Stresas ir jo įveikimas
5 (100%) 1 vote

Stresas ir jo įveikimas

Turinys:

1. Įvadas ………………………………………………………………….…….3psl.

2. Kaip apibrėžti stresą? ……………………………………….………………. 4psl.

3. Stresoriai ……………………………………………….…………….………4psl.

3.1. Stresorių rūšys …………………………………….……………………4psl.

3.2. Stresorių skirstymas pagal trukmę ……………….…………….………5psl.

4. Pagrindiniai streso požymiai ……………………….………………….……. 5psl.

5. Stresų priežastys ……………………………………………….…….….……6psl.

5.1. Kasdieninis stresas …………………………….………………….….…6psl.

5.2. Ilgalaikiai sunkumai …………………………………….………..…….7psl.

5.3. Ilgalaikė streso būsena …………………….…………….……….……..8psl.

5.4. Sunkaus gyvenimo stresas ………………….…………….…………….8psl

6. Streso poveikis …………………………………….…………..……………..9psl.

7. Streso įveikimas …………………………………….……….………….…..10psl.

7.1. Streso gydymas ……………………………….……….………………10psl.

7.2. Kada kreiptis į gydytoją? …………………….………….……….……10psl.

7.3. Streso mažinimo priemonės ….…………………………….…..…..….11psl.

8. Kaip tapti atsparesniam stresui ………………………….………….….…….11psl.

8.1. Venkite nereikalingo streso ……………………….…………….…..….12psl.

9. Išvados ………………………………………………….…………….….….13psl.

10. Literatūra ……………………………………………….….……………….14psl.

11. Priedas nr.1 Pasakykite tiesiog „ne“

ĮVADAS

Mes gyvename stresinių situacijų ir jų krūvių daugėjimo ir didėjimo laikais. Daugelis stresų bei įtampų rodiklių nuolat gausėja, vis didėja jų sukeltų susirgimų. Stresas reiškia vidinį spaudimą, įtampą, pasireiškiančią kvėpavimo sunkumais, raumenų įtampomis. Kartais organizmas reaguoja į stresą smegenų aktyvumo pokyčiais. Streso paveikti žmonės lengviau pažeidžiami, kasdieniniai sunkumai mažina jų darbingumą, menkina darbo kokybę. Didelio streso ištiktas, žmogus tampa išsiblaškęs arba tiesiog “pasiduoda” ir vengia krūvio, įtampos (bent jau mintyse). Verta žinoti, jog Stresas – žmogaus (organizmo) reakcija ir kad galima bent iš dalies valdyti. Kitu požiūriu stresas naudingas, nes jis skatina aktyvumą. Nepakankamas emocinis krūvis ir kritinių situacijų stygius taip pat gali sukelti asmeninių sunkumų. Daugeliui žmonių reikalingas tam tikras krūvis, kad jie susidomėtų tuo, ką turi daryti, ne vienas darbe pasiekia svarbiausių rezultatų, susidūrę su sunkumais ar kliūtimis. Esama duomenų, rodančių. Jog nepakankama įtampa blogina būseną, menkina darbo efektyvumą, kelia nepagarbą sau. Ideali situacija – pakankamai įtempta, kad skatintų aktyvumą, tačiau nekeltų pernelyg didelių reikalavimų. Pvz., per griežtas mokytojas (instruktorius) gali sukelti mokinio baimę ir norą mesti mokymąsi, o tingus, vangus mokytojas nesukelia pakankamo suinteresuotumo.

Psichologinis stresas – tai neigiamų jausmų išgyvenimas. Tie neigiami jausmai – tai ne tik nerimas, baimė, liūdesys, pyktis, bet ir skausmas bei jausmai susiję su fiziniais pojūčiais, pavyzdžiui, pykinimu, galvos svaigimu ir panašiai. Žmogus patiria psichologinį stresą tuomet, kai pats savo jausmus laiko nemaloniais. Tai, kiek žmogus realiai išgyvena situaciją kaip stresinę, priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui nuo stresoriaus veikimo trukmės, stiprumo, pasikartojimo. Svarbios įtakos turi galimybė kontroliuoti situaciją, suvokta įvykio priežastis, savo sugebėjimų įveikti stresinę situaciją suvokimas, fiziologinis sužadinimas ir jausminė būsena prieš įvykį.

Net ir prieš gerą dešimtį metų, kai streso sąvoką Lietuvoje dar gaubė paslaptingumo aureolė, jo padarinius jautėme kasdien. Nemalonią savijautą po sukrėtimo tuomet vadindavome nuovargiu, depresija, nerimu ar dar kitaip. Šiandien jau žinome, kad visi šie pojūčiai telpa į “stresinės būsenos” sąvoką. Stresas šiandien – tai įvairių dirgiklių, reakcijų į juos ir, kas svarbiausia – ilgalaikių pasekmių žmogaus organizmui puokštė. Ne veltui stresas įgijo “amžiaus rykštės” vardą. Dabar jau žinoma, jog 80 proc. visų ligų prasideda dėl streso, 2/3 visų apsilan -kymų pas gydytojus lemia taip pat stresas, pagaliau vaistai, skirti streso padariniams šalinti , pagal gydytojų išrašomų receptų skaičių yra net trečioje vietoje, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais. Kasdienis stresas po truputį tampa tokiu pat įprastu dalyku kaip rytinis kavos puodelis. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina.

Kaip apibrėžti stresą?

Stresas – nespecifinis kūno atsakymas į bet kokį jį sukėlusį poveikį.

Stresas – neigiama emocinė patirtis, atsirandanti, kai žmogaus poreikiai didesni už galimybes.

Stresas – baimė, kad atsitikusi situacija gali peržengti žmogaus
galimybes.

Stresas – tai vidinių ir išorinių ritmų desinchronizacija.

Stresas – tai užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties.

Stresas – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai.

Stresas – vidinė būsena, visada sukelianti didesnius reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuojanti.

Stresas – žmogaus reakcijos į situaciją rezultatas.

Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, net kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs (chroniškas) stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą.

Stresoriai

Stresą galima apibūdinti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ir iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius.

Stresorius gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Toks stresas vadinamas eustresu.

Stresorius gali būti neigiamas, kai jis kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų artimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams bei savivaizdžiui. Toks stresas vadinamas distresu.

Stresorių rūšys:

 Asmeniniai stresoriai – konfliktas tarp kelių žmogaus atliekamų rolių ( “kaip suderinti šeimą”) ar siekimų (“noriu dominuoti, bet taip pat noriu būti visų mėgstama”).

 Socialiniai/šeimos stresoriai – gali būti pastovūs rūpestėliai (pvz., pastovios rietenos su tėvais), vaidmenų pokyčiai ( vedybos, skyrybos, motinystė/tėvystė ir t.t.), nenumatyti įvykiai (pvz., artimųjų ligos, mirtys).

 Darbo stresoriai – darbo vietos, laiko, pobūdžio ar atsakomybės pokyčiai, piniginių įplaukų pokyčiai, perkrovimas, nuobodulys, baimė prarasti darbą, darbo praradimas ir pan.

 Aplinkos stresoriai – įvairių aplinkos sąlygų kraštutinumai – žmonių tankumas, temperatūra, triukšmas, apšvietimas ir kt.

Pagal trukmę stresorius galima skirstyti į:

 Staigius (trumpai trunkantys, nuo poros sekundžių iki poros dienų, pvz., nenumatytai iškilęs pavojus)

 Chroniškus (ilgai trunkantys, nuo kelių savaičių iki kelių metų pvz., darbas naktinėje pamainoje, gyvenimas pavojingame rajone)

 Kintamus (kai stresoriau veikimo laikotarpius keičia streso nebuvimo laikotarpiai pvz., egzaminai).

Chroniški stresoriai labiausiai linkę mus varyti į ligas. Kintami stresoriai, jei į juos žiūrime kaip į iššūkį ir galimybę, gali padėti žmogui “užsigrūdinti” ir tapti mažiau streso pažeidžiamam.

Pagrindiniai streso požymiai:

o EMOCINIAI: nerimas, baimė, depresija, pyktis, panika, įtampa, frustracija, irzlumas…

o FIZIOLOGINIAI: prakaitavimas, greitas kvėpavimas, krūtinės veržimas, širdies dūžiai, padidėjęs kraujo spaudimas, oro trūkumas, kojų ir rankų šalimas, galvos skausmai, silpnumas, nuovargis, pykinimas, apetito praradimas, nemiga. Dėl suaktyvėjusios sekrecinės funkcijos kraujyje ir paros šlapime net 1,5 – 2 kartus padidėja katecholaminų (adrenalino, ypač noradrenalino) koncentracija.

o KOGNITYVINIAI : nedėmesingumas, išsiblaškymas, nelankstus problemų sprendimas, padidėjusi savikritika, kiti pažintiniai sutrikimai.

o ELGESIO : gestikuliacija, sustingimas, drebulys, stereotipiški judesiai, šauksmas, tyla, koordinacijos trūkumas, miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, agresyvumas, verksmingumas.

Stresų priežastys:

Galima išskirti: kasdieninį stresą, ilgalaikius sunkumus, sukeliančius stresą, nuolatinius sunkumus, sunkaus gyvenimo stresą.

Kasdieninis stresas

Trumpalaikis kasdieninis stresas trunka nuo kelių minučių iki valandos. Tačiau šie trumpalaikiai sunkumai, sukeliantys stresą, gali būti tokie pat arba dar intensyvesni nei ilgalaikiai ar dideli stresą sukeliantys sunkumai. Svarbu yra tai, kad dažnai patiriant kasdieninį stresą, keletą kartų per dieną, sunkumai kaupiasi ir gerokai pakenkia mūsų gyvenimo kokybei, padaro žalos ir fiziniams procesams.

Priežastys:

• Laiko stoka ir skubėjimas. Daugelis žmonių jaučiasi blogai bijodami nepasiekti tikslo, ko nors nepadaryti, per vėlai atvykti, stengdamiesi arba verčiami atlikti daug užduočių per trumpą laiką.

• Negalėjimas pasiekti tikslo. Daugelis jaučia įtampą ir patiria stresą, jei sužlugdomi jų planai, ketinimai ar lūkesčiai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1177 žodžiai iš 3903 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.