Stresas darbe
5 (100%) 1 vote

Stresas darbe

PLANAS

I. Stresas

1. Streso samprata.

2. Fiziologiniai pakitimai ir savijauta streso metu.

3. Streso sukeliamos ligos.

4. Stresorių poveikis organizmui.

II. Streso įveikimas

1. Streso priežastys, stresoriai.

2. Darbo stresoriai.

1) Tarpgrupiniai stresoriai.

2) Tiesioginis bendravimas.

3) Šeima.

3. Organizaciniai stresoriai.

1) Administracinė praktika.

2) Konfliktai.

3) Palaikymo stoka.

4) Pasmerktinas darbas.

5) “Bausmė”.

6) Komunikacija.

4. Tarpasmeniniai stresoriai.

1) Santykiai su vyresniaisiais.

2) Santykiai su kolegomis.5. Individualus stresoriai.

1) Pamaininis darbas.

2) Nuobodulys.

3) Savigarba.

4) “Perdegimas”

6. Švietimas.

7. Atsipalaidavimas

ĮŽANGA

Šią temą pasirinkau pats, nes jau prieš keletą metų pradėjau domėtis stresu ir jo įveikimo būdais. Pirmoji mano knyga apie stresą, kurią aš perskaičiau, buvo D. Karnegio “Kaip įveikti stresą ir pradėti gyventi”. Prisimenu, kad tuo metu pats buvau patekęs į sunkią psichologinę krizę, ir “visas pasaulis atrodė pilkas ir juodas”. Draugė pasiūlė perskaityti šią knygą, ir … miegoti nuėjau su šypsena. Tai mane ypač paskatino susidomėti stresu ir jo įveikimu.

Renkant literatūrą kursiniam darbui susidūriau su dideliais sunkumais. Visose bibliotekose, kuriose teko lankytis, apie pataisos darbų įstaigų darbe pasitaikantį stresą nėra ne tik lietuvių kalba, bet ir kitomis užsienio kalbomis. Todėl daug kur teko remtis informacija iš knygų apie stresą apskritai, ir bandyti tai sugretinti su pataisos darbų įstaigų darbe galinčiomis pasitaikyti situacijomis.

Versdamas literatūrą iš užsienio kalbos, teko naudotis LTA turimu kompiuterizuotu lietuvių-anglų kalbos žodynu (LED). Deja, daug kur susidūriau su pažodinio vertimo sunkumais, nes literatūroje buvo dažnos psichologinės sąvokos, kurias verčiant pažodžiui gaunasi nevisiškai suprantamas tekstas, todėl išvertęs tekstus parašydavau mano nuomone tinkamą vertimą, kuris kai kuriais atvejais gali nevisiškai atitikti originalo tikslumą.

Kiekvieną kursinio darbo dalį stengiausi pagrįsti atlikto tyrimo rezultatais, pateikiau stulpelines diagramas pagal atitinkamą temą.

1. STRESAS

1.1 Streso samprata

Stresas – tai žmogaus būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t.y. stresorių.[1] Streso sąvoka yra labai plati, o daugelis tyrinėtojų stresu laiko viską, kas vyksta su žmogumi, kai jis nemiega. Pirmasis streso termino sukūrėjas H.Selye įsitikinęs, kad netgi visiškai atsipalaidavęs žmogus patiria tam tikro laipsnio stresą. [3] O jeigu taip, tada galima tarti, jog streso nebuvimas reiškia mirtį. Mūsų nuomone, visa esmė glūdi žodžiuose “tam tikro laipsnio” . Aišku, kad teisus yra streso autorius H. Selye, rašydamas, jog “sužeistas kautynėse kareivis ir juo besirūpinanti motina, arklių lenktynes stebintis lošėjas ir lenktynininkas, badą kenčiantis ir persivalgėlis, nuolatinės baimės apimtas krautuvininkas ir besistengiantis dar vieną milijoną gauti pirklys – visi jie patiria stresą”. [5]

Pasak H. Selye, stresas yra nespecifinė organizmo reakcija į kiekvieną nepalankų išorinį ar vidinį poveikį – reikalavimą organizmui. ši reakcija (stresas) nepriklauso nuo stresoriaus prigimties ir reiškiasi bendru adaptacijos sindromu – atsakomąja reakcija, kuri iš esmės yra visuma adaptacinių – apsauginių mechanizmų, padedančių išlaikyti organizmo gyvybingumą. Tačiau kaip ir kiekviena organizmo reakcija arba refleksas, taip ir stresas dažnai tampa per didelis, o tada jis (t. y. distresas) yra destruktyvus, lyg ir autoagresiškas, ypač kai pereinama į išsekimo stadiją.

Daugelis tyrinėtojų mano, kad emocinis stresas būtinai susijęs su skausmu ir kančia. P. Lazarusas tiesiog sako, jog stresas visada žmogui gresia blogybe arba yra blogybė.[5] Tačiau nemaža mokslininkų teigia ir kitaip. Vėl gi H.Selye rašo : “…normalus darbas, tenisas, aistringas pabučiavimas gali sukelti nemažą stresą visai nepakenkdamas”.[9] Taip mano ir žinomas švedų mokslininkas L. Levis. Jis teigia, kad tokios emocinės būsenos kaip džiaugsmas, džiūgavimas arba seksualiniai malonumai, susiję su tokiomis ryškiomis psichofiziologinėmis reakcijomis, kokios būdingos ir neigiamoms emocijoms. [5]

Pastaraisiais metais, ypač užsienio šalyse, streso mokslinis tyrinėjimas žymiai suaktyvėjo. Nuo užsienio šalių stengiasi neatsilikti ir Lietuvos vidaus darbų sistema: visos pataisos darbų įstaigos turi psichologus, padedančius įveikti sunkesnes psichologines problemas. Ypač tai yra aktualu greitojo reagavimo būriams “Aras”.

1.2. Savijauta streso metu

Stresas – vidinė būsena, pasižymi tuo, kad sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja (pvz., tuo, kad sustiprina organizmo hormonų – kortikosteroidų, katecholaminų ir kt. – gamybą).[1]

Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis, tokiomis kaip vidinis diskomfortas ir vidinės pusiausvyros praradimas. Tokioje būsenoje gali sumažėti dėmesingumas, mąstymo lankstumas, logiškumas, valia ir sąmoninga elgsenos kontrolė. Todėl ir streso būsenoje esančio žmogaus elgesys dažnai tampa kitoks, nei jam įprastas: vangesnis arba priešingai, aktyvesnis.[1]

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 740 žodžiai iš 2332 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.