Stebuklų pasakos
5 (100%) 1 vote

Stebuklų pasakos

Stebuklų pasakos

Įvadas

Stebuklų pasakos — tai neįtikinamiausios istorijos. Prieš akis sumirga į slėpiningą maišelį varoma kariuomenė; šmėkšteli ne¬paprasta dėžutė, iš kurios iškyla puikiausi rūmai; išnyra karieta važiuojanti laiminga našlaitė, paskui kurią seka aukso obelis ir vyno šulinys; persekiojami bėgliai, iš kurių metamo šepečio išauga miškas, iš paridenamo kamuolio iškyla kalnas, iš tiesiamo rankšluosčio pateka upė ar atsiveria ežeras. Fantazijos čia tiek, kad nors vežimu vežk. Normaliame gyvenime viso to nėra, tai — stebuklų šalis. Tomis fantastinėmis istorijomis prisimename ir didelį džiaugsmą, patiriamą klausantis, kaip išsipildo visų troškimai ir laimi tie, kurie nusipelno mūsų simpatijų. Tarp jų ir apgavikę ragana pergudravęs berniukas Lukošiukas, ir teisingas, sąžiningas medkirtys, apdo¬vanotas aukso kirvuku, kurio taip gviešėsi gobšuolis, ir daug kitų herojų, įkūnijan¬čių tokius mums brangius gėrio, lygybės, demokratiškumo, socialinio teisingumo idealus.

Žinoma, taikliai ir glaustai aptarti stebuklų pasakas nelengva. Jos tokios įvairios, skirtingų kūrybos klodų, nevienodos apimties ir sudėtingumo: yra ir glaustų, ir iš¬plėtotų. Pagal siužetą, veikėjus, vaizduojamąjį pasaulį vienos laikomos „vyriškomis pasakomis“, kitos — „moteriškomis bei vaikiškomis“. Pirmosiose daug tolimų kelionių, žygdarbių, antrųjų pasakų veikėjai silpni, persekiojami, veiksmų akiratis neplatus. Nedidelė pasakų dalis neturi šiam žanrui būtinos laimingos pabaigos, pvz., „Eglė žalčių karalienė“, „Mergelė uogelė“. Nevienoda stebuklinių pasakų stilistika, raiškos priemonių lobynas. Greta ženkliomis pradžios, vidurio ir pabaigos formu¬lėmis pasižyminčių kūrinių pasitai¬ko ir be ryškių išorinių padaili¬nimų. Kad ir labai margos, jos išsiski¬ria iš kitų pasakų. Savitumą lemia ne tik stebuklų gausumas, bet ir ypatingas idėjinis-estetinis turinys, konfliktai, siužetai, veikėjų pa¬veikslai, kompozicija ir stilius.



Siužetų kilmė ir raida. Iš kur atsirado tokie keisti, prasimany¬mais atausti siužetai? Manoma, kad daug fantastinių vaizdiniu pa¬veldėta iš mitų, kad didelė dalis siužetų siejasi su brandos ir ves¬tuvių apeigomis, protėvių kultu, senaisiais tikėjimais. Visa tai įsi¬liejo j pirmykšte pasaką, artimą sakmei, pasakojančią apie žmo¬gaus, susidūrusiu su antgamti¬nėmis būtybėmis, nuotykius. Iš pirmykštės pasakos, silpstant mi¬tiniam mąstymui, išsikristaliza¬vo stebuklų, žvėrių ir kitos pasakos. Antgamtiniais dalykais nebetikėta, jie tapo menine išmone.

Pasakų motyvai ir siužetai, ataidėje iš tolimos praeities, ilgainiui šiek tiek keitėsi. Antai vietoj pirmykščių genties vadų iškilo valstybių karaliai, vietoj senųjų pasta¬tų — mūrinės pilys, rūmai, vietoj slibinų — plėšikai ir 1.1. Atsirado ir visai neįprastų siužeto linijų: slibinas susidraugauja su herojaus žmona, ši herojų išduoda ir pan. Žinoma, už išdavystę ji būna nubaudžiama.

Stebuklų pasakos buvo plėtojamos keliomis kryptimis. Vienose viską užgožė nuo¬tykiai, kitos subuitiškėjo, trečiose išryškėjo didaktika. Sukurta ir stebuklų pasakų parodijų. Pavyzdžiui, „Trys nuotakos“, kur alegorinė didaktika kaip ant delno: ne¬švari nuotaka kilusi iš kiaulės, o kuri be perstojo juokiasi, žvengia — iš kumelės. Subuitintos ir didaktiškos pasakos nebetenka poetinio žavesio ir polėkio. Štai pasa¬koje „Viskas virsta auksu“ pirštu prikišamai rodoma, kokių bėdų pridaro besaikis turto troškimas. Tokia nuoga didaktika kyšo ir pasakoje apie tris račius, kurie būtų linkę pilvų netekti, negu kasdien rūpintis valgiu. O kai taip atsitinka, gyvenimas tampa nuobodus.

Meninę vertę mažina ne tik prasikišanti nuoga pasakos idėja, bet ir kitų kūrinio komponentų nepaisymas. Kai pasakotoją tedomina didaktinė siužeto schema, pasa¬ka praranda meninę įtaigą. Štai kuo pavirsta vienas iš pasakos „Auksinė žuvelė“ variantų, deklaruojančių, kad besaikis noras ir godumas pražūtingi:

„Kartą moteriškė nakvodama ant pečiaus prašė Dievo, kad gautų vyrą kareivi. Taip be¬galvojant jis ir atsiradęs. Susituokė. Ji įsinorėjo, kad vyras taptų seržantu. Taip pasidarius, ji vėliau geidavo, kad būtų kapralu, feldfebeliu, pulkininku, generolu, ir tie norai vis pildėsi. Nu, ji matanti, kad pačiam karaliui už visus geriau, ši prašanti pono Dievo, kad jos vyras karalium paliktų — palikęs karalium. „Daugiaus ji mislijanti, kad už karalių didesnis pats ponas Dievs. Ji norinti, kad jos vyras ponu Dievu paliktų. Ji kniost ir at¬sibudo. Kaip ant pečiaus gulėjus, taip ir tebegulinti. Tiek.“

Šis tekstas, atrodantis tarsi siužeto santrauka, užbaigtas visai kaip juokų pasaka. Susipynę įvairių žanrų elementai dar labiau suardo buvusį kūrinio vientisumą. Pa¬saka netenka klasikinio grožio, kurį ji pasiekė šio žanro klestėjimo periodu.

Siužetai: įvykiai, konfliktai, tikslai. Pasaulyje stebuklų pasakų užrašyta šimtai tūkstančių. Tačiau susiorientuoti tokioje milžiniškoje tekstų aibėje vis dėlto įmano¬ma todėl, kad jų siužetų skaičius ribotas. Tautosakininkai suomis Anti Arne ir ame¬rikietis Stitas Tompsonas, tyre daugelio tautų pasakas, nustatė, kad stebuklų pasakų siužetų
tipų Europos, iš dalies ir Azijos tautų folklore yra tik apie pora šimtų. Pagal siužetą galima išskirti tris ryškesnes pasakų grupes:

1) pasakojama apie susidūrimus su antgamtiniais priešininkais (slibinu,ragana, velniu, burtininku ir kt.). Vie¬

nos pasakos herojiškos, vaizduojan¬čios kovas, kitose — silpnas veikėjas stengiasi gudrumu pasprukti nuo ga¬

lingos pabaisos;

2) pasakojama apie vedybas su ne¬paprastos kilmės žmona (gulbe,varle, pele ir kt.) ar vyru (žalčiu, gai¬džiu, ežiu, vilku ir kt.). Prie šių kūri¬nių prisišlieja ir pasakos apie nepa¬prastą išvaizdą įgijusius kitus šeimos narius (brolis — avinėlis, sesuo -antis, žuvis);

3)pasakojama apie sunkius užda¬vinius, daug dėmesio skiriama nepa¬prastiems pagalbininkams (žirgui, baltam vilkui, seneliui, dėkingiems žvėrims ir kt.).

Toks skirstymas, aišku, yra sąlyginis. Atskiri siužetai jungia įvairias grupes. Bet jis padeda orientuotis pasakų repertuare.

Pasakos patraukia vaizduojamais įvykiais, siužetu. Tai ne tik kūrinio stuburas, bet ir nenutrūkstamo susidomėjimo pagrindas. Pasakos intriguoja susidūrimais, pavo¬jais, praradimais ir pergalėmis. Visa įvykių grandinė yra intrigos ašis, o ja suka pasakos konfliktai.

Stebuklų pasakos vaizduoja įvairius konfliktus. Vieni kyla susidūrus su svetimo¬mis priešiškomis jėgomis. Arba herojus konfliktuoja su beasmeniu draudimu, jį sulaužo. Kiti konfliktai — tarp savųjų, dažnai šeimoje. Vyresnieji nedraugiški jau¬nesniesiems, pamotė persekioja našlaičius. Nesutaria draugai, žemesniojo bei aukš¬tesniojo luomo atstovai ir pan.

Iš konfliktų ryškėja tikslai, kurie pastūmėja veikėjus vienaip ar kitaip elgtis. Antai ragana-pamotė, norėdama tapti visiška šeimininke šeimoje, visokiais būdais siekia pražudyti podukrą. Jauniausiasis brolis, norėdamas įvykdyti karaliaus užduotis — parnešti stebuklingą paukštę, narvą, parvesti žirgą, — veržiasi j didžiausius pavojus. Tikslas gali būti ir vaistai sergančiam tėvui ar nuotakos ieškojimas. Retkarčiais at¬siskleidžia ir didesnei žmonių bendruomenei aktualūs tikslai. Pavyzdžiui, pagrindi¬nis veikėjas, sužinojęs, kad miestas neturi vandens, o slibinas grobiąs vieną mergaitę po kitos, nedelsdamas įsivelia į įvykių sūkurį.

Kitąkart tikslas aiškiai ir neįvardytas, bet jis suprantamas iš veikėjo elgesio. Štai pasakos „Meškos trobelė“ našlaitė trokšta ištrūkti iš pavojų ir grįžti į namus. Pasa¬koje „Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė“ sesuo ilgisi brolių ir tik išvaduota iš ra¬ganos klastos nurimsta tarp jų. Gana dažnai pagrindinio pasakos veikėjo tikslas taikliai nusakomas jau pradžioje šitokia fraze: „Išėjo laimės ieškoti“.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1266 žodžiai iš 4193 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.