Statybų rinkos Lietuvoje 1991-2002 metais trumpa raidos analizė
5 (100%) 1 vote

Statybų rinkos Lietuvoje 1991-2002 metais trumpa raidos analizė

VILNIAUS UNIVERSITETASEKONOMIKOS FAKULTETAS STATYBŲ RINKOS LIETUVOJE 1991-2002 METAIS TRUMPA RAIDOS ANALIZĖVILNIUS 2003

Vilnius, 2003

T U R I N Y S

ĮVADAS 3

I DALIS “Lietuvos statybų rinka iki Rusijos ekonominės krizės” 3

1.1 Statybos efektyvumo sąvoka 3

1.2 Statybos raida ir jos efektyvumas iki SSRS žlugimo 3

1.3 Sovietmečiu vykdytos ūkio politikos padariniai Lietuvos statybų rinkai 4

1.4 Pereinamojo laikotarpio statybų rinkos padėtis 4

II DALIS “Statybų rinka po 1998 metų Rusijos ekonominės krizės” 5

2.1 Statybų rinka 1998 – 1999 metais 5

2.2 Statybų rinka 2000 metais 6

2.3 Statybų rinka 2001 metais 9

2.4 Statybų rinka 2002 metais ir jos augimo prognozės 2003m. 12

IŠVADOS 16

ĮVADAS

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą nuo 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240, statybos sąvoka yra apibrėžiama sekančiai:

“statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti, sumontuoti, nutiesti, rekonstruoti, suremontuoti statinį; ši sąvoka taip

pat apima nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbus (pagal tų darbų apibrėžimą, pateiktą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme)”

Statybų metu sukurta aplinka yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, kuri prisideda prie Lietuvos ekonomikos formavimo. Būstas, kuriame gyvename, įstaigos ir gamyklos, kuriose dirbame ar mokomės, vandentiekio ir dujotiekio sistemos, elektros tinklai, keliai, tiltai, geležinkeliai, oro uostai, viešbučiai bei telekomunikacijų tinklai – tai dar nebaigtas statybos objektų sąrašas. Kaip matome, statybų rinkos efektyvumas bei raida turi nemažą įtaką formuojantis valstybės makroekonomikos rodikliams, valstybės ekonominiai bei socialinei politikai, o iš to savo ruožtu seka, kad įtaka pasireiškia ir kiekvieno iš mūsų asmeniniame gyvenime. Be to, statybų rinkos padėtis gali būti traktuojama kaip valstybės ekonomikos išsivystymo indikatorius.

Šiame darbe bandoma, remiantis didžiausių statybos bendrovių ekspertų, ekonomistų, mokslininkų, su statyba susijusių bendrovių (Statybos industrijos asociacijos, Lietuvos statybininkų asociacija…) bei kitų įstaigų atstovų (Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos pramoninkų konfederacija…), o taip pat autoriaus nuomone, bendrai išanalizuoti statybų rinkos raidos bei nuosmukio etapus, tai sąlygojančius veiksnius bei tų procesų padarinius Lietuvos ekonomikai 1991-2002 metais, ypatingai akcentuojant dabartinę (2003m.) statybų rinkos padėtį. Taip pat bus siekiama prognozuoti statybų rinkos raidą artimiausiame (1-2) metų bėgyje.

I DALIS “Lietuvos statybų rinka iki Rusijos ekonominės krizės”

1.1 Statybos efektyvumo sąvoka

Kadangi statyba yra labai svarbi ekonomikos šaka, iškyla jos efektyvumo klausimas.

Statybos efektyvumą ir jos raidą veikia visa aibė veiksnių. Tai ir šalies ekonominis, politinis ir kultūrinis lygis, teisiniai ir normatyviniai statybos dokumentai,vyriausybės politika – socialinė (mažas pajamas turinčių šeimų lengvatinis kreditavimas, įvairios dotacijos bei mokesčių nuolaidos), ekonominė (konkurencijos reguliavimas, mokesčių sistemos formavimas, draudimo sistema, muitai ir t.t..); taip pat ir išoriniai veiksniai – valiutų kursų svyravimai, pasaulio ekonomikos padėtis, energetinių žaliavų kainos, darbo jėgos migracija, globalizacijos procesai ir kita; nedarbo lygis, darbo jėgos kvalifikacija, darbo užmokesčio lygis, darbo įstatymai, aplinkosauga, papročiai ir tradicijos, vietiniai ištekliai ir t.t.

1.2 Statybos raida ir jos efektyvumas iki SSRS žlugimo

Visi anksčiau minėti veiksniai, sąlygojantis statybų rinkos efektyvumą bei raidą, skirtingais laikotarpiais buvo įvairūs ir įvairiai, sakyčiau net, prieštaringai vystėsi. Kaip žinome, Lietuva patyrė socialinės santvarkos pasikeitimą. Pasikeitė ne tik politinė, ekonominė ir socialinė aplinka, bet ir visa vertybių sistema. Buvo pereita iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką. Šis procesas buvo skausmingas visoms ekonomikos šakoms, tačiau ypatingai palietė statybų rinką, o pasekmės jaučiamos iki šiol.

Iki 1990 m. vykdyta statybos politika buvo orientuota į kiekybinį poreikių tenkinimą, kadangi pagal tuometinę ideologiją, darbininkų klasės aprūpinimas būstu buvo iškeliamas į pirmąją vietą. Tačiau niekas nesirūpino statomo būsto kokybe, ilgaamžiškumu, priežiūra, jo išsidėstymu. Nebuvo beveik jokios techninės pažangos – daug kas buvo daroma, panaudojant darbininkų fizinę jėgą. Statybų aikštelėse, kai pritrūkdavo darbo jėgos, dažnokai tekdavo dirbti net moterims. Klestėjo korupcija, vagystės ir neatsakingumas. Vogė visi – pradedant nuo eilinio darbininko, maišančio skiedinį, baigiant atsakingu už statybą visos šalies mastu pareigūnu.

Niekuo geresnė padėtis buvo ir gamybinių pastatų statybos sferoje. Valstybę buvo apėmusi gigantomanijos troškimas – kai kurios gamyklos buvo statomos neatsižvelgiant į jos reikalingumą ir naudingumą statomoje teritorijoje. Visai nebuvo paisoma aplinkosaugos reikalavimų. Kaip geriausias to pavyzdys galėtų būti Vilniaus šiluminė jėgainė, pastatyta miesto pietuose. Dabar kenksmingos išmetamosios dujos sklinda po visą miestą, kadangi 2/3 metų laikotarpio vėjas pučia iš pietų.

1.3 Sovietmečiu vykdytos ūkio politikos padariniai Lietuvos statybų

rinkai

Atkūrus nepriklausomybę šios ir panašios problemos dar pagilėjo. Valstybės parama būsto fondo atnaujinimui ir jo energetiniam efektyvumui didinti yra nepakankama. Daugiabučių namų savininkų bendrijos taip pat šiuo metu nepajėgios pačios atlikti reikalingiausių atnaujinimo darbų. Pastatų kokybė yra žema, jie yra pastatyti neracionaliai, nepaisant eksploatacijos kaštų minimizavimo principų. Lietuvos statybos produktų pramonė sunaudoja daugiausia energijos po energetikos pramonės. Lietuviškiems statybos produktams pagaminti reikia daugiau energijos negu ekvivalentiškiems Vakarų Europos produktams. Pvz., kalkių su esamais pajėgumais butų galima pagaminti pakankamą kiekį, tačiau dėl atsilikusios technologijos, nepaprastai didelių kuro sąnaudų, jos yra prastesnės kokybės ir brangios. Todėl daug kalkių ir silikatinių plytų įvežama iš Baltarusijos, kur jų kaina yra žymiai mažesnė. Tokia pati situacija yra ir su daugeliu kitų statybinių medžiagų ir gaminių. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad įsiterpti į Vakarų Europos rinką su savo energijai ir žaliavoms imliomis ir nedidelio asortimento prekėmis labai sunku. Be to, Lietuva, stodama į Europos sąjungą, privalo įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus, kurių anksčiau nebuvo laikomasi ir kurie dabar reikalauja daug lėšų iš valstybės biudžeto. Visa tai buvusios Sovietų Sąjungos vykdytos politikos rezultatas.

1.4 Pereinamojo laikotarpio statybų rinkos padėtis

Po SSRS žlugimo prasidėjo pereinamasis laikotarpis į rinkos ekonomiką. Spontaniškai pradėta rinkos restruktūrizacija. Lietuvoje pirmasis šalies statybos restruktūrizavimo etapas vyko stichiškai, skaidantis stambioms įmonėms ir jas privatizuojant be išsamesnės strateginės analizės. Tuo pat metu vyko ir gyvenamojo būsto privatizacija. Iki 1996 m. pradžios Lietuvoje buvo privatizuota 532,9 tūkst. valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų namų ir butų . Lietuvos būsto sektorius tapo labiausiai privatizuotu, palyginti su kitomis buvusios SSRS šalimis bei Vakarų Europos šalimis.

Privatizacija Lietuvoje turėjo teigiamų ir neigiamų aspektų. Viena vertus, susidarė sąlygos formuotis būsto rinkai, gyventojai galėjo laisvai disponuoti būstu, pirkti, parduoti jį ir panašiai.

Tačiau gyventojai susidūrė su pinigų trūkumu išlaikant žemos kokybės butus. Todėl jų neremontuojant, sulig kiekvienais metais jų vertė ir kokybė dar labiau mažėjo. Be to, privatizacijos procesas buvo neskaidrus, iš ko galima daryti prielaidas, kad gautos lėšos iš privatizacijos ‘nusėdo’ tam tikrų asmenų kišenėse. Taip pat, pareigūnai turėdami jiems suteiktas privilegijas, galėjo pasirinkti geresnės kokybės pastatus arba žemės sklypus, esančius patogesnėse, prestižiniuose vietose.

Privatizavimo metu buvo prarastas socialinio būsto fondas. Šiuo metu tai kelia valstybei tam tikrų problemų. Vakarų šalyse socialiniam būstui tenka 10–40% viso butų fondo, o Lietuvoje nesiekia 3%. Padėčiai normalizavusis ir gavus pakankamai lėšų, socialinio būsto fondas pirmiausia bus nuomojamas socialiai remtiniems asmenims ir jaunoms šeimoms, įrašytoms į eiles savivaldybėse.

Kaip jau minėjau, restruktūrizuojant rinką, privatizacijos metu buvo sukurtos nedidelės privačios statybos bendrovės iš buvusių valstybinių gigantų. Kai kurios įmonės subankrutavo ir pasišalino. Tačiau kitoms (UAB “Kausta”, UAB “Mažeikių gairė”, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB “Montuotojas” ir kitos) verslas pradėjo sektis. Statybų rinka po trumpalaikio nuosmukio dėl rinkos restruktūrizavimo, pradėjo atsigauti. Per 1997 metus, palyginti su 1996 metais, statybos įmonių įvykdyta darbų apimtis padidėjo 8,8 proc., iš jų šalies teritorijoje darbų apimtis padidėjo 12,4 proc., Per 1997 metus iš viso atlikta darbų už 2307 mln.litų . Tuometinės statybos bendrovės gaudavo užsakymų ne tik Lietuvos teritorijoje, bet ir užsienyje. Užsienyje 1997-1998 metais (daugiausia NVS šalyse) būdavo atliekama iki 30% visų statybų.

Tačiau, nepaisant teigiamų poslinkių, padėtis aprūpinant gyventojus būstu buvo sunki. Gyvenamojo ploto atidavimo naudoti apimtys nuo 1989 metų iki 1996 metų sumažėjo daugiau kaip tris kartus. Būsto programoje buvo numatyta 1995-2000 metais pastatyti 65 tūkst. butų arba po 13 tūkst. per metus. Tuo tarpu 1996-1997 metais pastatyta tik apie 11 tūkst. butų.

1994 m. jų buvo pastatyta 6,9 tūkst., 1995-1997 m. – maždaug po 5,6 tūkst., o per 1998 – 1999 metus – vos daugiau kaip 4 tūkstančiai. Taigi pastebima aiški mažėjimo tendencija.

II DALIS “Statybų rinka po 1998 metų Rusijos ekonominės krizės”

2.1 Statybų rinka 1998 – 1999 metais

Labai didelis smūgis Lietuvos statyboms bendrovėms buvo 1998m. Rusijos ekonominė krizė. Jos neigiamas poveikis buvo toks stiprus, kad statybų rinka posovietinėje Lietuvoje pradėta skirstyti į du etapus – iki Rusijos krizės ir po jos.

Ši krizė palietė statybos bendroves, kadangi jų verslas buvo susijęs su šia šalimi. Statybos įmonės įėjo į didžiausius nuostolius dėl krizės patyrusių įmonių grupę. Daugiausia iš Rytų kaimynų, būtent Rusijoj, buvo vykdomi statybos darbai (projektai Kaliningrado, Maskvos, Čerepovco srityse). Kadangi Rusijos ekonomika glaudžiai susijusi su NVS šalių ekonomika, tai jos
labai pajuto krizę. Lietuva iš to patyrė tik nuostolių – darbų apimtys užsienyje sumažėjo beveik iki nulio (1999m – 1,4% iš visų atliktų darbų apimties), nutrūko eksportas ir importas į NVS šalis. 1999m. statybos paslaugų eksportas sumažėjo 55,6%, o importas sumažėjo 65%, palyginus su 1998m.

Lietuvos vidaus rinkoje irgi kilo krizė. Ypač smarkiai ji buvo jaučiama 1999 metais. Kadangi dėl Rusijos krizės nukentėjo daugelis Lietuvos įmonių, tai 1999 – 2000m. į valstybės biudžetą nebuvo surinktos numatytos lėšos. Dėl to valstybė sumažino statybų finansavimą. 2000 metais valstybės investicijos į statybą ir remontą sumažėjo 29,2%, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu. Dėl to Lietuvos statybos bendrovių darbų apimtys šalies teritorijoje sumažėjo 26,2%, palyginus su 1999m . Pradėjo didėti valstybes skola statybininkams už atliktus darbus. 2000m. pradžioje jis siekė 29mln. litų . Kadangi valstybinis sektorius anuomet buvo labai svarbus statybininkams, tai jo netekimas prisidėjo prie tolesnio nuosmukio. Statybos bendrovių darbų apimtys pradėjo mažėti. 1999m. jos smuko 15,2%. Bendrovių apyvarta ir pelnas pradėjo mažėti. Dėl Rusijos bendrovių nemokumo, Lietuvos statybos bendrovės negalėjo atgauti skolų. Dėl to pablogėjo atsiskaitymas su darbuotojais ir verslo partneriais šalies viduje. To pasekmėje 1999m. 20% sumažėjo darbo vietų pasiūla statyboje. BVP smuko 4,1%. BVP smukimą tarp kitko lėmė ir statybos sektoriaus dalies sumažėjimas 11,2%.



1 lentelė

Lietuvos Respublikos teritorijoje atlikti statybų darbai

Darbų rūšys Atlikta darbų, mln.Lt 1999 m.,palyginus su 1998 m., proc. Dalis visų atliktų darbų, proc.

Viso 2570,4 86,2 100

Nauja statyba 909,7 85,9 35,4

Rekonstrukcija 571,5 82,3 22,2

Remontas ir restauravimas 1009,6 85,8 39,3

gyvenamųjų pastatų 39,6 119,6 1,5

negyvenamųjų pastatų 399,9 75,5 15,6

inžinerinių statinių 570,1 92,8 22,2

Kiti darbai 79,6 80,1 3,1

Iš lentelės matyti, kad darbų apimtys, palyginus su 1998 metais, sumažėjo daugiau nei 10% beveik visuose darbų rūšyse (išskyrus gyvenamųjų pastatų ir inžinerinių statinių remontą ir restauravimą). Išaugo tiktai gyvenamųjų pastatų remonto ir restauravimo darbų apimtys.

Bendrai paėmus, 1991-1999 metų laikotarpyje statybos darbų apimtys sumažėjo apie 2 kartus, o statybinių medžiagų pramonės bendroji produkcija – apie 5 kartus.

2.2 Statybų rinka 2000 metais

Katastrofiški nuosmukio tempai išliko ir 2000 metais. Statybos įmonės ir bendrovės 2000 metais atliko darbų savo jėgomis už 2116,2 mln.litų. Atliktų darbų apimtys, lyginant su 1999 metais, sumažėjo 22,9 procento.

2 lentelė

2000 metais atliktų statybos darbų šalies teritorijoje rūšys ir apimtys Darbų rūšys Atlikta darbų, tūkst.Lt 2000 m., palyginus su 1999 m., % Dalis visoje apimtyje, %

Nauja statyba 765547 – 20,1 36,9

Rekonstrukcija 532211 – 15,8 25,6

Remontas 655133 – 33,8 31,5

Restauravimas 28124 – 25,5 1,4

Kiti darbai 96453 20,7 4,6

Iš viso 2077468 – 22,9 100,0

Iš lenteles matyti, kad daugiausia sumažėjo remonto darbų apimtis (-33,8%). Sumažėjo pagrindinių statybos bendrovių atliekamų darbų (statyba, remontas, rekonstrukcija, restauravimas) apimtys. Padidėjo tik kitų, ne pagrindinės veiklos, darbų apimtys (+20,7%).

3 lentelė

2000 m. atliktų darbų apimtys apskrityse Apskritis Atlikta darbų, tūkst.Lt Lyginant su 1999 metais, padidėjimas, sumažėjimas (-), %

Vilniaus 711089 – 26,1

Kauno 423327 – 20,9

Klaipėdos 213760 – 22,8

Panevėžio 173730 – 25,1

Šiaulių 143522 – 17,1

Telšių 135817 – 9,4

Alytaus 113947 – 25,1

Utenos 99779 – 21,0

Marijampolės 48964 – 27,2

Tauragės 13533 – 17,1

Iš viso: 2077468 – 22,9

Kaip matome iš 3 lentelės, darbų apimtys mažėjo visuose apskrityse. Tačiau daugiausia jos sumažėjo Marijampolės apskrityje. Nors Vilniaus apskrityje buvo atlikta darbų didžiausiai sumai, tačiau čia jų apimtis sumažėjo daugiausiai po Marijampolės apskrities.

Ne šalies teritorijoje 2000 metais atlikta darbų už 38,8 mln.litų (1,8 proc. visų atliktų darbų). Sumažėjimas, lyginant su 1999 metais, 6,5 procento.

Pagal Statistikos departamento duomenis materialinės investicijos 2000 metais šalies teritorijoje sudarė 5163,1 mln.litų, iš jų pastatų ir inžinerinių statinių statybai ir remontui 2778,7 mln.litų. Palyginus su 1999 metais, sumažėjimas sudaro 19,7 proc., investicijos pastatų ir inžinerinių statinių įsigijimui – 421,9 mln.litų.

4 lentelė

Investicijos gyvenamiesiems pastatams 2000 metais Statytojai (užsakovai) Iš viso, tūkst.Lt(kartu su lėšomis būsto pirkimui) Procentine išraiška (%)

Valstybės sektorius 16933 3,55

Nacionalinis biudžetas 4811

Valstybinės įmonės ir institucijos 12122

Privatus sektorius 460550 96,45

Individualūs statytojai 353801

Gyvenamųjų namų statybos bendrijos 20134

Privačios įmonės 86615

Iš viso 477483 100

Kaip rodo lentelė, valstybinio sektoriaus investicijos 2000m. sudarė labai mažą dalį bendruose investicijose gyvenamiesiems pastatams. Valstybinės įmonės ir institucijos investavo didžiąją dalį (71,6%) valstybinio sektoriaus investicijų.

Bendroje investicijų dalyje daugiausia investavo privatus sektorius – 96,45%. Iš privataus
investicijų daugiausia skyrė individualūs statytojai – 76,8%.

2000 metais šalyje buvo pastatytas 1931 gyvenamasis namas; butų skaičius – 4367. Jų naudingasis plotas sudarė 499971 m2. Pastatytuose 1-2-jų butų namuose – 1850 butų, kurių naudingasis plotas siekė 315465 m2. Mažiau statoma daugiabučių namų. 2000 metais 98 pastatytuose daugiabučiuose namuose – 2517 butų .

2000 metais šalyje pastatyti 1229 negyvenamieji pastatai, kurių bendrasis plotas – 704159 m2

5 lentelė

Negyvenamųjų namų tipai

Negyvenamieji pastatai Pastatų skaičius Bendrasis plotas, m2 Statybinis tūris, m3

Administraciniai 49 98656 296741

Pramoniniai ir sandėliai 152 112359 575734

Žemės ūkio 270 55830 206656

Transporto ir ryšių 167 161098 621246

Prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių 250 175031 641239

Švietimo ir mokslo 11 13031 58141

Gydymo 17 16826 57607

Kultūros ir sporto 12 17040 87336

Kitos paskirties 301 54288 278205

Iš viso 1229 704159 2822905

Daugiausia pastatyta žemės ūkio pastatų (270), prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (250) ir kitos paskirties (301). Daugiausia bendrojo ploto tenka prekybos, viešbučių ir maitinimo įmonių (175031 m2) bei transporto ir ryšių pastatams (161098 m2). Mažai buvo statoma švietimo ir mokslo bei kultūros ir sporto pastatų.

Įvykus šalyje ekonominiam-finansiniam nuosmukiui pagrindinių statybinių medžiagų sunaudojimas irgi sumažėjo. Jo procentinis sumažėjimas buvo didesnis negu statybos darbų apimties sumažėjimas.

Kas gi sąlygojo tokį rodiklių kritimą? Tam buvo pakankamai priežasčių. Čia galima išskirti ir išorines kliūtis, ir vidines. Iš išorinių, visu pirma, ir toliau buvo jaučiama 1998m. Rusijos ekonominės krizės įtaka. Mūsų verslininkai bei politikai nesitikėjo, kad ši krizė taip neigiamai atsilieps Lietuvos ekonomikai ir nebuvo tinkamai jai pasiruošę. Be to, iš išorinių veiksnių dar prisidėjo pasaulinės ekonomikos recesija bei valiutų kursų svyravimai. Lietuvos bendrovės nebuvo tinkamai pasiruošusios įžengimui i Vakarų rinkas. Viena iš įsiskverbimo į užsienio rinkas sąlygų yra tarptautinių kokybės valdymo sistemų diegimas. Tuo laiku tos sistemos (ISO-9000 ir ISO-14000 sertifikatai) buvo įdiegtos tik keliuose bendrovėse. Kituose dėl lėšų stygiaus diegimas negalėjo būti vykdomas.

Taigi Lietuvos statybos bendrovės atsidūrė aklavietėje – viena vertus, jos prarado Rytų rinką, kita vertus, negalėjo įsiskverbti i Vakarų rinką dėl kapitalo bei konkurencingumo trūkumo. 3 veiksnys, neleidęs bendrovėms greitai atsigauti, buvo kryptingos valstybinės ekonomikos atgaivinimo bei statybos srities plėtojimo politikos stoka. Nebuvo skatinamos investicijos, sunkiai buvo kuriama įstatyminė bazė.

Buvo įvairių pasiūlymų iš įvairių pusių, kaip atgaivinti statybų rinką. Daug diskusijų bei nesutarimų buvo 2000m. buvo sukėlęs PVM lengvatos statyboms įvedimas. Pagal šį projektą, siūlytą tuometinės vyriausybės, PVM turėtų būti sumažintas 5% gyvenamųjų namų statybai. Tačiau ši įstatymo pataisa Seimo buvo atmesta, kadangi, tai kad nauji butai turėtų atpigti visu sumažinto PVM dydžiu, t.y. 13%, nebūtų lemta išsipildyti. Dauguma gyvenamuosius namus statančių organizacijų tuomet dirbo be pelno – sumažinus PVM butų atsiradusi galimybė joms gauti pelno, bet nemažinti kainų. Taigi buvo pasirinktas kitas kelias – vietoj planuoto 5% PVM sumažinimo statyboms, įvesti naują būsto kreditavimo tvarką, pagal kurią valstybė gyventojams kompensuotų apie pusę iš bankų gautų būstui statytis paskolų palūkanų. Tokiu būdų pirkėjas gavo tiesioginę naudą iš tokio sprendimo, kadangi jam reikėjo mokėti per pus mažesnes palūkanas. Taigi suaktyvėjo paskolų rinka, padidėjo konkurencija tarp didžiausių šalies bankų.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2689 žodžiai iš 8589 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.