Stresas – amžiaus rykštė
5 (100%) 1 vote

Stresas – amžiaus rykštė

11

STRESAS – AMŽIAUS RYKŠTĖNet ir prieš gerą dešimtį metų, kai streso sąvoką Lietuvoje dar gaubė paslaptingumo aureolė, jo padarinius jautėme kasdien. Nemalonią savijautą po sukrėtimo tuomet vadindavome nuovargiu, depresija, nerimu, nemigos pasekme, išsekimu ar dar kitaip. Šiandien jau žinome, kad visi šie pojūčiai telpa į “stresinės būsenos” sąvoką. Stresas šiandien – tai įvairių dirgiklių, reakcijų į juos ir, kas svarbiausia – ilgalaikių pasekmių žmogaus organizmui puokštė. Ne veltui stresas įgijo “amžiaus rykštės” vardą. Dabar jau žinoma, jog 80 proc. visų ligų prasideda dėl streso, 2/3 visų apsilankymų pas gydytojus lemia taip pat stresas, pagaliau, vaistai, skirti streso padariniams šalinti, pagal gydytojų išrašomų receptų skaičių yra net trečioje vietoje, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais. Kasdienis stresas po truputį tampa tokiu pat įprastu dalyku kaip rytinis kavos puodelis. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina.

Stresas tyko mūsų visur – namie, kai pratrūksta vandens vamzdis, gatvėje, kai užsisvajojęs vairuotojas sucypia stabdžiais prie pat ausies, visuomeniniame transporte, iš kurio jautiesi laimingas ištrūkęs sveikas, automobilių kamštyje, verčiančiame skaičiuoti pavėluotas į darbą minutes, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Net sapnuodami mes neretai išgyvename stresą. Rodos, užsisklendus ratui, nėra kur pabėgti. Ir visgi, yra paguodžiančių duomenų apie tai, jog ne kiekvienas stresas yra blogas – juk kiek džiaugsmo patiriame gimus kūdikiui ar pasveikę po netikėtai užgriuvusios ligos, išlaikę egzaminą ar gavę norimą darbo vietą – visi šie laimėjimai, keičiantys mūsų gyvenimą yra priskiriami stresams. Maža to, mokslininkų įrodyta, kad esant tam tikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso “dozei” žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo darbo rezultatai bus menki, o jis pats jaus saviraiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, jis turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulėjimo link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtemptą, kupiną stresų darbą – ilgainiui jam grės rimti psichikos ( ir ne tik! ) sutrikimai.

Kaip matyti, kiekvienam iš mūsų reikalinga individuali streso dozė, kad jaustumėmės patenkinti įprastu savo gyvenimo ritmu bei jo sąlygomis.

Iki šiol kalbėjome apie kasdienes stresines situacijas. Tačiau tuomet, kai žmogų ištinka rimti likimo smūgiai (artimo žmogaus mirtis, staigi ir sunki liga, invalidumas, darbo netekimas, skyrybos ir pan.), stresas tampa įkyriu agresoriumi. Tokiu atveju streso būklėje esančiam žmogui sunku rasti savyje jėgų efektyviai kovoti su pasekmėmis, kurios, jei yra ignoruojamos, visada tampa vienokia ar kitokia liga. Labai svarbu suprasti, kad stresinė būklė nesibaigia, pašalinus dirgiklį – faktorių, sukėlusį stresą. Šią būklę palaiko ir jos baigtį nulemia žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas, jo mitybos įpročiai, psichikos stabilumas, įvairios ligos, darbo pobūdis, šeimos narių tarpusavio santykiai ir kt. Tokiu atveju, kai žmogus nebegali padėti pats sau, stresas dėl savo savybės “kauptis” organizme, gali tapti asmenybės monstru.

Iš pradžių streso apimtas žmogus tarsi nieko nebejaučia – sutrinka realybės suvokimas, stresinė situacija tampa jo savijautos ir elgesio vedliu. Po kurio laiko ( kiekvienam – individualaus ), žmogus pajunta įtampą visame kūne, raumenų tempimą, galūnių tirpimą, galvos skausmą ar svaigulį, jam ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, naktį po patirto streso vargina nemiga.

Tai pirmoji streso banga, po kurios, aprimus nemaloniems pojūčiams , užgriūva neigiamų įspūdžių atgarsiai – emocinės iškrovos: pyktis, komfrontacija su aplinka, agresija, nerimas, baimė. Jei žmogaus psichikos ypatybės lemia išvardytų reakcijų akcentavimą, tai reakcija į stresą yra iš tikrųjų fiksuojama. Todėl kitą kartą, patyrus stresą, jo mechanizmas bus lygiai toks pat, bet provokuos ilgalaikes stresines būkles, po truputį – ir lėtines ligas: depresijas (iki savižudybės), alkoholizmą (kaip nevykusį bandymą pabėgti nuo realybės), širdies, kepenų, kvėpavimo bei virškinamojo trakto susirgimus. Stresinę būseną palaiko ir tokie faktoriai, kaip nemiga, hormonų apykaitos sutrikimai, neracionali mityba, nesaikingas stimuliatorių (kavos, alkoholio, cigarečių), įvairių, be to, dažnai anaiptol ne gydytojų paskirtų vaistų, vartojimas, gyvenimas triukšmingoje ar nedraugiškoje aplinkoje. JAV mokslininkai įrodė, kad dažniausia širdies, diabeto, išsėtinės sklerozės, imuniteto bei sąnarių ligų, net ir vėžio, priežastis yra stresas. Stresinei būklei kartojantis, palaipsniui kinta asmenybės bruožai, pažeidžiami socialiniai kontaktai, suyra šeimos – vyksta asmenybės degradacija.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 766 žodžiai iš 1477 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.