Stresas
4.5 (90%) 2 votes

Stresas

11213141

BŪDINGIAUSI STRESO POŽYMIAI 4

STRESĄ SUKELIANTYS GYVENIMO ĮVYKIAI 5

KATASTROFOS 5

SVARBŪS GYVENIMO POKYČIAI 5

KASDIENIAI SUNKUMAI 6

STRESAS DARBE 6

STRESO DARBE PASEKMĖS 7

REAKCIJA Į STRESĄ DARBE 8

Stresas darbe ir sveikata 9

KAIP ĮVEIKTI STRESĄ 10

Stenkitės susitaikyti su tuo, kas įvyko 10

Atviri pokalbiai ir pagalba 11

Išmokite atsipalaiduoti 11

Aktyvus sportas 11

Poilsis gamtoje, darbas sode, kelionės 12

Mėgstamas užsiėmimas 12

Muzika 12

Malda 12

Geras miegas 12

Kavos ir alkoholio atsisakymas 13

Geriau rengtis patogiai 13

PSICHOLOGINĖ ADAPTACIJA ARBA STRESO DARBE ĮVEIKIMAS 13

IŠVADOS 15

ĮVADAS

Yra žmonių, kurie galva sieną praskeltų, kad tik pasiektų tai, ko jie trokšta. Kiti gyvena nuolatinėje įtampoje, bėgiodami, blaškydamiesi, niekur nespėdami, dorai nepadarydami jokio darbo… Tokią būseną galima prilyginti tai, kokią patiriame sėdėdami dantisto kėdėje: „Aš visą laiką įsitempęs, tartum mane kas rengtųsi pulti…“ „Kai aš suklystu, man vis atrodo, kad mama tuoj užriks ant manęs, nors iš tikrųjų taip ji seniai nedaro.“ Nuolatinis nerimas neleidžia mums nurimti, mes visuomet pasirengę gintis. Daugelis žmonių nelabai žino, kokį siaubingą poveikį gali turėti mūsų elgesys. Mintys ir jausmai yra du vidiniai faktoriai, sąlygojantys stresinės būsenos ir stresinės reakcijos intensyvumą. Mintys gali stiprinti jausmus arba juos silpninti, nes psichinės reakcijos tiesiogiai priklauso nuo to, ką mes galvojame apie įvykį ar situaciją, kaip juos vertiname, koks mūsų požiūris. Jeigu žmonės suprastų, kad jų elgesys, mintys ir jausmai yra ligų šaltinis, jie tikrai pradėtų elgtis kitaip ir žymiai pagerėtų gyvenimo kokybė. Anksčiau sakydavome: „Ak, tie nervai!“ Dabar pamėgome žodį „stresas“. Na, bet nėra pernelyg svarbu, kaip pavadinsime visiems pažįstamą nemalonią būsena. Urbanizuotoje visuomenėje, tobulėjant mechanizacijai, automatizacijai, informacinėms technologijoms, spartėja gamybos ir konkurencijos tempai, auga informacijos srautai, mažėja laiko racionaliems sprendimams priimti, didėja darbuotojo atsakomybė. Tai didina intelektinę, nervinę ir emocinę įtampą, sukelia profesinį stresą. Taigi, labai svarbu suvokti pačio streso sąvoką, išsiaiškinti, kaip pavojus susirgti tam tikra liga priklauso tik nuo mūsų emocijų ir reakcijų į stresą, kaip žmonių nuostatos ir elgesys padeda užkirsti kelią ligoms, siekti sveikatos ir geros savijautos, iš ko žmogus sprendžia, kad jis serga, kada jis ima ieškoti pagalbos ir pradeda gydytis, išmokti valdyti nepageidaujamą stresinę būseną ir apriboti neigiamas jos pasekmes, išmokti išvengti nebūtinų stresinių situacijų, t.y. objektyviai sumažinti streso kilimo tikimybę, kaip kontroliuoti stresą. Tik viską, ir iki galo išsiaiškinęs, žmogus sumažintų savo kančias ir pailgintų savo gyvenimo trukmę. Stresas šiuo metu yra labai aktuali socialinė ir sveikatos problema.

Streso samprata

Streso sąvoka yra vartojama nevienareikšmiškai. kartais ji taikoma grėsmei ar iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Kad būtų apimtos šios abi reikšmės, stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų mylimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams bei savivaizdžiui. Toks stiprus ar užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių. Stresu medikai domėjosi jau nuo Hipokrato laikų. Streso teoriją 1936 m. sukūrė ir šį terminą pirmasis pradėjo vartoti Kanados mokslininkas Hansas Seljė (Selye). Jis tikriausiai net neįsivaizdavo, kiek populiarus taps jo pasiūlytas terminas. H.Seljė dėka streso sąvoka tapo labai svarbi tiek psichologijai, tiek medicinai. Jis apibūdino stresą kaip nespecifinę organizmo reakciją į bet kokius jam keliamus reikalavimus. Organizmo prisitaikomąją reakciją į stresą H.Seljė pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu, apimančiu nerimo, pasipriešinimo ir išsekimo fazes. Nerimo fazėje pakinta organizmo parametrai: nuo streso hormonų ima dažniau plakti širdis, prasideda intensyvesnis kvėpavimas, kraujyje padaugėja sacharozės, gausiau prakaituojama. Pasipriešinimo fazėje, jeigu stresoriaus poveikis nebūna didesnis už galimybę prisitaikyti, organizmas priešinasi. Nerimo požymiai išnyksta, o pasipriešinimas gerokai pranoksta įprastąjį. Pasipriešinimo trukmė priklauso nuo organizmo įgimto gebėjimo prisitaikyti ir nuo stresoriaus jėgos. Išsekimo fazėje ilgai veikiant stresoriui, su kuriuo organizmas jau yra apsipratęs, pamažu senka jo adaptacinės energijos atsargos, kyla nerimas, ir organizmas su visu tuo jau nebesusidoroja. Todėl gali atsirasti fizinių ir emocinių sutrikimų.

Dabar streso sąvoka, priešingai H.Seljė teorijai, yra išsiplėtusi: ji reiškia ir būseną, ir reakciją, ir išorines sąlygas. Kiekvienas streso tyrėjas ir žinovas, priklausomai nuo tyrimo tikslo ir krypties, pateikia savąją mokslinę streso sampratą. Pagal vieną požiūrį stresas yra priverstinė užtrukusios
psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Tai įtampa sukelta stresorių, nes pastarieji yra grėsmingi žmogaus padėčiai, saugumui darbe, sveikatai, gerovei. Pagal kitą požiūrį stresas yra psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, visuma organizmo apsauginių reakcijų, kurias sukelia žalingi aplinkos ar vidaus veiksniai – stresoriai. Tai fiziologinis ir psichologinis atsakas į stipriai veikiančias aplinkybes, suvokiamas kaip grėsmingas. Stresas yra nespecifinis organizmo atsakas į bet kokį jį sukėlusį poveikį. Stresas – tai biocheminė organizmo reakcija į aplinkos reikalavimus.

Psichologijoje esama nuomonės, kad stresas yra individualus reiškinys, kuris pasireiškia esant pernelyg dideliems aplinkos reikalavimams. Streso būsena atsiranda žmogui susidūrus su tokiomis psichologinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, kurias jis suvokia kaip pavojingas ir nėra tikras, jog sugebės jas įveikti. Taip pat esama požiūrio, kad stresas yra negatyvus aplinkos įvykių įvertinimas, neigiamas aplinkos suvokimas.

Mokslinėje literatūroje stresas darbe apibrėžiamas kaip emocinė būsena (ar nuotaika), kurios priežastis yra darbe keliamų reikalavimų ir asmens gebėjimo juos atlikti prieštaravimas. Taip pat tai subjektyvus reiškinys, tai asmens suvokimas, jog nesugebės atitikti darbinės situacijos keliamų reikalavimu. Jei žmogaus supratimu iš jo reikalaujama daugiau, nei jis mano galintis padaryti, jis patirs stresą, kylantį dėl nerimo. Kuo svarbesnis bus rezultatas, tuo didesnis patiriamas stresas. Bet patekęs i situaciją, kur jo galimybės gerokai didesnės už reikalavimus, žmogus patirs stresą dėl nuobodulio. Tarp nerimo ir nuobodulio yra optimalios energijos zona, vadinamoji įkvėpimo būsena. Tai zona, kurioje žmogaus psichinė energija yra labai didelė ir nėra streso. Pasiekęs šią zoną žmogus parodo geriausius rezultatus. Didesnė tikimybė patirti įkvėpimą yra tada, kai darbuotojas žino, jog darbo sudėtingumas atitinka jo meistriškumo lygį, jis yra fiziškai atsipalaidavęs ir budraus proto.

Būdingiausi streso požymiai

Kadangi stresas apie save prabyla įvairiai, šiuos simptomus siūloma grupuoti į tris bendrąsias kategorijas: fiziologinę, psichologinę ir elgsenos.

Fiziniai

Širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis. Kai jūsų protas suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenų ir hipofizės (posmegeninės liaukos) nervinius centrus. Simpatiniai ir parasimpatiniai nervai stimuliuoja jūsų organus, o hipofizė duoda signalą antinksčiams gaminti adrenaliną.

Padariniai:

• Padažnėja pulsas ir pakyla kraujospūdis.

• Deguonies suvartojimui didėjant, greitėja kvėpavimas.

• Adrenalinas, kiti hormonai ir riebiosios rūgštys išmetamos į kraujotakos sistemą.

• Kepenys išskiria sukauptą cukrų.

• Įsitempia raumenys – ypač šlaunų, klubų, nugaros, pečių, rankų ir veido.

• Sutrinka virškinamojo trakto organų ir galūnių kraujotaka.

• Smegenys ir pagrindiniai raumenys labiau aprūpinami krauju.

• Kūnas prakaituoja norėdamas atvėsti – pagreitėjusi medžiagų apykaita aktyvina šilumos gamybą.

Psichiniai

Nuotaikos svyravimas, sujaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susi-rūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo jausmas.

Elgesio pakitimai

Irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidintas kalbumas, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas.

Stresą sukeliantys gyvenimo įvykiai

Nuo to, kaip mes vertiname tam tikrus gyvenimo įvykius, priklauso mūsų patiriamo streso stiprumas. Vienas žmogus, girdėdamas krebždesius tuščiuose namuose, nekreipia į tai dėmesio ir nepatiria jokio streso, o kitas, įtaręs, kad kažkas įsibrovė į namus, labai išsigąsta. Mokslininkus labiausiai domina, kokią įtaką žmogaus sveikatai turi trys stresorių rūšys: katastrofos, svarbūs gyvenimo pokyčiai ir kasdieniai sunkumai. Prie kasdienių sunkumų priskiriamam stresui darbe yra skiriama ypač daug dėmesio.

Katastrofos

Tai didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma numatyti, pavyzdžiui, karas ar stichinės nelaimės. Tokių įvykių metu žmonės paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuraminti vienas kitą, tačiau tai gali labai sutrikdyti jų sveikatą. Tarp pabėgėlių, palikusių tėvynę, taip pat būna nemažai žmonių, turinčių psichikos sutrikimų. Jie patiria stresą, nutraukdami ryšius su tėvyne, atsiskirdami nuo šeimos ir turėdami prisitaikyti prie svetimos aplinkos, svetimos kultūros, kuri skiriasi savo kalba, tautiškumu, gyvenimo sąlygomis bei socialinėmis normomis.

Svarbūs gyvenimo pokyčiai

Kita stresorių rūšis – tai žmogaus asmeninio gyvenimo pokyčiai, pavyzdžiui, mylimo žmogaus mirtis, prarastas darbas, vedybos ar skyrybos. Kai kurie psichologai tiria, kaip gyvenimo pokyčiai veikia žmogaus sveikatą, stebėdami žmones ilgesnį laiką, taip pat stengdamiesi išaiškinti, ar tam tikri įvykiai pasitaiko prieš ligą. Kiti lygina gyvenimo pokyčius, kuriuos prisimena žmonės, sergantys ar nesergantys tam tikra liga, pavyzdžiui, širdies priepuoliais.

Psichologinėje literatūroje yra pateikiamas kai kurių stresinių situacijų vertinimas
taškų skalėje.

Neigiamos:

– sutuoktinio mirtis – 100 tšk.;

– skyrybos – 75 tšk.;

– staigi finansinė krizė – 40 tšk.;

– darbovietės pakeitimas – 35 tšk.;

– vaikų išėjimas iš namų – 30 tšk.;

– problemos su šefu – 25 tšk.

Teigiamos:

– santuoka – 50 tšk.;

– žinia apie būsimą kūdikį – 40 tšk.;

– žinia apie paaukštinimą pareigose – 30 tšk.;

– žinia apie įdomų poilsį šiltuose kraštuose – 30 tšk.

Kasdieniai sunkumai

Šiuolaikinį žmogų laimingą padaro ne tiek pasiturintis gyvenimas, kiek tokie kasdieniai gyvenimo įvykiai kaip ilgai lauktas pasimatymas, džiuginantis laiškas, savos komandos pergalė svarbiose varžybose.

Tas pats pasakytina ir apie neigiamus įvykius. Kasdieniai pykčiai gali būti streso priežastis. Šie kasdieniai sunkumai yra susiję su transporto kamščiais spūsties valandomis, erzinančiais įnamiais, ilgomis eilėmis banke ar parduotuvėje, užklupusiu lietumi, kai neturime skėčio. Vieni žmonės į tai paprasčiausiai nekreipia dėmesio, kitus tokie nepatogumai labai suerzina. Tokie nestiprūs stresoriai ilgainiui kaupiasi ir gali pakenkti sveikatai.

Kitas streso, su kuriuo susiduriame kasdieniame gyvenime, šaltinis – tai konfliktai tarp skirtingų mūsų elgesio motyvų. Mažiausią stresą sukelia “siekiamo ir siekiamo” konfliktai, kai mus traukia du patrauklūs, bet nesuderinami tikslai: eiti į sporto varžybas ar į kavinę; studijuoti sociologiją ar antropologiją; vilkėti žalią ar smėlio spalvos megztinį. Kitais atvejais susiduriame su “vengiamo ir vengiamo” konfliktais tarp dviejų nepageidautinų dalykų. Pavyzdžiui, išvengti nemėgstamo dalyko studijavimo ar išvengti nesėkmės pasimokius.

Kai kyla “siekiamo ir vengiamo” konfliktas, jaučiame, kad tuo pačiu metu kas nors ir traukia ir atstumia.

Stresas sustiprėja, kai vienu metu tenka išgyventi keletą tokių siekimo ir vengimo konfliktų: kai reikia apsispręsti, su kuo draugauti, kurią mokyklą lankyti, kokį darbą pasirinkti.

Stresas darbe

Streso darbe priežastys

Stresą darbe sukelia psichologinės, socialinės, somatinės ir darbo organizavimo priežastys. Psichologinės streso darbe priežastys yra susijusios su patiriama emocine įtampa, kurią sukelia baimė nesusidoroti su konkrečia užduotimi, baimė, jog kiti pagalvos kaip apie nevykėlį, baimė netekti darbo. Tokios asmenybės savybės, kaip ambicingumas, noras daug pasiekti, pastangos viską padaryti tobulai ir nepriekaištingai, taip pat yra psichologinio streso šaltinis. Kasdieniai konfliktai darbe, nesutarimai su bendradarbiais ir darbdaviais, karjeros neapibrėžtumas, žemas darbo statusas, menkas darbo užmokestis, nepakankamas darbo saugumas yra socialinio streso darbe priežastys.

Somatinės stresą darbe sukeliančios priežastys yra susijusios su dirbančiųjų bloga savijauta, sveikatos sutrikimais, ligomis. Silpnos sveikatos, dažnai sergantis žmogus baiminasi dėl savo darbo vietos, kelia vadovo nepasitikėjimą. Netinkamai organizuotas darbas, darbuotojų perkrovimas darbu ar nepakankamas krūvis yra viena didžiausiu streso darbe priežasčių. Neįdomus, nepastovus, beprasmiškas, ligą sukeliantis darbas taip pat yra nemažas streso veiksnys.

Kai kurios profesijos yru pripažintos labiau stresinėmis negu kitos. Pateikiu Didžiosios Britanijos profesoriaus Gary’io Cooperio iš Mančesterio Mokslo ir technologijos instituto duomenis. Patiriamo streso lygis vertinimas nuo 10 (aukščiausias lygis) iki 0 (žemiausiai lygis).

Išminuotojas 8.3 Valstybės tarnautojas 4.4

Policininkas 7.7 Buhalteris 4.3

Reklamos specialistas 7.3 Inžinierius 4.3

Stomatologas 7.3 Vietinės valdžios atstovas 4.3

Mokesčių inspektorius 6.8 Sekretorė 4.3

Medicinos sesuo, akušerė 6.5 Architektas 4.0

Personalo vadovas 6.0 Laborantas 3.8

Komercijos direktorius 5.8 Bankininkas 3.7

Pardavėjas 5.7 Kompiuterių specialistas 3.7

Biržos makleris 5.5 Bibliotekininkas 2.0

Streso darbe pasekmės

Stresas darbe sukelia somatines, psichologines ir socialines pasekmes. Dėl nuolatinio ir ilgalaikio streso darbe gali prasidėti alergijos, galvos, skrandžio, nugaros skausmai, širdies ligos, peršalimai, gripas, kvėpavimo problemos, prakaitavimas, drebulys ir pan. Dėl patiriamo streso darbe žmogus jaučia nerimą, įtampą, nesugeba susikaupti, yra nervingas. Esant stresui, mažėja darbo produktyvumas – kokybė ir kiekybė, silpnėja saugus elgesys ir padaugėja traumų.

Reakcija į stresą darbe

Reakcija į stresą priklauso nuo žmogaus asmenybės tipo, temperamento bei charakterio savybių.

Gydytojai Friedmanas ir Rosenmanas (1986), atlikę devynerių metu tyrimą, išskyrė A ir B asmenybių tipus.

A tipo asmenys yra reaktyvūs, linkę lenktyniauti, sunkiai suvaldomi, nekantrūs, skaičiuojantys savo laiką, labai motyvuoti, agresyvūs ir greit supykstantys. A tipo žmonės ieško iššūkių, vertina veiklos našumą ir sėkmę. Jie nori žinoti, kaip vertinama jų veikla. A tipo asmenys yra veiklūs sau ir su kitais. Būna nekantrūs ir pikti, kai kiti dirba lėčiau ar prasčiau, nei jie pageidautų. A tipo asmenys nuolatos jaučiasi, jog gyvenime turėjo pasiekti kur kas daugiau nei yra pasiekę. Jie jaučiasi privalą viską atlikti patys, nepasitiki kitais ir niekur neranda ramybės.

B tipo asmenys ilsisi nesikrimsdami dėl tuščiai praleisto laiko ir nesunkiai atsisako iniciatyvos. B tipo asmenys
lengviau susitaiko su esama tikrove ir yra atlaidesni sau už nesėkmes. Jie sugeba su žmonėmis palaikyti gerus santykius ir iškilus problemoms stengiasi numatyti galimas pasekmes.

Stresams jautrūs asmenys dažniausiai pasižymi didesne A tipo elgesio dalimi. A tipo žmonės fiziologiškai reaguoja stipriau. Jų organizme išsiskiria daugiau hormonų, padažnėja pulsas ir padidėja kraujospūdis. A tipo žmonėms labiausiai kenkia neigiamos emocijos, ypač pyktis.

Ekstravertiškos asmenybės linkusios greit sureaguoti į situaciją, nekaupti neigiamų emocijų savyje, agresyviai išreikšti savo nepasitenkinimą. Intravertiškos asmenybės linkusios nuslopinti savyje neigiamus išgyvenimus ir jų neparodyti išorėje. Stabilios asmenybės, susidūrusios su stresine situacija, greit nusiramina, kontroliuoja savo jausmus ir elgesį. Neurotinės asmenybės labai jautriai reaguoja į menkiausią stresinį dirgiklį, sunkiai nusiramina ir kenčia psichosomatinius skausmus.

Skirtingo temperamento žmonės taip pat skirtingai reaguoja stresinėje situacijoje. Stresas sutrikdo melancholikų pusiausvyrą, atima jėgų, sumažina pasitikėjimą savimi. Jie sutrinka ir tada jų veiklos rezultatai būna prastesni nei jie iš tikrųjų sugeba. Po streso jiems reikia laiko prarastoms jėgoms atgauti. Sangvinikai stresinėje situacijoje elgiasi pasitikėdami savimi, kontroliuoja padėtį, išlieka susitvardę ir ramūs. Flegmatikai gerai prisitaiko prie nuolatinio ir ilgalaikio streso, bet netikėti įvykiai juos sutrikdo ir tada jiems reikia laiko jėgoms ir prarastai ramybei atgauti. Cholerikams stresinėje situacijoje yra būdingi emocijų protrūkiai, pykčio priepuoliai, neprognozuojamas elgesys. Stresas cholerikus aktyvina, jie įgauna didžiulį jėgų antplūdį ir būna labai veiklūs.

Reakcija į stresą priklauso ne vien nuo žmogaus psichikos ypatybių, bet ir nuo amžiaus bei išsilavinimo. Vyresnio amžiaus žmonės, turintys didesnę gyvenimo patirtį, sugeba efektyviau susidoroti su stresiniais gyvenimo įvykiais. Į nepalankią, nemalonią, konfliktinę situaciją jie reaguoja ramiau, realiai vertina įvykius ir aplinkybes. Išsilavinę žmonės turi daugiau žinių ir supratimo, kaip pozityviai spręsti problemas, kaip geriau susidoroti su gyvenimo sunkumais. Žmogaus inteligencija neleidžia jam kritinėje situacijoje tapti žalingų įpročių auka.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2670 žodžiai iš 5230 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.