Stebėjimo praktikumas
5 (100%) 1 vote

Stebėjimo praktikumas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………….2

1. Stebėjimas, kaip tyrimo metodas arba strategija……………………………………….3

2. Stebėjimas, kaip duomenų rinkimas arba technika……………………………………4

3. Stebėjimo metodo galimybės ir ribotumai……………………………………………….4

Stebėjimo metodo galimybės…………………………………………………………………4

Stebėjimo metodo ribotumai………………………………………………………………….5

4. Savistaba (savireflekcija)………………………………………………………………………5

5. Stebėjimo etika…………………………………………………………………………………….7

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………..8

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………..9

Įvadas

Stebėjimas yra seniausias ir vienas labiausiai paplitusių duomenų rinkimo būdų. Manoma, kad elgesio analizei tirti, apie 70% tyrimų atliekama renkant duomenis tiesioginiu stebėjimu.

Duomenų rinkimas yra viena iš mokslinio tyrimo fazių. Tai viena imliausių darbo ir ilgiausių stadijų. Būtina pažymėti, kad dažnai duomenys yra renkami vien dėl jų savarankiškos reikšmės: norint sužinoti žmonių nuomonę kuriuo nors klausimu (1, p.81).

Nuo mokslo metodo labai priklauso mokslo sėkmingumas. Vienokių ar kitokių naujų įrankių bei darbo būdų išradimas ir taikymas gerokai sąlygoja mokslo pažangą.

Psichologijoje jau Aristotelis teikė du metodus: stebėjimo (psichinių apraiškų priėjimo kelią) ir racionalųjį (patirtų psichinių apraiškų išaiškinimo kelią). Nesiremdamas naujais metodais, psichologijos mokslas iki 19a. mažai tepažengė pirmyn, kol W. Wundt‘as įsteigė Leipcige psichologijos laboratoriją, psichologijos mokslas padarė didelę pažangą.

Metodas – tai veikimo būdas, tikslingų veiksmų ir priemonių visuma, o mokslo objektas lemia metodų kokybę ir jų lygį. Dėl psichologijos objekto sudėtingumo kyla tyrimo galimybių ir būdų problema. 19a. dėl sąmonės reiškinių sampratos, kai sąmonė buvo laikoma vidiniu nuo išorinio pasaulio nepriklausomu reiškiniu, galvota jog ją galima tirti tik tiesioginiu stebėjimu. Remiantis tokiomis prielaidomis buvo bandyta įteisinti psichologijoje introspekcinį – vidinio stebėjimo metodą. Pabandžius praktiškai taikyti šį metodą buvo pastebėta, jog vidiniu stebėjimu neįmanoma tiesiogiai suvokti.

Šiuolaikinė psichologijoje, psichologai, norėdami aprašyti, numatyti ir paaiškinti individo elgesį bei psichikos procesus, naudoja tris pagrindinius tyrimo metodus: stebėjimą, koreliaciją ir eksperimentavimą.

Šiame darbe plačiau aptarsiu vieną iš duomenų rinkimo būdų – stebėjimą.

Darbo tikslas: Apibūdinti stebėjimą, kaip tyrimo bei duomenų rinkimo metodą

Darbo objektas: Pagrindiniai stebėjimo bruožai.

Darbo uždaviniai: Stebėjimas, kaip tyrimo metodas arba strategija

Stebėjimas, kaip duomenų rinkimas arba technika

Stebėjimo metodo galimybės ir ribotumai

Savistaba (savireflekcija)

Stebėjimo etika

Stebėjimas, kaip tyrimo metodas arba strategija

Metodas – būdas kuriuo kas nors daroma. Psichologijos metodas – būdas, kuriuo tiriama psichinė realybė. (2, p.41). Tyrimas – įvairiopa apklausa. Kartais svarbiau klausėjas (interviu naudojantis išankstinį klausimyną), kartais klausiamasis (laisva diskusija).

Dažniausiai atsakymus bandoma standartizuoti: interviu – klausimynais, diskusiją – papildomais klausimais.

Svarbi problema – atsakymų objektyvumas. Jų patikimumas turi garantuoti, kad atsakymai nėra atsitiktiniai, t.y. nepriklauso nuo vietos ir laiko. Validumas rodo, kiek atsakymai atitinka realias nuomones.

Psichologijos metodo tikslas – prieiti bei surinkti kuo daugiau psichinės realybės faktų ir juos kritiškai išnagrinėti. Yra du psichinių apraiškų priėjimo keliai: stebėjimas ir eksperimentas. Patirtąsias psichines apraiškas aiškinamės protavimo keliu. Iš to ir išplaukia trys pagrindiniai psichologijos metodai: stebėjimas (introspekcija ir ekstrospekcija), eksperimentas ir racionalinis metodas.

Stebėjimas, arba aprašomasis metodas, kai tyrėjas, pats nekeisdamas sąlygų, sistemingai registruoja ir aprašo elgesį bei psichikos procesus.

Eksperimentas, norėdami atskleisti priežasties ir padarinio ryšius, psichologai eksperimentuoja. Sukurdami kontroliuojamą situaciją, eksperimentatoriai gali kaitalioti vieną ar du veiksnius ir nustatyti, kaip šie nepriklausomieji kintamieji veikia tam tikrą elgesį, priklausomąjį kintamąjį. Kontroliuojama dažniausiai atsitiktinai paskirstant tiriamuosius į eksperimentinę grupę, kuri patiria tam tikrą poveikį, ir kontrolę, kuri šiuo veiksniu nėra veikiama.

Racionalinis metodas (koreliacinis tyrimas), kai dviejų veiksnių tarpusavio ryšių stiprumas išreiškiamas jų koreliacija. Iš to, kaip glaudžiai du veiksniai yra susiję, suprantame, kiek vienas veiksnys numato antrąjį. Tačiau koreliacija yra tik ryšio matas; ji neatskleidžia priežasties ir padarinio. (4, p.28).

Toliau tyrėjas turi pasirinkti tyrimo metodiką ir sudaryti
tyrimo planą, t.y. numatyti duomenų rinkimo, jų analizės ir interpretavimo metodiką. Tik gerai susipažinus su tyrimo metodikomis ir jų taikymo galimybėmis galima sudaryti efektyvų tyrimo planą.

Metodika – tai konkreti empirinių duomenų rinkimo ir jų registravimo procedūra, kai tiksliai nurodomos visos tyrimo sąlygos ir atliekamų veiksmų eiga.

Be to, būtina mokslinio tyrimo stadija – surinktų duomenų analizė, kurią atlikus pasirenkamas įtikinamiausias jų interpretavimas (3, p.23).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 712 žodžiai iš 2321 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.