Stresas
4.5 (90%) 2 votes

Stresas

BŪDINGIAUSI STRESO POŽYMIAI 4

STRESĄ SUKELIANTYS GYVENIMO ĮVYKIAI 5

KATASTROFOS 5

SVARBŪS GYVENIMO POKYČIAI 5

KASDIENIAI SUNKUMAI 6

STRESAS DARBE 6

STRESO DARBE PASEKMĖS 7

REAKCIJA Į STRESĄ DARBE 8

Stresas darbe ir sveikata 9

KAIP ĮVEIKTI STRESĄ 10

Stenkitės susitaikyti su tuo, kas įvyko 10

Atviri pokalbiai ir pagalba 11

Išmokite atsipalaiduoti 11

Aktyvus sportas 11

Poilsis gamtoje, darbas sode, kelionės 12

Mėgstamas užsiėmimas 12

Muzika 12

Malda 12

Geras miegas 12

Kavos ir alkoholio atsisakymas 13

Geriau rengtis patogiai 13

PSICHOLOGINĖ ADAPTACIJA ARBA STRESO DARBE ĮVEIKIMAS 13

IŠVADOS 15

ĮVADAS

Yra žmonių, kurie galva sieną praskeltų, kad tik pasiektų tai, ko jie trokšta. Kiti gyvena nuolatinėje įtampoje, bėgiodami, blaškydamiesi, niekur nespėdami, dorai nepadarydami jokio darbo… Tokią būseną galima prilyginti tai, kokią patiriame sėdėdami dantisto kėdėje: „Aš visą laiką įsitempęs, tartum mane kas rengtųsi pulti…“ „Kai aš suklystu, man vis atrodo, kad mama tuoj užriks ant manęs, nors iš tikrųjų taip ji seniai nedaro.“ Nuolatinis nerimas neleidžia mums nurimti, mes visuomet pasirengę gintis. Daugelis žmonių nelabai žino, kokį siaubingą poveikį gali turėti mūsų elgesys. Mintys ir jausmai yra du vidiniai faktoriai, sąlygojantys stresinės būsenos ir stresinės reakcijos intensyvumą. Mintys gali stiprinti jausmus arba juos silpninti, nes psichinės reakcijos tiesiogiai priklauso nuo to, ką mes galvojame apie įvykį ar situaciją, kaip juos vertiname, koks mūsų požiūris. Jeigu žmonės suprastų, kad jų elgesys, mintys ir jausmai yra ligų šaltinis, jie tikrai pradėtų elgtis kitaip ir žymiai pagerėtų gyvenimo kokybė. Anksčiau sakydavome: „Ak, tie nervai!“ Dabar pamėgome žodį „stresas“. Na, bet nėra pernelyg svarbu, kaip pavadinsime visiems pažįstamą nemalonią būsena. Urbanizuotoje visuomenėje, tobulėjant mechanizacijai, automatizacijai, informacinėms technologijoms, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, mažėja laiko racionaliems sprendimams priimti, didėja darbuotojo atsakomybė. Tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą, sukelia profesinį stresą. Taigi, labai svarbu suvokti pačio streso sąvoką, išsiaiškinti, kaip pavojus susirgti tam tikra liga priklauso tik nuo mūsų emocijų ir reakcijų į stresą, kaip žmonių nuostatos ir elgesys padeda užkirsti kelią ligoms, siekti sveikatos ir geros savijautos, iš ko žmogus sprendžia, kad jis serga, kada jis ima ieškoti pagalbos ir pradeda gydytis, išmokti valdyti nepageidaujamą stresinę būseną ir apriboti neigiamas jos pasekmes, išmokti išvengti nebūtinų stresinių situacijų, t.y. objektyviai sumažinti streso kilimo tikimybę, kaip kontroliuoti stresą. Tik viską, ir iki galo išsiaiškinęs, žmogus sumažintų savo kančias ir pailgintų savo gyvenimo trukmę. Stresas šiuo metu yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema.

Streso samprata

Streso sąvoka yra vartojama nevienareikšmiškai. kartais ji taikoma grėsmei ar iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Kad būtų apimtos šios abi reikšmės, stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų mylimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams bei savivaizdžiui. Toks stiprus ar užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių. Stresu medikai domėjosi jau nuo Hipokrato laikų. Streso teoriją 1936 m. sukūrė ir šį terminą pirmasis pradėjo vartoti Kanados mokslininkas Hansas Seljė (Selye). Jis tikriausiai net neįsivaizdavo, kiek populiarus taps jo pasiūlytas terminas. H.Seljė dėka streso sąvoka tapo labai svarbi tiek psichologijai, tiek medicinai. Jis apibūdino stresą kaip nespecifinę organizmo reakciją į bet kokius jam keliamus reikalavimus. Organizmo prisitaikomąją reakciją į stresą H.Seljė pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu, apimančiu nerimo, pasipriešinimo ir išsekimo fazes. Nerimo fazėje pakinta organizmo parametrai: nuo streso hormonų ima dažniau plakti širdis, prasideda intensyvesnis kvėpavimas, kraujyje padaugėja sacharozės, gausiau prakaituojama. Pasipriešinimo fazėje, jeigu stresoriaus poveikis nebūna didesnis už galimybę prisitaikyti, organizmas priešinasi. Nerimo požymiai išnyksta, o pasipriešinimas gerokai pranoksta įprastąjį. Pasipriešinimo trukmė priklauso nuo organizmo įgimto gebėjimo prisitaikyti ir nuo stresoriaus jėgos. Išsekimo fazėje ilgai veikiant stresoriui, su kuriuo organizmas jau yra apsipratęs, pamažu senka jo adaptacinės energijos atsargos, kyla nerimas, ir organizmas su visu tuo jau nebesusidoroja. Todėl gali atsirasti fizinių ir emocinių sutrikimų.

Dabar streso sąvoka, priešingai H.Seljė teorijai, yra išsiplėtusi: ji reiškia ir būseną, ir reakciją, ir išorines sąlygas. Kiekvienas streso tyrėjas ir žinovas, priklausomai nuo tyrimo tikslo ir krypties, pateikia savąją mokslinę streso sampratą. Pagal vieną požiūrį stresas yra priverstinė užtrukusios
psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Tai įtampa sukelta stresorių, nes pastarieji yra grėsmingi žmogaus padėčiai, saugumui darbe, sveikatai, gerovei. Pagal kitą požiūrį stresas yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai. Tai fiziologinis ir psichologinis atsakas į stipriai veikiančias aplinkybes, suvokiamas kaip grėsmingas. Stresas yra nespecifinis organizmo atsakas į bet kokį jį sukėlusį poveikį. Stresas – tai biocheminė organizmo reakcija į aplinkos reikalavimus.

Psichologijoje esama nuomonės, kad stresas yra individualus reiškinys, kuris pasireiškia esant pernelyg dideliems aplinkos reikalavimams. Streso būsena atsiranda žmogui susidūrus su tokiomis psichologinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokia kaip pavojingas ir nėra tikras, jog sugebės jas įveikti. Taip pat esama požiūrio, kad stresas yra negatyvus aplinkos įvykių įvertinimas, neigiamas aplinkos suvokimas.

Mokslinėje literatūroje stresas darbe apibrėžiamas kaip emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis yra darbe keliamų reikalavimų ir asmens gebėjimo juos atlikti prieštaravimas. Taip pat tai subjektyvus reiškinys, tai asmens suvokimas, jog nesugebės atitikti darbinės situacijos keliamų reikalavimu. Jei žmogaus supratimu iš jo reikalaujama daugiau, nei jis mano galintis padaryti, jis patirs stresą, kylantį dėl nerimo. Kuo svarbesnis bus rezultatas, tuo didesnis patiriamas stresas. Bet patekęs i situaciją, kur jo galimybės gerokai didesnės už reikalavimus, žmogus patirs stresą dėl nuobodulio. Tarp nerimo ir nuobodulio yra optimalios energijos zona, vadinamoji įkvėpimo būsena. Tai zona, kurioje žmogaus psichinė energija yra labai didelė ir nėra streso. Pasiekęs šią zoną žmogus parodo geriausius rezultatus. Didesnė tikimybė patirti įkvėpimą yra tada, kai darbuotojas žino, jog darbo sudėtingumas atitinka jo meistriškumo lygį, jis yra fiziškai atsipalaidavęs ir budraus proto.

Būdingiausi streso požymiai

Kadangi stresas apie save prabyla įvairiai, šiuos simptomus siūloma grupuoti į tris bendrąsias kategorijas: fiziologinę, psichologinę ir elgsenos.

Fiziniai

Širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis. Kai jūsų protas suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenų ir hipofizės (posmegeninės liaukos) nervinius centrus. Simpatiniai ir parasimpatiniai nervai stimuliuoja jūsų organus, o hipofizė duoda signalą antinksčiams gaminti adrenaliną.

Padariniai:

• Padažnėja pulsas ir pakyla kraujospūdis.

• Deguonies suvartojimui didėjant, greitėja kvėpavimas.

• Adrenalinas, kiti hormonai ir riebiosios rūgštys išmetamos į kraujotakos sistemą.

• Kepenys išskiria sukauptą cukrų.

• Įsitempia raumenys – ypač šlaunų, klubų, nugaros, pečių, rankų ir veido.

• Sutrinka virškinamojo trakto organų ir galūnių kraujotaka.

• Smegenys ir pagrindiniai raumenys labiau aprūpinami krauju.

• Kūnas prakaituoja norėdamas atvėsti – pagreitėjusi medžiagų apykaita aktyvina šilumos gamybą.

Psichiniai

Nuotaikos svyravimas, sujaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susi-rūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo jausmas.

Elgesio pakitimai

Irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidintas kalbumas, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas.

Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai

Nuo to, kaip mes vertiname tam tikrus gyvenimo įvykius, priklauso mūsų patiriamo streso stiprumas. Vienas žmogus, girdėdamas krebždesius tuščiuose namuose, nekreipia į tai dėmesio ir nepatiria jokio streso, o kitas, įtaręs, kad kažkas įsibrovė į namus, labai išsigąsta. Mokslininkus labiausiai domina, kokią įtaką žmogaus sveikatai turi trys stresorių rūšys: katastrofos, svarbūs gyvenimo pokyčiai ir kasdieniai sunkumai. Prie kasdienių sunkumų priskiriamam stresui darbe yra skiriama ypač daug dėmesio.

Katastrofos

Tai didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma numatyti, pavyzdžiui, karas ar stichinės nelaimės. Tokių įvykių metu žmonės paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuraminti vienas kitą, tačiau tai gali labai sutrikdyti jų sveikatą. Tarp pabėgėlių, palikusių tėvynę, taip pat būna nemažai žmonių, turinčių psichikos sutrikimų. Jie patiria stresą, nutraukdami ryšius su tėvyne, atsiskirdami nuo šeimos ir turėdami prisitaikyti prie svetimos aplinkos, svetimos kultūros, kuri skiriasi savo kalba, tautiškumu, gyvenimo sąlygomis bei socialinėmis normomis.

Svarbūs gyvenimo pokyčiai

Kita stresorių rūšis – tai žmogaus asmeninio gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtis, prarastas darbas, vedybos ar skyrybos. Kai kurie psichologai tiria, kaip gyvenimo pokyčiai veikia žmogaus sveikatą, stebėdami žmones ilgesnį laiką, taip pat stengdamiesi išaiškinti, ar tam tikri įvykiai pasitaiko prieš ligą. Kiti lygina gyvenimo pokyčius, kuriuos prisimena žmonės, sergantys ar nesergantys tam tikra liga, pavyzdžiui, širdies priepuoliais.

Psichologinėje literatūroje yra pateikiamas kai kurių stresinių situacijų vertinimas
taškų skalėje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1579 žodžiai iš 5230 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.