Stresas darbe
5 (100%) 1 vote

Stresas darbe

Sveikatos psichologijos referatas

STRESAS DARBE



Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………………3

I.Stresas ir stresoriai……………………………………………………………………………………………….4

II.Stresas darbe – žmonės kenčia tylėdami………………………………………………………………….6

III.Bauginimai darbe…………………………………………………………………………………………………8

III.1.Kas yra bauginimas?………………………………………………………………………………………8

III.2.Ar bauginimai darbe yra didelė problema ir kas nuo jų kenčia?…………………………..8

III.3. Kokios bauginimo priežastys?………………………………………………………………………..9

III.4.Kokios bauginimų pasekmės?…………………………………………………………………………9

III.5.Teisės aktai………………………………………………………………………………………………….10

III.6.Kaip išvengti bauginimų darbe?…………………………………………………………………….11

IV.Smurtas darbe……………………………………………………………………………………………………12

IV.1.Kas yra smurtas darbe?…………………………………………………………………………………12

IV.2.Kas gali patirti smurtą darbe?………………………………………………………………………..12

IV.3.Kokie rizikos veiksniai?………………………………………………………………………………..13

IV.4.Kokios pasekmės?………………………………………………………………………………………..13

IV.5.Teisės aktai………………………………………………………………………………………………….13

IV.6.Kaip išvengti smurto darbe?………………………………………………………………………….14

V.Patarimai, kaip išvengti streso……………………………………………………………………………..15

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………………..17

PRIEDAS

Biopsichosocialinio modelio pritaikymas………………………………………………………………………………..18

Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………………………..19

Įvadas

Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas. Tai yra fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei.

Žmogus gyvena tarp žmonių ir – nori jis ar ne – jis turi su jais bendrauti. Tarp individo ir visuomenės susiklosto tam tikri santykiai. Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams – jie tampa vis sudėtingesni ir painesni. Šiuolaikiniam žmogui vis sunkiau suprasti, kas darosi pasaulyje bei jį supančioje aplinkoje, rasti gyvenime savo vietą. (Kriščiūnas, A. 2002. Psichikos ligos ir mes. Vilnius).

Svarbiausia žmogui yra darbas. Dirbdami mes mąstome, planuojame darbo laiką ir sprendžiame vis sudėtingesnes užduotis. Beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje, t.y. daugiau nei 40 mln. žmonių, praneša, kad yra paveikti streso darbe. Skaičiai kalba už save, bet dar daug aukų kenčia tylėdami ir dar daug kompanijų nesuvokia, kad tai įtakoja ir jų verslą.

Visoje Europoje milijonai darbuotojų susiduria su psichologine rizika savo kasdieniniame darbe. Šią riziką gali sąlygoti stresą įtakojantis blogas darbo organizavimas, planavimas, smurtas ar bauginimai, žodinis užgauliojimas nuo visuomenės narių ar priekabių darbo kolegų. Darbo organizavimo ir planavimo padariniai apima darbą greitu tempu, savo vaidmens neapibrėžtumą darbe, reguliavimo darbe stoką, ar per daug reikalavimų ir prastą pasikeitimų vadybą.

Taigi šio darbo tikslas – išanalizuoti streso poveikį žmonių darbui. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai:

1.Trumpai apžvelgti stresinius faktorius, susijusius su žmonių darbu;

2.Išsiaiškinti, kas sąlygoja stresą darbe;

3.Supažindinti su prevencinėmis priemonėmis;

I. Stresas ir stresoriai

Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).  Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau –
odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.

Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan. (www.kvsc.lt/04_sveikata/c_gyv_sveikata/stresas.htm).

Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos „bėgimu ar kova“. Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo jus iškilus pavojui. Ta pati reakcija taip pat padeda jums susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą (pvz., prieš svarbias rungtynes nedidelė įtampa padeda futbolo komandai pasirengti psichologiškai bei fiziškai ir įgyti aukščiausią formą). Bėda iškyla tada, kai stresas tampa nuolatinis ir nebepraeina. Jūsų organizmas visą laiką yra įsitempęs ir pasirengęs reaguoti į pavojų, ir tie apsauginiai pokyčiai, kuriuos sukėlė stresas, gali pakenkti jums psichiškai ir fiziškai, ir net susargdinti jus. (www.info.kmu.lt/sveikas/gyvensen/stresas/stresas.htm).

Žmogaus darbingumas, stresorių įtaka bei psichofiziologinė būsena priklauso nuo socialinės paramos, nuo darbininkų bei darbdavių santykių. Visa tai turi įtakos darbo rezultatams ir sveikatai. Jei darbas suteikia vidinį pasitenkinimą ir žmogus mato jo reikšmę, galutinius rezultatus, visa tai didina streso slenkstį. Pastebėta, kuo žmogus ilgiau dirba vairuotoju, kuo darbas sunkesnis, nesaugus, tuo labiau mažėja pasitenkinimas savo darbu ir lengviau pasiduoda psichofiziologiniams stresams. Kita vertus, net jei darbas saugus ir normuotas, vairuotojai palyginti dažnai atsiduria ties centrinės nervų bei širdies-kraujagyslių sistemų psichofiziologinių šokų riba. Lakūnų profesija – viena sunkiausių. Taikant psichologinius testus tirti ir nustatyti, jog skraidančių lakūnų nerimas ir depresija mažesni negu nustojusių skraidyti. Tai rodo, kad tebeskraidantys lakūnai galbūt dėl pasitenkinimo savo darbu ne taip linkę pasiduoti stresams palyginti su kolegomis, kuriems jau tenka dirbti ne tokį svarbų darbą Žemėje. Stresinės situacijos būdingos ir medikams, tiek dirbantiems reanimacijos, intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose kiekvieną akimirką galimi įvairūs netikėtumai, tiek ir dirbantiems akių, ausų, nosies, gerklės, ir net tuberkuliozės skyriuose, kur ramiau. Šių darbuotojų nerimo lygis gerokai aukštesnis už minėtųjų kolegų. Taigi net medikai, per daugybę metų pripratę prie kraujo ir mirčių, kiekvieną pacientą pasitinka kaip stresorių. Psichologai taip pat tyrė ir įvairiose gamybos šakose besidarbuojančių darbininkų būseną. Nuo statiško darbo pablogėja elektronikos pramonės darbininkų emocinė-psichologinė būsena – įtemptas regos organų darbas, suvaržyti judesiai, o gamybininkams operatoriams būdingas astetinis sindromas, neuropsichinis pervargimas bei kiti įvairūs psichofiziologiniai sutrikimai. Moterų psichologinį diskomfortą lemia psichinė būsena, nemiga, vėlyvas darbas, rūkymas. Išvada tokia, kad fizinė savijauta priklauso nuo psichologinio klimato, t.y. nuo aplinkos (Žukauskas, G. 1998. Abilitacija, stresas, reabilitacija. Vilnius, p.8-9.).

II. Stresas darbe – žmonės kenčia tylėdami

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, beveik vienas iš trijų darbuotojų Europoje, t. y. daugiau kaip 40 mln. žmonių teigia, kad darbe yra veikiami streso. Tačiau dar daug žmonių kenčia nuo jo tylėdami, ir daug darbdavių nesuvokia, kiek dėl streso poveikio darbuotojams jie praranda. (www.osha.vdi.lt/PDF/Topics/kreipimasis.htm)

Stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema, dažniausiai pasireiškianti Europos Sąjungos šalyse. Streso darbe priežastimi gali būti fizikiniai veiksniai (triukšmas, temperatūra ir pan.), tačiau milijonai darbuotojų savo kasdieniame darbe susiduria su psichologine rizika. Jei stresas intensyvus ir patiriamas ilgą laiką, jis gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus. Sutrikęs miegas, nerimas, depresija, negalėjimas susikaupti, nuovargis – tai tik dalis streso padarinių. Tyrimai rodo, kad 16 proc. vyrų ir 22 proc. moterų širdies ir kraujagyslių ligų sukelia stresas darbe, jis taip pat ir dažna skrandžio ir dvylikapirštės opos, didelio kraujospūdžio, nusilpusios imuninės sistemos priežastis. Stresas darbe sukelia daugiau nei ketvirtadalį visų su darbu susijusių sveikatos sutrikimų, dėl kurių netenkama darbingumo dviems ar daugiau savaičių (ten pat).

Ekonominės išlaidos dėl streso poveikio taip pat didžiulės. Europos saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, įvertinus prarastą laiką ir išlaidas sveikatos priežiūrai ši problema Europos
Sąjungos šalims kainuoja apie 20 milijardų eurų. Darbdaviams ji aktuali ir dėl to, kad tiesiogiai kenkia verslui. Daugiau nei 50 proc. pravaikštų susijusios su darbe kylančiu stresu. Dėl jo kyla drausmės problemos, pažeidžiami darbo laiko grafikai, didesnė darbuotojų kaita. Įmonėse dėl šios priežasties sumažėja gaminių arba paslaugų kiekybė ir pablogėja kokybė, gali įvykti nelaimingi atsitikimai darbe, daromos klaidos, priimami blogi, nemotyvuoti sprendimai. Todėl su darbu susijusio streso ar psichologinės rizikos sumažinimas nėra tik moralinė ar teisinė būtinybė, bet nuo jo priklauso ir verslo sėkmė.(ten pat).

Streso darbe problemos aktualumą Lietuvoje patvirtina Higienos instituto Darbo medicinos centre streso darbe moksliniai tyrimai, vykdomi nuo 1994 metų. Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 2700 skirtingų profesijų Lietuvos dirbančiųjų, rezultatai parodė, kad dėl patiriamo streso tarnautojų darbingumo sumažėjimo rizika padidėja tris kartus, dirbančiųjų gamyboje – iki šešių kartų, stresas taip pat gali labai sumažinti gebėjimą atlikti darbą. Negamybinių profesijų darbuotojų padidėjęs nuovargis, nepakantumas kitiems, prislėgta nuotaika, vienatvės jausmas susijęs su patirtu stresu. Streso simptomus sukelia dažnai pasikartojantys sunkūs periodai darbe, nepakankama socialinė parama ir nesavarankiškas darbas. (ten pat).

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, parengtas remiantis pagrindine darbuotojų saugos ir sveikatos Europos Sąjungos direktyva, numato, kad darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojas nepatirtų žalos dėl darbo. Į darbo vietos pavojus įskaitoma ir psichologinė rizika. Jai, lygiai kaip ir kitoms darbo vietos rizikoms, pavyzdžiui, mašinų saugai, taikomas reikalavimas vykdyti rizikos įvertinimą ir imtis prevencinių priemonių (ten pat).

Siekiant įvertinti streso darbe riziką darbdaviams rekomenduojama darbo vietose atkreipti dėmesį:

Ar vyrauja atviras bendravimas, savitarpio parama ir pagarba?

Ar darbuotojų krūvis atitinka jų sugebėjimus ir galimybes atlikti užduotis? Kokia yra fizinė (triukšmas, vibracija, vėdinimas ir t.t.) bei psichologinė socialinė darbo aplinka (ar patiriami bauginimai darbe, ar gresia smurtas – įžeidinėjimai, grasinimai, fizinė ir psichologinė agresija, nukreipta į dirbantįjį nedirbančių įmonėje asmenų ir t.t.)?

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1608 žodžiai iš 5253 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.