Stresas ir jo įveikimas
5 (100%) 1 vote

Stresas ir jo įveikimas

112131

Turinys:

1. Įvadas ………………………………………………………………….…….3psl.

2. Kaip apibrėžti stresą? ……………………………………….………………. 4psl.

3. Stresoriai ……………………………………………….…………….………4psl.

3.1. Stresorių rūšys …………………………………….……………………4psl.

3.2. Stresorių skirstymas pagal trukmę ……………….…………….………5psl.

4. Pagrindiniai streso požymiai ……………………….………………….……. 5psl.

5. Stresų priežastys ……………………………………………….…….….……6psl.

5.1. Kasdieninis stresas …………………………….………………….….…6psl.

5.2. Ilgalaikiai sunkumai …………………………………….………..…….7psl.

5.3. Ilgalaikė streso būsena …………………….…………….……….……..8psl.

5.4. Sunkaus gyvenimo stresas ………………….…………….…………….8psl

6. Streso poveikis …………………………………….…………..……………..9psl.

7. Streso įveikimas …………………………………….……….………….…..10psl.

7.1. Streso gydymas ……………………………….……….………………10psl.

7.2. Kada kreiptis į gydytoją? …………………….………….……….……10psl.

7.3. Streso mažinimo priemonės ….…………………………….…..…..….11psl.

8. Kaip tapti atsparesniam stresui ………………………….………….….…….11psl.

8.1. Venkite nereikalingo streso ……………………….…………….…..….12psl.

9. Išvados ………………………………………………….…………….….….13psl.

10. Literatūra ……………………………………………….….……………….14psl.

11. Priedas nr.1 Pasakykite tiesiog „ne“

ĮVADAS

Mes gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo ir didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis didėja jų sukeltų susirgimų. Stresas reiškia vidinį spaudimą, įtampą, pasireiškiančią kvėpavimo sunkumais, raumenų įtampomis. Kartais organizmas reaguoja į stresą smegenų aktyvumo pokyčiais. Streso paveikti žmonės lengviau pažeidžiami, kasdieniniai sunkumai mažina jų darbingumą, menkina darbo kokybę. Didelio streso ištiktas, žmogus tampa išsiblaškęs arba tiesiog “pasiduoda” ir vengia krūvio, įtampos (bent jau mintyse). Verta žinoti, jog Stresas – žmogaus (organizmo) reakcija ir kad galima bent iš dalies valdyti. Kitu požiūriu stresas naudingas, nes jis skatina aktyvumą. Nepakankamas emocinis krūvis ir kritinių situacijų stygius taip pat gali sukelti asmeninių sunkumų. Daugeliui žmonių reikalingas tam tikras krūvis, kad jie susidomėtų tuo, ką turi daryti, ne vienas darbe pasiekia svarbiausių rezultatų, susidūrę su sunkumais ar kliūtimis. Esama duomenų, rodančių. Jog nepakankama įtampa blogina būseną, menkina darbo efektyvumą, kelia nepagarbą sau. Ideali situacija – pakankamai įtempta, kad skatintų aktyvumą, tačiau nekeltų pernelyg didelių reikalavimų. Pvz., per griežtas mokytojas (instruktorius) gali sukelti mokinio baimę ir norą mesti mokymąsi, o tingus, vangus mokytojas nesukelia pakankamo suinteresuotumo.

Psichologinis stresas – tai neigiamų jausmų išgyvenimas. Tie neigiami jausmai – tai ne tik nerimas, baimė, liūdesys, pyktis, bet ir skausmas bei jausmai susiję su fiziniais pojūčiais, pavyzdžiui, pykinimu, galvos svaigimu ir panašiai. Žmogus patiria psichologinį stresą tuomet, kai pats savo jausmus laiko nemaloniais. Tai, kiek žmogus realiai išgyvena situaciją kaip stresinę, priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui nuo stresoriaus veikimo trukmės, stiprumo, pasikartojimo. Svarbios įtakos turi galimybė kontroliuoti situaciją, suvokta įvykio priežastis, savo sugebėjimų įveikti stresinę situaciją suvokimas, fiziologinis sužadinimas ir jausminė būsena prieš įvykį.

Net ir prieš gerą dešimtį metų, kai streso sąvoką Lietuvoje dar gaubė paslaptingumo aureolė, jo padarinius jautėme kasdien. Nemalonią savijautą po sukrėtimo tuomet vadindavome nuovargiu, depresija, nerimu ar dar kitaip. Šiandien jau žinome, kad visi šie pojūčiai telpa į “stresinės būsenos” sąvoką. Stresas šiandien – tai įvairių dirgiklių, reakcijų į juos ir, kas svarbiausia – ilgalaikių pasekmių žmogaus organizmui puokštė. Ne veltui stresas įgijo “amžiaus rykštės” vardą. Dabar jau žinoma, jog 80 proc. visų ligų prasideda dėl streso, 2/3 visų apsilan -kymų pas gydytojus lemia taip pat stresas, pagaliau vaistai, skirti streso padariniams šalinti , pagal gydytojų išrašomų receptų skaičių yra net trečioje vietoje, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais. Kasdienis stresas po truputį tampa tokiu pat įprastu dalyku kaip rytinis kavos puodelis. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina.

Kaip apibrėžti stresą?

Stresas – nespecifinis kūno atsakymas į bet kokį jį sukėlusį poveikį.

Stresas – neigiama emocinė patirtis, atsirandanti, kai žmogaus poreikiai didesni už galimybes.

Stresas – baimė, kad atsitikusi situacija gali peržengti žmogaus
galimybes.

Stresas – tai vidinių ir išorinių ritmų desinchronizacija.

Stresas – tai užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties.

Stresas – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai.

Stresas – vidinė būsena, visada sukelianti didesnius reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuojanti.

Stresas – žmogaus reakcijos į situaciją rezultatas.

Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, net kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą.

Stresoriai

Stresą galima apibūdinti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ir iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius.

Stresorius gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Toks stresas vadinamas eustresu.

Stresorius gali būti neigiamas, kai jis kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų artimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams bei savivaizdžiui. Toks stresas vadinamas distresu.

Stresorių rūšys:

 Asmeniniai stresoriai – konfliktas tarp kelių žmogaus atliekamų rolių ( “kaip suderinti šeimą”) ar siekimų (“noriu dominuoti, bet taip pat noriu būti visų mėgstama”).

 Socialiniai/šeimos stresoriai – gali būti pastovūs rūpestėliai (pvz., pastovios rietenos su tėvais), vaidmenų pokyčiai ( vedybos, skyrybos, motinystė/tėvystė ir t.t.), nenumatyti įvykiai (pvz., artimųjų ligos, mirtys).

 Darbo stresoriai – darbo vietos, laiko, pobūdžio ar atsakomybės pokyčiai, piniginių įplaukų pokyčiai, perkrovimas, nuobodulys, baimė prarasti darbą, darbo praradimas ir pan.

 Aplinkos stresoriai – įvairių aplinkos sąlygų kraštutinumai – žmonių tankumas, temperatūra, triukšmas, apšvietimas ir kt.

Pagal trukmę stresorius galima skirstyti į:

 Staigius (trumpai trunkantys, nuo poros sekundžių iki poros dienų, pvz., nenumatytai iškilęs pavojus)

 Chroniškus (ilgai trunkantys, nuo kelių savaičių iki kelių metų pvz., darbas naktinėje pamainoje, gyvenimas pavojingame rajone)

 Kintamus (kai stresoriau veikimo laikotarpius keičia streso nebuvimo laikotarpiai pvz., egzaminai).

Chroniški stresoriai labiausiai linkę mus varyti į ligas. Kintami stresoriai, jei į juos žiūrime kaip į iššūkį ir galimybę, gali padėti žmogui “užsigrūdinti” ir tapti mažiau streso pažeidžiamam.

Pagrindiniai streso požymiai:

o EMOCINIAI: nerimas, baimė, depresija, pyktis, panika, įtampa, frustracija, irzlumas…

o FIZIOLOGINIAI: prakaitavimas, greitas kvėpavimas, krūtinės veržimas, širdies dūžiai, padidėjęs kraujo spaudimas, oro trūkumas, kojų ir rankų šalimas, galvos skausmai, silpnumas, nuovargis, pykinimas, apetito praradimas, nemiga. Dėl suaktyvėjusios sekrecinės funkcijos kraujyje ir paros šlapime net 1,5 – 2 kartus padidėja katecholaminų (adrenalino, ypač noradrenalino) koncentracija.

o KOGNITYVINIAI : nedėmesingumas, išsiblaškymas, nelankstus problemų sprendimas, padidėjusi savikritika, kiti pažintiniai sutrikimai.

o ELGESIO : gestikuliacija, sustingimas, drebulys, stereotipiški judesiai, šauksmas, tyla, koordinacijos trūkumas, miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, agresyvumas, verksmingumas.

Stresų priežastys:

Galima išskirti: kasdieninį stresą, ilgalaikius sunkumus, sukeliančius stresą, nuolatinius sunkumus, sunkaus gyvenimo stresą.

Kasdieninis stresas

Trumpalaikis kasdieninis stresas trunka nuo kelių minučių iki valandos. Tačiau šie trumpalaikiai sunkumai, sukeliantys stresą, gali būti tokie pat arba dar intensyvesni nei ilgalaikiai ar dideli stresą sukeliantys sunkumai. Svarbu yra tai, kad dažnai patiriant kasdieninį stresą, keletą kartų per dieną, sunkumai kaupiasi ir gerokai pakenkia mūsų gyvenimo kokybei, padaro žalos ir fiziniams procesams.

Priežastys:

• Laiko stoka ir skubėjimas. Daugelis žmonių jaučiasi blogai bijodami nepasiekti tikslo, ko nors nepadaryti, per vėlai atvykti, stengdamiesi arba verčiami atlikti daug užduočių per trumpą laiką.

• Negalėjimas pasiekti tikslo. Daugelis jaučia įtampą ir patiria stresą, jei sužlugdomi jų planai, ketinimai ar lūkesčiai.

• Išoriniai ir vidiniai profesiniai reikalavimai susikaupus daugeliui trumpalaikių sunkumų sukelia baimę, kad nepavyks susidoroti su užduotimi.

• Dažnai, ypač privačioje aplinkoje, kaip žalojantis faktorius minimas triukšmas.

Daug valandų trunkantis kasdieninis stresas

Daugelį valandų patiriame dvasinę įtampą, jaučiamės negerai, dvasiškai prislėgti, nepatenkinti. Jaučiame tokius fizinius reiškinius kaip įtampa, negerumas, galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, net ir praėjus keletui valandų po streso. Tai tokios situacijos:

o Patiriame sunkumų bendraudami su bendradarbiais, viršininkais ar šeimos nariais.

o Turime atlikti sunkią užduotį, pavyzdžiui, tam tikrą profesinį įsipareigojimą, kurį ilgokai atidėliojome.

o Esame su nemėgstamu žmogumi ar su tuo, kuriuo nepasitikime.

o Darome tai, ko nenorime, – tik tam, kad kitiems
įtiktume.

o Susitinkame su tuo, ko nebemylime.

o Jaučiamės seksualiai atstumti.

o Apie mus skleidžiamos nepalankios kalbos, mūsų kiti nesupranta.

o Turime išklausyti žmonių skundus.

o Dalyvaujame laidotuvėse, lankome artimųjų arba draugų kapus.

o Turime atlikti nemalonų medicininį tyrimą.

o Sportuodami jaučiamės nepatenkinti savo laimėjimais.

o Nesugebame kam nors padėti.

o Tai, ką klaidingai ar nederamai padarėme, pranešama kitiems.

o Netekome ko nors svarbaus.

o Iš mūsų ką nors pavogė.

o Iš skirtingų šaltinių gauname prieštaringą mums svarbią informaciją.

o Gauname nelauktai didelę sąskaitą.

o Sugadinamas mūsų turtas, pavyzdžiui, automobilis.

Ilgalaikiai sunkumai, sukeliantys stresą

Mūsų savijautai daroma žala keletą dienų, savaičių ar net mėnesių. Jaučiame įtampą, nepakankamą laisvę, patiriame vidinį spaudimą; mūsų pojūčių pagrindas yra baimingos mintys apie patirtus ar mūsų laukiančius nemalonumus. Nebe taip gerai pajėgiame sutvarkyti savo kasdienius reikalus. Nerimastingos mintys jau nuo pat ryto atima viltį ir drąsą. Leidžiame sau mažiau ilsėtis ir dirbame be pertraukų. Baigiantis padidėjusio krūvio laikui jaučiamės išsekę tiek dvasiškai, tiek fiziškai.

Priežastys:

• Varginantys profesiniai reikalavimai: ilgą laiką turime dirbti patirdami spaudimą.

• Sunkumai, ginčai ir nesutarimai su bendradarbiais ar viršininkais, dažnai kilę dėl menkos priežasties, gali virsti ilgalaikės įtampos šaltiniu.

• Sunkumai bendraujant su kitais, ypač su savo partneriu. Žmogus jaučia nepasitenkinimą savo partneriu arba jo partneris nepatenkintas juo.

• Egzaminus mokiniai ir studentai dažnai išgyvena kaip didelį krūvį. Neretai ir šiuo atveju sau keliami reikalavimai ir lūkesčiai išaštrina įtampą.

• Neįprasti įvykiai su neaiškia pabaiga.

• Sau keliami reikalavimai asmeniniame gyvenime gali slėgti, ypač jei norima atlikti darbus per itin trumpą laiką.

Kitokio pobūdžio ilgalaikė įtampa:

o Ilgą laiką jaučiame fizinį diskomfortą.

o Sunku apsispręsti dėl ko nors apsispręsti.

o Jaučiamės giliai įskaudinti įžeidimo, nedėmesingumo, ignoravimo, kritikos ir nepalankaus vertinimo.

o Mus slegia kaltės jausmas dėl padarytų klaidų arba aplaidumo.

o Suaugę vaikai palieka namus, tėvai lieka gyventi vieni.

o Miršta artimas pažįstamas, kaimynas arba bendradarbis.

o Tampame nusikaltimo (užpuolimo ar vagystės) auka. Esame įtraukiami į teismo procesą.

o Sunku rasti tinkamą butą.

o Mus slegia finansiniai rūpesčiai ar skolos.

Ilgalaikė streso būsena

Žmogus patiria stresą savaites, mėnesius, o kartais ir metus, ilgą laiką yra nerimo ir įtampos būsenos. Vyrauja nevisavertiškumo ir nepasitenkinimo gyvenimu jausmai. Žmonėms susidaręs įspūdis, kad sunkumai juos galutinai prislėgę ir jie negali įveikti kasdieninių rūpesčių.

Išoriniai ilgalaikio streso šaltiniai gali būti: nepatenkinama partnerystė arba rūpesčių keliantis gyvenimas su artimu giminaičiu, per didelis arba per mažas krūvis darbe, ankštas butas, nedarbo laikotarpis.

Vidiniai ilgalaikio streso šaltiniai gali būti:

o nuolatiniai aukšti ir perdėti reikalavimai, keliami sau.

o stiprus nevisavertiškumo jausmas, menkas pasitikėjimas savimi, jausmas, kad esi silpnesnis už kitą, abejojimas savo verte, baimė, kad esi nemėgstamas.

o didelė garbėtroška;

o stiprus nepasitenkinimas, kad mūsų kūno išvaizda neatitinka mūsų norų;

Sunkaus gyvenimo stresas

Kai vyksta lemiami, nepalankūs gyvenimo pasikeitimai, žmonės daugelį mėnesių ar net metų jaučiasi nuolat prislėgti.

Priežastys:

• sutuoktinio, partnerio mirtis, ypač staigi mirtis;

• skyrybos su partneriu;

• artimo giminaičio mirtis;

• sunki fizinė liga;

• gili vienatvė;

• darbo netektis, nedarbas;

• sunki dvasinė liga arba fizinių galimybių apribojimas;

• sunki fizinė ar dvasinė artimo giminaičio liga;

• išėjimas į pensiją;

• senatvė, ribojanti tiek fizines, tiek ir dvasines galimybes.

Tokie reiškiniai daugeliui žmonių sukelia stiprią ilgalaikę įtampą. Vis dėlto dabar jau ištirta, kad slegiančios įtampos mastą bei slegiančių jausmų intensyvumą ir trukmę lemia ne tiek pats išorinis įvykis, kiek tai, kaip žmogus vertina tą įvykį, koks jo požiūris į tą įvykį ir kokios jo galimybės jį įveikti – tai lemiantys faktoriai. Kai kurie taip stipriai junta įtampą, kad gyvenimas jiems nebeatrodo prasmingas ir jie mėgina nutraukti jį iš nusivylimo, baimės ir negalėjimo rasti išeities.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1995 žodžiai iš 3903 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.