Stresas
5 (100%) 1 vote

Stresas

ĮVADAS

Stresas… Su juo susiduriame kasdien: namuose, susipykę su sutuoktiniu, pakeliui į darbą, užstrigę kelio kamštyje, darbe, pravėrę viršininko kabineto duris ir netgi švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas. Sakoma, kad lašas po lašo ir vandenį pratašo. Taip ir stresas: kur kas pavojingesnis ne tas, kuris mus užklumpa skyrybų metu ar gavus atleidimo iš darbo lapelį, o tas nuolatinis stresas, nors ir nelabai stiprus, bet kasdien alinantis darbe. Stresas tampa mūsų laikų profesine liga, kuri sukelia netik ilgalaikį nedarbingumą, bet ir ankstyvą mirtį.

Mes gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo ir didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis daugėja jų sukeltų susirgimų. Stresas reiškia vidinį spaudimą, įtampą, pasireiškiančią kvėpavimo sunkumais, raumenų įtampomis.

Svarbu pabrėžti, kad stresas gali veikti kaip mobilizatorius – teigiamai. Taip paprastai nutinka, kai jis trunka trumpai, tuomet aktyvina veiklą, padeda susikaupti ir pan. Tam tikra įtampa, reikalavimai, netgi nestiprus stresas yra normalus kiekvieno žmogaus gyvenimo reiškinys. Ilgalaikis stresas ne tik veikia neigiamai, bet gali būti daugelio ligų priežastimi.

Šią kursinio darbo temą pasirinkau todėl, kad aš pati domiuosi psichologija. O psichologija ir stresas du tampriai susiję dalykai.

Šiame darbe apžvelgsiu streso sampratą, jį sukeliančius veiksnius ir pasekmes.Taip pat kaip įveikti stresą ir jo žalą. Apibūdinant stresą darbe remiamiausi užsienio šalių, bei Lietuvos pavyzdžiais ir patirtimi.

Darbo tikslas – remiantis teorine ir praktine patirtimi išanalizuoti kokie esminiai streso faktoriai turi įtakos darbo našumui , kaip atpažinti ir įveikti stresą.

Temos aktualumą bei problemą būtų galima apibrėžti taip: šiandieniniams vadovams dar trūksta žinių apie stresą darbe, dėl nežinojimo gali prarasti pačius geriausius darbuotojus, o gal būt žlugti finansiškai.

Rašant darbą buvo keliami šie uždaviniai:

• išnagrinėti streso sampratą,apibrėžimus;

• įsigilinti į priežastis kurios sukelia stresą;

• atskleisti streso įtaką darbo našumui;

• supažindinti su streso žala;

• pateikti patarimų kaip įveikti stresą.

Išanalizavau pirminės sveikatos priežiūros gydytojų ir slaugytojų psichologinį pasitenkinimą savo profesija.

1. STRESO SAMPRATA

Spartus darbo tempas, automobilių „kamščiai“ gatvėse, spūstis autobusuose, nesutarimai šeimoje, konfliktai darbe gali tapti pirminiais stresinių būsenų šaltiniais. Kiekvienas mūsų patiriame stresų, kadangi visiškai jų išvengti neįmanoma. Nors stresų žmonės patiria dažnai, o ypač dabar, kai greitėja gyvenimo tempas ir žmonės tiesiog „skuba gyventi“, tačiau žinių apie juos ir jų sukeltas pasekmes trūksta. Todėl prieš pradėdami gilintis į streso sukeltas pasekmes darbo našumui , išsiaiškinkime, ką reiškia žodis „stresas“.

Streso teoriją 1936 m. sukūrė ir terminą pasiūlė iš Kanados kilęs H. Selye . Lietuviška medicinos enciklopedija nurodo, kad stresas (angl. stress – įtampa) – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos veiksniai.

Pateiksiu kai kurių šiuolaikinių mokslininkų streso apibūdinimus, padėsiančius geriau suprasti šią būseną.

G. W. Davidsonas teigia, kad stresas yra priverstinė fizinė, emocinė ar protinė įtampa. Pasak R. L. Alkinsono, stresas – tai būsena, atsirandanti žmogui susidūrus su tokiomis psichologinėmis ar socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokia kaip pavojingas ir nėra tikras, kad sugebės jas įveikti. A. Fingret pažymi, kad stresas – tai individualus reiškinys, kurio priežastys yra pernelyg dideli aplinkos reikalavimai. H. S. Klareichas stresu vadina nespecifinį fiziologinį atsaką į stipriai veikiančias aplinkybes, suvokiamas kaip pavojingas asmeniui. [1;155]

Dar keletas streso apibrėžimų:

• STRESAS – nespecifinis kūno atsakymas į bet kokį jį sukėlusį poveikį.

• STRESAS – neigiama emocinė patirtis, atsirandanti, kai žmogaus poreikiai didesni už galimybes.

• STRESAS – baimė, kad atsitikusi situacija gali peržengti žmogaus galimybes.

• STRESAS – tai vidinių ir išorinių ritmų desinchronizacija.

• STRESAS – tai užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties.

• STRESAS – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai.

• STRESAS – vidinė būsena, visada sukelianti didesnius reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuojanti.

• STRESAS –žmogaus reakcijos į situaciją rezultatas.[2;257]

Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas: kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl
psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo, net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.

Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą naktį diskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Tai ne tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą.

Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas? Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko, pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas nuostabu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet kokį viešbučio kambarį.

Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo. Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro nuotolio ir gerokai objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.[8;73 – 75]

Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį vartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel” stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo, pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui, operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo…” [8;77]

Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką, situaciją, sąlygas. Todėl dabar išskiriamos dvi stresų rūšys:

• teigiami stresai – teigiamai veikianti įtempta būsena;

• neigiami stresai – neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai veikiantis išgyvenimas.

Teigiama prasme stresas skatina motyvacijai, kuri atpalaiduoja energiją norimiems rezultatams pasiekti. Štai sportininkas nervinasi prieš startą arba aktorius ar oratorius jaučia scenos baimę. Žmogus nuogastauja, jog jam gali nepasisekti arba jam nepavyks išnaudoti visų savo sugebėjimų. Lygia greta mes mobilizuojame ir koncentruojame energiją būsimiems sunkumams įveikti. Jei nebūtų stresų, gyvenimas mums būtų tikra nuobodybė, sunkiai įsivaizduojamas ir ne toks turiningas.

Stresas gali paversti mus dirgikliu, neigiamas emocijas skleidžiančiu žmogumi, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti paskata padaryti ką nors nepaprasta, įgyvendinti idėjas ir labai produktyviai dirbti. Neigiamas stresas gali sužlugdyti, sukelti depresiją, nervingą reakciją į viską. Dėl jo galime nepajėgti atskirti esminių dalykų nuo neesminių ir tiesiog susirgti. Paveikti teigiamo streso gal net įgyvendinsime savo svajones ir dideliu užsidegimu patrauksime kitus.

Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus, iš tikrųjų tai kompleksiškas fiziologinius ir motyvacijos aspektus apimantis fenomenas. Tikroji sveikatos problema – tai ne stresas apskritai, o tai, kad žmogus nesugeba atskirti normalaus, sveiko streso nuo žlugdančio, ligą sukeliančio streso.[8; 77 – 78]

2. STRESO POŽYMIAI

Mokslininkų tyrimai rodo, kad veikiami streso žmonės suvokia viską daug siauriau, tampa kategoriškesni, ima nebesuprasti, kas dedasi aplinkui, nes
pojūčiai nukreipti tik į stresą sukėlusį objektą.

Kai kurie žmonės stresams yra labai atsparūs. Dėl to svarbu suskirstyti žmones pagal jų jautrumą stresams. Tai suteikia galimybę reguliuoti darbo našumą bei naudą, išvengti ligų. Be to, patys žmonės turi žinoti savo atsparumą ir reguliariai atgauti jėgas.

Kaip nustatyti, kad žmogui gresia stresas? Visų pirma jis ima iracionaliai elgtis ir darbe, ir namuose. Pavyzdžiui, viršininkas klausia pavaldinio, ar parengta ataskaita. Dėl šio klausimo pavaldinys staiga “pratrūksta”. Tikriausiai turi kokių nors nemalonumų namuose – gal serga vaikai ar sudaužė mašiną ir t.t. Paprastai susikaupia krūva nemalonumų, kurie pagaliau išsiveržia kaip stresas. Jie itin pavojingi, jei ilgesnį laiką “guli ant širdies”. Streso padariniai dažnai esti širdies ligos, infarktas, depresija ir pan. Beje, metams bėgant organizmo atsparumas stresams silpnėja. Ypač pavojingas amžius nuo 40 iki 50 metų.[4; 114]

Kokie ženklai rodo, kad darbuotojo stresas gali būti per didelis? Stresas apie save prabyla įvairiai. Pavyzdžiui, patiriančiam didelį stresą darbuotojui gali padėti kraujospūdis, atsirasti opa, padidėti dirglumas, jis gali padėti sunkiai priimti įprastus sprendimus, gali netekti apetito, gali dažniau pradėti patirti nelaimingus atsitikimus ir panašiai.[5; 318]

Nors skirtingus žmones stresas veikia nevienodai, visus streso požymius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes – psichologinius, fizinius ir elgesio požymius.

Nepasitenkinimas darbu, nerimas, panika, sąmyšis, pykčio priepuoliai, nuotaikų kaita, bejėgiškumas, veiksmingumas, frustracija, nesugebėjimas susitelkti, iracionali baimė, depresija, jausmas, kad gyvenimas ir darbas nebeteikia džiaugsmo, nejautrumas kitų žmonių atžvilgiu – tai vis psichologiniai streso požymiai. Tarp kitko, nepasitenkinimas darbu yra paprasčiausias ir akivaizdžiausias streso psichologinis simptomas. Ankščiau išvardyti požymiai būna sunkiai pastebimi, tačiau jeigu stresas užsitęsia,atsiranda elgesio ir fizinių simptomų, kuriuos kur kas lengviau atpažinti. Jeigu staiga pradėjote šalintis kitų žmonių draugijos, nenorite su niekuo bendrauti, nebesugebate priimti sprendimų ir nusistatyti prioritetų, dažnai klystate,vis ką nors užmirštate, ateinate į posėdžius ar susitikimus visiškai jiems nepasirengę, dirbate viršvalandžius, nešatės darbą į namus, dirbate be atostogų, blogai planuojate savo laiką, dėl ko nuolat kaltinate save ir kitus, kolegos sako, kad pradėjote nesaikingai vartoti alkoholį, nuolat persivalgote arba visiškai neturite apetito, – galima įtarti, kad tokį jūsų elgesį lemia stresas. Jeigu jūsų kolegą kankina nuolatiniai galvos skausmai, nuovargis, prakaitavimas, nemiga, drebulys, širdies permušimai, džiūsta burna ir trūksta oro, greičiausiai tai fiziniai streso požymiai, į kuriuos nederėtų numoti ranka.

Visi streso veiksniai daro įtaką darbo efektyvumui. Streso paveikti tampame susirūpinę, infrospektyvūs, emocionalūs ir nelaimingi. Stresas mažina mūsų pasitikėjimą savimi ir gebėjimą susitelkti. Yra apskaičiuota, kad dėl streso patiriami didžiuliai finansiniai nuostoliai gamyboje ir prekyboje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje streso darbe sukeltoms ligoms gydyti kasmet išleidžiama 4 milijardai svarų. Jeigu jūsų organizacijoje padaugėjo pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, padidėjo kadrų kaita pablogėjo darbo kokybė – tikėtina, kad tai ne atsitiktinumas ar sutapimas, o streso padariniai.[3;47]

3. STRESĄ SUKELIANTYS VEIKSNIAI IR PASEKMĖS

Vadybininkui svarbu žinoti, kodėl žmonės patiria stresą darbe. S. Palmer teigia, kad stresas yra individuali psichologinė, fiziologinė ar elgesio reakcija į suvokimą, kad neįmanoma atlikti darbe keliamų reikalavimų. Beveik visada stresas kenkia sveikatai. G. Grandjeano nuomone, prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimų juos atlikti dažniausiai būna subjektyvus.

Stresas darbe pasireiškia psichologinėmis ar psichosocialinėmis problemomis. Stresinė būsena sutrikdo įprastą veiklos eigą, tempą ir kokybę. Ypač nukenčia tokia veikla, kuriai reikia nestereotipinių sprendimų, logikos, geros atminties, mokėjimo greitai paskirstyti ir perkelti dėmesį. Esant stresui pasikeičia įprastas žmogaus elgesys, gestikuliacija, kalbos tempas.[1;156]

Ne kiekvienas stresas yra blogas. Būna ir pozityvus, vadinamasis eustresas, ir negatyvus, vadinamasis disstresas. Žmogui būtina patirti truputį streso, norint gauti tam tikrą stimulą ir įgyti visą pajėgumą.Nepatirdamas streso, jis jokiu būdu nebūtų nusiteikęs ką nors daryti. Tik patirdami stresą mes tampame tikrai fiziškai ir dvasiškai pajėgūs.[6; 155]

3.1 Streso priežastys

Darbo stresus dažniausiai sukelia šios priežastys:

• perkrovos. Vadovai darbo krūvį darbuotojams turėtų paskirstyti tolygiai. Neretai darbuotojas stengiasi prisiimti kuo daugiau užduočių dėl įvairių motyvų: atlyginimo, bendravimo galimybių ir kt. Rečiau minimas ir ne visada įsisąmoninamas noras išsiskirti iš kitų darbuotojų. Kai šis noras minimalus, darbuotojas nori dirbti nerizikingą, nereikalaujantį didelės psichinės įtampos darbą. Bet kokie papildomi reikalavimai, viršijantys asmeninį darbuotojo tikslą, suvokiami
beveik neįveikiami sunkumai. Priešingai, kai yra didelis noras išsiskirti, darbuotojas siekia spręsti tokias užduotis, kurios sudarytų jam galimybę pasireikšti ir įsitvirtinti kolektyve. Taigi stresinės situacijos kyla tada, kai darbuotojo norai neatitinka realių galimybių. Žmogus yra įsitempęs, jaučia nuolatinį nepasitenkinimą. Ir vienu, ir kitu atveju tokia darbuotojų pozicija sukelia konfliktines situacijas, trukdo bendradarbiauti su bendradarbiais ir vadovais;

• laiko stoka. Ši priežastis glaudžiai susijusi su perkrovomis. Darbuotojas niekur nespėja, laiku neatlieka svarbių darbų, o apie laiką sau (atsipalaidavimui, poilsiui, išvaizdai) net pagalvoti nedrįsta;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2443 žodžiai iš 8112 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.