Stiklas
5 (100%) 1 vote

Stiklas

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………………………1

Stiklo istorija Lietuvoje…………………………………………………………………………………………………………………1

Stiklas…………………………………………………………………………………………………………………………………………1Gavimas………………………………………………………………………………………………………………………………………1

Stiklo rūšys………………………………………………………………………………………………………………………………….2

Stiklo dirbiniai……………………………………………………………………………………………………………………………..3

Įvairenybės………………………………………………………………………………………………………………………………….3

Laboratorinis darbas……………………………………………………………………………………………………………………..4

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………5

Įvadas

Žmonija išmoko gaminti stiklą jau labai seniai. Viduramžių bažnyčių langai buvo gaminami iš spalvoto stiklo vitražo. Muziejuose galime pamatyti senovinius stiklinius indus, skirtus kvepalams ir aliejams laikyti. Šiais laikais stiklas yra pigus, todėl su juo susiduriame praktiškai kiekviename .

Stiklo istorija Lietuvoje

Lietuva turi senas stiklo tradicijas. Archeologiniai tyrimai liudija, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš-tystėje jau XI – XIII a. buvo lydomas stiklas.

1547 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais. Ši stiklo manufaktūra buvo pirmoji Lietuvos valstybėje, vėliau jų atsirado daugiau.

Manoma, kad tai seniausia Lietuvos pramonės šaka, kurios atsiradimas užfiksuotas istoriniuose šaltiniuose.

Stiklas

Stiklas – amorfinė, trapi, skaidri medžiaga. Tai – sustingęs SiO2 ir šarminių metalų oksidų mišinys (silikatinis stiklas) su B2O3 (boro stiklas) arba su P2O5 ir GeO2 priedais. Paprastame silikatiniame stikle yra 68-75% SiO2, 10-17% Na2O, 5-10% CaO, iki 4% MgO, iki 3% K2O ir 1-4% Al2O3 bei Fe2O3. Į neskaidrų stiklą dar deda fluorito CaF2, kriolito Na3(AlF6) ir kitų drumstiklių.

Gavimas

Stiklą verdą nuolatinio veikimo krosnyse. Į vieną tokios krosnies galą pilama įkrova (smėlio SiO2, sodos Na2CO3, klinčių CaCO3, magnezito MgCO3, salietros KNO3 mišinys). Specialiems stiklams reikia priedų (BaCO3, PbO, ZnO, B2O3, Al2O3).

Pradinėje krosnies dalyje, kur temperatūra 1000-1400°C, vyksta skilimo reakcijos

Na2CO3 →Na2O + CO2

CaCO3 → CaO + CO2

2KNO3 + 3C → K2O + 2NO + 3CO ir t.t.

Čia iš silicio (IV) oksido ir metalų oksidų susidaro silikatai. Atsiradę dujų burbuliukai iš klampio masės pasišalina kitoje karštesnėje (1600°C) krosnies dalyje. Trečioje krosnies dalyje išsilydęs stiklas atauūta iki 1200-1300°C. Tarp išlydyto mišinio komponentų vyksta įvairios cheminės reakcijos, kurių galutiniai produktai yra natrio ir kalcio silikatai. Kalcio jonų buvimas stiklą padaro netirpiu vandenyje, todėl stikliniuose induose galime laikyti vandenį. Tada iš jo patogu formuoti gaminius. Stiklui galima suteikti bet kokią spalvą, padaryti, kad jis būtų atsparus karščiui, nedužtų ir pan. Net nedideli Fe2O3 kiekiai (kurio paprastai būna stiklui gaminti naudojamose medžiagose) stiklui suteikia būdingą žalią spalvą (stiklas buteliams). Bespalvį stiklą galima pagaminti pridėjus į išlydytą stiklą mangano dioksido, MnO2 , kuris oksiduoja žalią FeSiO3 į geltoną Fe2(SiO3 )3, o pats redukuojasi iki Mn2O3, suteikiančio stiklui violetinę spalvą. Geltona ir violetinė spalvos yra viena kitą papildančios spalvos, todėl stiklas pasidaro bespalvis. Jeigu reikia stiklą galima nudažyti įvairiomis priemaišomis. Pridėjus kalcio fosfato galima pagaminti nepermatomą stiklą. Bohemijos krištole didžioji dalis Na+ yra pakeista į K+. Pridėjus švino oksidų gaunamas ypatingai skaidrus ir blizgantis stiklas (pavyzdžiui Waterfordo krištolas).

Įprastinio stiklo terminio plėtimosi koeficientas yra gana didelis – keičiantis temperatūrai tokio stiklo matmenys stipriai keičiasi. Todėl stiklas yra neatsparus staigiems temperatūros pokyčiams. Dėl šios priežasties kildavo problemų pirmuosiuose traukiniuose. Traukinių žibintų stiklai įkaisdavo, o prasidėjus lietui staigiai ataušdavo ir sutrūkinėdavo. Problemą pavyko išspręsti pridėjus į stiklą B2O3 su sia medziaga stiklas, pasidaro atsparus staigiems temperatūrų pokyčiams. Borsilikatinis stiklas žinomesnis yra pavadinimu pirekso stiklas. Tai pavadinimas, kilęs iš prekinio ženklo Pyrex. Pyrekso arba borsilikatinis stiklas naudojamas laboratorinių indų ir įvairiausių karščiui atsparių virtuvinių puodų gamybai.

Stikle paprastai
būna mažyčių burbuliukų ir priemaišų kruopelyčių, kurios išsklaido šviesą. Todėl storesni stiklo sluoksniai iškraipo vaizdą. Šiuolaikinių šviesolaidžių gamybai reikia stiklo, neturinčio tokių šviesą sklaidančių elementų. Šviesos spindulys šviesolaidžiu turi sklisti labai toli neiškraipydamas signalų. Šviesolaidžių stiklo gamybai reikia labai gryno silicio dioksido. Todėl gamtinis smėlis arba kvarcas yra redukuojamas iki laisvo silicio. Reaguojant siliciui su chloru pagaminamas silicio tetrachloridas SiCl4 (d).

Stiklo rūšys

Šiuo metu mes žinome labai daug stiklo rūšių tai yra:

Kvarcinis stiklas-stiklas, turintis ne mažiau kaip 99% kvarco. Gaunamas, sulydant sulydant aukštesnėje kaip 1700°C temperatūroje gryniausias gamtines kristalinio kvarco atmainas – kalnų krištolą, gyslinį kvarcą arba gryną kvarcinį smėlį. Kvarcinis stiklas atlaiko aukštą temperatūrą, jo tūris tūris beveik nedidėja šildant, vartojamas laboratoriniams indams (tigliams, lėkštėms, kolboms ir kt.) gaminti ir chemijos pramonėje. Kvarcinis stiklas praleidžia ultravioletinius spindulius, kuriuos sulaiko paprastas stiklas, ir vartojamas optiniuose prietaisuose, gyvsidabrio elektros lempų gamybai.

Neorganinis stiklas – skaidrus amorfinis įvairių silikatų vienų su kitais arba su silicio oksidu lydinys.Pradinė stiklo gamybos medžiagos yra baltasis smėlis, soda, klintys ir kreida. Šių medžiagų mišinys kaitinamas specialiose krosnyse generatorinių dujų liepsna. Stiklo savybės priklauso nuo cheminės sudėties, lydumo sąlygų ir tolesnio apdirbimo.

Optinis stiklas – homogeniškas, skaidrus, nedažytas, įvairios cheminės sudėties stiklas, iš kurio daromi lęšiai, prizmės, kiuvetės ir kt. Skiriamos dvi pagrindinės optinio stiklo rūšys: flintai (turi nuo 26 iki 65% PbO, likusi dalis – SiO2 ir kiti oksidai); krontai (turi nuo 32 iki 72% SiO2, likusi dalis – B2O3, šarminių ir kitų elementų oksidai).

Organinis stiklas – skaidri bespalvė platmasė; gaunamas, polimerizuojant metakrilo rūgšties metilo esterį CH2=C(CH3)-COOCH3, kartais stirolą. Mechaniškai lengvai apdorojamas. Vartojamas kaip lakštinė medžiaga aviacijos pramonėje, mašinų ir buitinių dirbinių gamyboje.Kai kada organinis stiklas vadinamas pleksiglasu.

Skystas stiklas – į stiklą panaši masė, natrio ir kalio silikatų mišinys. Gaunamas, lydant SiO2 su natrio ir kalio karbonatais. Skysto stiklo vandeninis tirpalas vartojamas rūgštims atsparaus cemento ir betono gamybai, audinių impregnavimui, medį apsaugančių nuo ugnies dažų gamybai, silpno grunto sutvirtinimui ir kt.

Stiklas cheminėms laboratorijoms – cheminiam ir šilumos poveikiui atsparus stiklas.

Stikloplastikai – plastinės medžiagos, sudarytos iš stiklo pluošto užpilo (stiklo arba kvarco pluoštas) ir rišamosios medžiagos (termoreakciniai ir tarmoplastinaiai polimerai). S.3-4 kartus lengvesnis už už plieną, bet nenusileidžia jam tvirtumu. Iš stikloplastikų, pavyzdžiui, gaminami vamzdžiai, išlaikantys didelį hidrualinį slėgį ir nekoroduojantys. Stiklai vartojami automobilių, aviacijos, laivų statybos pramonėje ir daugelyje kitų liaudies ūkio šakų.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1034 žodžiai iš 1973 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.