Stresas
5 (100%) 1 vote

Stresas

1121



Turinys :

Įvadas 1

1. Kas gi yra stresas? 1

2. Stresas ir ligos 2

2.2 Stresas ir imunitetas 2

2.3 Stresas ir širdis 3

2.4 Stresas ir vėžys 3

2.5 Stresas ir virškinimas 3

2.6 Stresas ir miegas 4

3. Stresas ir darbas 4

4. Kaip išvengti streso 5

5. Praktinio pritaikymo skyrelis 5

Išvados 5

Literatūra 6

Tinklapiai 6

Įvadas

Sveikata nuo seno buvo didžiausias žmonijos turtas. Vokiečių filosofas Arturas Šopenhaueris gan kategoriškai yra pasakęs, kad Sveikata – dar ne viskas, tačiau jei nėra sveikatos, viskas nueina perniek. 21-ame amžiuje ,regis, sveikatos problemos turėtų būt nebe tokios opios. Antra vertus kyla naujų, anksčiau nežinomų ir nepagydomų ligų. Kelia nerimą vis dažnesni susirgimai stresu.Nors medikai domėjosi stresu jau nuo Hipokrato (460-377m.pr.kr.) laikų, fiziologas Walteris Cannonas(1929) tik trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje įrodė, kad streso reakcija yra vieningos, psichiką ir kūną apimančios, sistemos dalis. Streso terminą pirmasis pasiūlė Kanados fiziologas H. Seljė 1936 metais. Jis pastebėjo, kad ne tik stiprūs aplinkos veiksniai (šaltis, kaitra, sužeidimas, skausmas), bet ir baimė, liūdesys, pyktis, įtampa žmogui sukelia silpnumą, nemigą, galvos skausmus. Viename iš savo pranešimų Prahoje H.Selje įvardino, jog stresas- tai visa, kas veda į greitą organizmo senėjimą arba sukelia ligas.

1. Kas gi yra stresas?

Stresas — psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia tam tikri aplinkos ar vidaus veiksniai — stresoriai, visuma. Taigi, nepalankūs faktoriai (stresoriai) sukelia streso reakciją, t. y. žmogus sąmoningai ar mašinaliai stengiasi prisitaikyti prie visiškai naujos situacijos. Po to seka išlyginimas, arba adaptacija. Žmogus arba įgauna pusiausvyrą susidariusioje situacijoje, arba neprisitaiko. Organizme atsakas į stresą vyksta 3 keliais:

1, Signalai iš galvos smegenų patenka į skersaruožius raumenis pečiuose, nugaroje ir t. t., išplinta visu kūnu ir raumenys pasiruošia veiksmui.

2, Signalai iš galvos smegenų patenka gyvybinius organus- širdį, plaučius ir kt. Pulsas dažnėja, spaudimas kyla, kvėpavimas darosi dažnesniu trūkčiojančiu, kraujyje padidėja eritrocitų skaičius. Tuo pačiu padidėja deguonies, patenkančio į audinius, kiekis, pakyla organizmo energetinis potencialas.

3, Smegenų signalai perduodami antinksčiams ir pagumburiui. Antinksčiai reguliuoja adrenalino – akimirksniu veikiančio stimuliatoriaus- patekimą į kraują. Pagumburis – emocinis smegenų centras – perduoda signalus hipofizei ir antiksčių žievei, kas paskatina hormonų sintezę ir išmetimą į kraują. Hormonai paruošia organizmą: pakinta kraujo sudėtis, vandens- druskų balansas, kyla kraujospūdis, vyrauja simpatinė nervų sistema, padidėja leukocitų skaičius, stimuliuojama imuninė sistema ir alerginės reakcijos.

2. Stresas ir ligos

Nervinė ir psichinė įtampa žmogaus organizme sukelia daug fiziologinių pokyčių. Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus. Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan. Svarbu neleisti streso nuosėdoms kauptis ir sukelti įvairias ligas.

2.1 Stresas ir imunitetas

Stresas – didžiausias imuninės sistemos priešas. Imuninė sistema – susijusi su smegenų veikla ir hormonus išskiriančia endokrinine sitema. Smegenys reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, o šie savo ruožtu slopina su ligimos kovojančių limfocitų veiklą. Dėl streso gali susilpnėti žmogaus imuninė sistema, todėl jis greičiau suserga infekcinėmis ir piktybinėmis ligomis, virusiniais susirgimais bei padidėja rizika susirgti vėžinėmis ligomis. Tyrimai parodė, jog didžioji dalis krūties vėžiu sergančių moterų prieš kurį laiką buvo patyrusios rimtus išgyvenimus. Tai taip pat neigiamai veikia kraujospūdį, virškinimo sistemą ir širdies darbą. Nuolat patiriamas stresas mažina organizmo gebėjimą gintis nuo infekcijų, kovoti su ligų sukėlėjais. Todėl užkrečiamomis ligomis (pavyzdžiui, gripu) greičiau suserga nuolat stresą patiriantys žmognės. Patiriamas stresas dažnai komplikuoja santykius su šeima, draugais ir visa supančia aplinka. Tiesiogiai veikia mąstymo procesus, nes organizmas pradeda sparčiau gaminti skausmą slopinančią cheminę medžiagą endorfiną, kurio perteklius slopina gebėjimą mąstyti ir
jausti. Būtent todėl stresą patiriantys žmonės dažnai būna apatiški, prislopinti ir nenusiteikę bendrauti.

2.2 Stresas ir širdis

Į stresą pirmiausia reaguoja širdis. Svarbiausia — padėti širdžiai išsivaduoti nuo ją užgulusio sunkumo. Tiek dirbantiems vyrams, tiek dirbančioms moterims darbo dienos metu kyla širdies kraujagyslių sistemos veiklos tonusas, – tačiau vakare vyrų ir moterų širdies kraujagyslių veikla pradeda labai skirtis. Vyrams būdingas nuosmukis, atsipalaidavimas, kuris prasideda begrįžtant namo. Moterys, priešingai, susijaudina. Ir tas susijaudinimas tęsiasi visą vakarą. Kitaip tariant, moteris nenurimsta iki dienos pabaigos, jos darbo diena tęsiasi ir namuose. Ką gi sukelia stresas? Jis sukelia skausmus krūtinės srityje, – Moterys, turinčias nesveiką širdį, ir tos, kurioms gresia širdies liga, turi suvokti, kur veda per dideli krūviai .

2.3 Stresas ir vėžys

Vėžys – tai sunki liga, o tiksliau ligų grupė, kuri pasaulyje kasmet diagnoznuojama keliems milijonams žmonių. Šių susirgimų skaičius pasaulyje nuolatos didėja ir prognozuojama, kad 2020 m. bus nustatyta apie 20 mln. naujų vėžio atvejų ir 12 mln. vėžio nulemtų mirčių. Mokslininkai pažymi, jog apie metus laiko patirto streso, bejėgiškumo ar netekties yra didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Dažniau vėžiu suserga našliai, išsiskyrę ar atskirti asmenys. Be to, vėžiu sergantys pacientai, kurie užgniaužia savo neigiamas emocijas, turi mažiau vilčių išgyventi.

2.4 Stresas ir virškinimas

Vieni žmonės susijaudinę visiškai praranda apetitą, kiti ima valgyti be perstojo. Šie staigūs apetito pokyčiai priklauso nuo to, kaip stresas paveikia virškinimo sistemą. Stresą patyrusio žmogaus organizme padaugėja kortizolio — „streso hormono“, kuris sutrikdo virškinimo sistemos veiklą. Apetitą praradusio žmogaus skrandyje neišsiskiria sultys ir jis net negali žiūrėti į maistą. Kitas, padaugėjus kortizolio kiekiui, pajunta žvėrišką apetitą — žmogus turi nuolat ką nors kramtyti ar prisivalgyti vėlai vakare. Žvėrišką apetitą padeda numalšinti akupunktūra ir taškinis masažas. Apetitą galima „apgauti“ — ryte reikia išgerti maisto papildų tabletę, kurioje yra mikrokristalų celiuliozės. Žarnyne šis preparatas sugeria skysčius, išbrinksta ir suteikia sotumo jausmą.

2.5 Stresas ir miegas

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 1131 žodžiai iš 2028 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.