suariamos ir akėjamos arba pabarstomos
druskomis.
Nedidelių iškasų dugnai gali būti apsaugoti nuo įšalimo mediniais
skydais, klojant ant jų šiluminę izoliaciją arba užverčiant sniego
sluoksnį.
Rišlius gruntus galima apsaugoti ir ledo danga.Gruntą nuo įšalimo
galima apsaugoti ir dengiant jį spec. putomis,.
Paprasčiausias ir ekonomiškiausias grunto apsaugos nuo įšalimo būdas
yra arimas ir suarto paviršiaus akėjimas..
Žemės paviršių saugant nuo įšalimo cheminėmis medžiagomis, beriama
ant jo natrio chlorido, kalcio chlorido, sulfitinių spiritinių žlaugtų.
Užbarsčius drurkos paviršius suariamas arba suakėjamas.
28. SUŠALUSIŲ GRUNTŲ PURENIMAS
Sušalusį gruntą ardant smūgiais, prie krano arba draglainu strėlės
ant lyno pakabinamas 1,5-4 t masės ketinis, plieninis rutulio formos arba 3-
4 t masės pleišto formos krūvis ir metamas ant grunto iš 3-5 m aukščio.
Šitaip sušalęs gruntas suardomas iki 0,8-1,4 m gylio
Sušalęs gruntas skaldomas dizeliniais plaktais –pleištais,
pritvirtintais prie traktoriaus. Tokiomis mašinomis galima gruntą suardyti
iki 1,2 m gylio. Gruntą ardant į pleištą galima gramzdinti į gruntą ir
vibratorimi. Vibropleištų darbo našumas yra didesnis už smūginių pleištų
darbo našumą.
Gruntas gali būti purenamas ir kablio formos purentuvu, pritvirtintu
prie traktoriaus. Kasant tranšėjas, nedidelias duobes, sušalusį gruntą
galima pjaustyti spec.mašinomis, naudojamomis uolienų karjeruose.
Sušalusiems gruntams purenti mašinos ir įrengimai parenkami,
atsižvelgiant į grunto įšalimo gylį, sušalusio sluoksnio stiprumą ir darbų
kainą.
29. SUŠALUSIO GRUNTO ATŠILDYMAS
Įšalusius gruntus atšildyti galima įvairiai: 1. Į grunto paviršių
nukreiptomis karštomis dujomis. 2. Į gruntą įleistais adatų formos
šildymo prietaisais. 3. Drėgno grunto sluoksniu leidžiant elektros srovę.
4. Termocheminiu būdu.
Gruntą atšildant karštomis dujomis, reikia turėti pusvamzdžius,
dizelinio kuro ir šildymo įrenginį, susidedantį iš ventiliatoriaus,
degiklio, indo kurui laikyti, vamzdžių kurui ir suspaustam orui paduoti į
degiklį.
Gruntą atšildant adatų formos šildymo prietaisais, į šachmatine
tvarka išgręžtus gręžinius įleidžiamos spec.adatos ir vamzdžiais
sujungiamos su šilumos tiekikliu. Gręžinių gylis svyruoja nuo 3/5 iki 4/5
sušalusio grunto sluoksnio storio. Pro įleistas į gruntą adatas paduodamas
garas arba karštas vanduo.
Šildant gruntus elektros energija, nadojami paviršiniai ir giluminiai
elektrodai.
Negiliai įšalusius gruntus galima atšildyti termocheminiu būdu, užberiant
įšalusį gruntą 8-10 cm negesintų kalkių sluoksniu.
30. DARBO SAUGA VYKDANT ŽEMĖS DARBUS
Esamų požeminių komunikacijų zonoje žemės darbus vykdyti galima tik
gavus organizacijų, kurioms priklauso šios komunikacijos, raštišką leidimą.
Šiose vietose žemės darbams privalo vadovauti irjuos prižiurėti statybos
vykdytojas arba meistras, o iškasus gruntą prie pat elektros kabelių ir
dujotekio linijų, darbuose turi dalyvauti ir už šias komunikacijas
atsakančių organizacijų atstovas…
Iškasos žmonių ir transporto eismo zonose turi būti aptvertos,
pastatyti įspėjamieji užrašai ir ženklai,nakčiai-signaliniai žibintai.
Statyti mašinas, medžiagas, konstrukcijas ir kt. Galima tik už iškasas
natūralaus grunto byrėjimo kampo ribos.
Neleidžiama kasti šlapių smėlio, piltinio grunto, nesutvirtinant iškasos
sienelių. Statybos meistras privalo nuolat kontroliuoti darbus .
31. POLIAI (Statybos darbų technologija 119 psl.)
Statant daugiaaukščius civilinius pastatus, gyvenamuosius namus ant
silpnų gruntų, plačiai naudojami poliniai pamatai. Pamatų polių paskirtis
–perduoti pastatų ir statinių apkrovas gruntams. Daugelio naujų
konstrukcijų poliai yra didelės laikomosios galios, nedidelės masės, juos
gaminant suvartojama mažiau betono, armatūros ir kitų medžiagų. Statant
polinius pamatus, lyginti su kitų konstrukcijų pamatais, daugiau kaip 2
kartus sumažėja žemės darbų apimtys ir betono sąnaudos.
32. POLIAKALĖS DARBO VIETOS ORGANIZAVIMAS
33. POLIŲ KALIMAS IR KOKYBĖS KONTROLĖ
Poliai įgilinami šiais gramzdintuvais: 1. Plaktais-smūginis metodas.
2. Vibratoriais –vibracinis būdas. 3. Įspaudimo mašinomis –statinio
įspaudimo metodas. 4. Vibratoriais ir įspaudimo mašinomis –kombinuotas
vibracinis –įspaudimo metodas. 5. Paplovimu –hidraulinis metodaas. 6.
Elektroosmoso metodas. 7. Įsukimo mašinomis –įsukimo metodas. .
34. GRUNTE BETONUOJAMŲ PAMATŲ ĮRENGIMO TECHNOLOGIJOS
35. MONOLITINIO BETONO IR G/B DARBŲ SVARBA
Vieni
labiausiai paplitusių darbų statyboje yra betono ir G/B
darbai. Taip yra dėl aukštų betono ir g/b techninių ekonominių rodiklių,
konstrukcinių savybių universalumo. Iš šių medžiagų galima pagaminti
įvairiausių savybių ir formų konstrukcijas,
Pagal darbų būdą betoninės ir g/b konstrukcijos skirstomos į:
1.surenkamąsias; 2.monolitines; 3.surenkamąsias –monolitines.
Kartais tikslingiau naudoti monolitines g/b konstrukcijas, nes
monolitinis g/b yra ekonomiškesnis už surenkamąsias konstrukcijas,
įrengiant labai apkrautų kolonų, technologinių įrengimų pamatus,
rezervuarus, didelio skersmens siloso bokštus ir t.t. Monolitinis
gelžbetonis kai kuriais atvejais racionalus civilinėje bei gyvenamojoje
statyboje, ypač tuose rajonuose, kur surenkamasis g/b negaminamas arba jo
gamyba išvystyta nepakankamai, taip pat seisminiuose rajonuose ir kitur.
Daug monolitinio g/b sunaudojama hidroelektrinių statyboje.
36.KLOJINIŲ ASKIRTISKLASIFIKACIJA.
Klojiniais vadinama forma, suteikianti betonuo-jamai konstrukcijai
projektinius matmenis.
Klojiniai susideda iš klojinių formų, laikančiųjų pastolių ir tvirtinimo
priemonių. Jie paprastai surenkami iš elementų, pagamintų centralizuo-tose