Stresas ir jo įveikimas
5 (100%) 1 vote

Stresas ir jo įveikimas

Įvadas

Net ir prieš gerą dešimtį metų, kai streso sąvoką Lietuvoje dar gaubė paslaptingumo aureolė, jo padarinius jautėme kasdien. Nemalonią savijautą po sukrėtimo tuomet vadindavome nuovargiu, depresija, nerimu, nemigos pasekme, išsekimu ar dar kitaip. Šiandien jau žinome, kad visi šie pojūčiai telpa į “stresinės būsenos”sąvoką. Stresas šiandien – tai įvairių dirgiklių, reakcijų į juos ir, kas svarbiausia – ilgalaikių pasekmių žmogaus organizmui puokštė. Ne veltui stresas įgijo “amžiaus rykštės” vardą. Dabar jau žinoma, jog 80 proc. visų ligų prasideda dėl streso, 2/3 visų apsilankymų pas gydytojus lemia taip pat stresas, pagaliau, vaistai, skirti streso padariniams šalinti, pagal gydytojų išrašomų receptų skaičių yra net trečioje vietoje, lyginant su kardiologiniais ir priešuždegiminiais vaistais.

Stresas tyko mūsų visur – namie, kai pratrūksta vandens vamzdis, gatvėje, kai užsisvajojęs vairuotojas sucypia stabdžiais prie pat ausies, visuomeniniame transporte, iš kurio jautiesi laimingas ištrūkęs sveikas, automobilių kamštyje, verčiančiame skaičiuoti pavėluotas į darbą minutes, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Net sapnuodami mes neretai išgyvename stresą. Rodos, užsisklendus ratui, nėra kur pabėgti. Ir visgi, yra paguodžiančių duomenų apie tai, jog ne kiekvienas stresas yra blogas – juk kiek džiaugsmo patiriame gimus kūdikiui ar pasveikę po netikėtai užgriuvusios ligos, išlaikę egzaminą ar gavę norimą darbo vietą – visi šie laimėjimai, keičiantys mūsų gyvenimą yra priskiriami stresams. Kasdienis stresas po truputį tampa tokiu pat įprastu dalyku kaip rytinis kavos puodelis. Tokia yra mūsų civilizacijos kaina.

Šio referato tikslas: išanalizuoti stresą, kaip natūralų gyvenimo reiškinį.

Uždaviniai: apibrėžti streso sąvoką, išsiaiškinti kas sukelia stresą, kokius pokyčius organizme lemia stresas, kaip padėti sau streso atveju ir kaip jį įveikti (pagrindinės streso profilaktikos priemonės).

Žmogus gyvena tarp žmonių ir nori jis šito ar ne-turi su jais bendrauti. Tarp individo ir visuomenės susiklosto tam tikri santykiai. Spartus gyvenimo tempas, gausi informacija didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai atsiliepia ir žmonių tarpusavio santykiams- jie tampa vis sudėtingesni ir painesni. Kasdienėje kalboje, žiniasklaidoje, mokslinėje literatūroje pastaruoju metu „streso“ sąvoka vartojama, nusakant pačius įvairiausius žmogaus gyvenimo įvykius bei išgyvenimus. Pabandžius apibendrinti visus „streso“ vadinamus reiškinius, gali pasirodyti, kad viskas, kas nutinka žmogui nuo ankstyvo ryto iki gilaus įmigio vakare, yra stresas. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaoškinimą, kas gi yra stresas.Nors nėra vieningo psichologų sutarimo, tačiau dažniausiai stresas apibrėžiamas kaip objektyviai ar subjektyviai žalingo stimulo sukelta organizmo būsena, lemianti fiziologinių ir psichologinių organizmo funkcijų bei elgesio pakitimus.

Tenka pripažinti, kad šiuolaikinio žmogaus gyvenio tempas greitas, jam keliami aukšti reikalavimai, dažnai tenka veikti esant sudėtingoms, neįprastoms situacijoms, spręsti konfliktus. Tačiau anaiptol nereiškia, kad žmogus nuolat patiria stresą. Svarbu pastebėti, kad stresą gali patirti absoliučiai visi : vaikai, jaunuoliai, suaugusieji ar senyvi žmonės.

Stresą sukeliantys veiksniai

Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai (šaltis, karštis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai ( konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos darbe, šeimoje, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas ir kt.). Stresoriai- streso sukėlėjai yra skirstomi į objektyviai ir subjektyviai žalingus. Objektyviai žalingi stimulai dažniausiai yra pavojingi fiziškai, kelia grėsmę gyvybei. Nenuostabu, kad žmogui, vos nepakliuvusiam po automobilio ratais, ima stipriau plakti širdis, išpila prakaitas. Tokias situacijas kaip stresines išgyventų daugelis, tačiau reakcijos stiprumas ir išorinis pasireiškimas būtų skirtingas, jį lemia individualios žmogaus ir būdo savybės.

Visiškai kitokie yra subjektyviai žalingi stimulai. Tai kiekvienam individualiai stresą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, vienam žmogui vadovo išsakytos pastabos gali būti įprastas įvykis, kitat jos gali tapti streso priežastimi : žmogus nebegalės susikaupti ir produktyviai dirbti, jaus nerimą išprakaituos. Subjektyviai žmogaus vertinama grėsmė – tai neatitikimas tarp aplinkos ir reikalavimų ir jo galimybių išpildyti ar sumažinti tuos reikalavimus. Vertinimas dažnai yra automatiškas, nė nepastebimas, nesąmoningas. Viršininko pastaba sukels įtampą žmogui, kuris mano, kad nesugebės atlikti užduoties arba mažiau save vertina, todėl pastabą supras kaip nuvertinimą. Pasitikinits savo jėgomis žmogus į pastabą reguos ramiai ir sugebės objektviai ją įvertinti ir realizuoti. Kita vertus, jei viršininko bendravimo būdas yra nuolatinis pastabų išsakymas savo darbuotojams, ilgainiui jie tai nebekreipia didesnio dėmesio, priekaištai nebesukelia streso ir įtampos. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip skirtingai gali būti vertinamos tos pačios situacijos ir kaip
stresinė reakcija prilauso nuo žmogaus organizmo psichinių ir fizinių savybių, nuo individualaus situacijos įvertinimo.

Gerasis ir blogasis stresas

Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Seljė. Jo nuomone, stresa yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak H.Seljė, grūdina organizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi „stresas- gyvenimo prieskonis“. Tai natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Mokslinikų įrodyta, kad esant tam tikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso „dozei“ žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo rezultatai bus menki, o jis pats jaus sairaiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, ji turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulybės link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtempta, kupiną stresų darbą – ilgainiui jam grės rimti psichikos (ir ne tik!) sutrikimai. Kaip matyti, kiekvienam iš mūsų reikalinga indviduali streso dozė, kad jaustumėmės patenkinti įprastu savo gyvenimo ritmu bei jo sąlygomis. Tačiau tuomet, kai žmogų ištinka rimti likimo smūgiai (artimo žmogaus mirtis, staigi ir sunki liga, invalidumas, skyrybos ir pan.), stresas tampa įkyriu agresoriumi. Tokiu atveju streso būklėje esančiam žmogui sunku rasti savyje jėgų efektyviai kovoti su pasekmėmis, kurios, jei yra ignoruojamos, visada tampa vienokia ar kitokia liga. Labai svarbu suprasti, kad stresinė būklė nesibaigia, pašalinus dirgiklį – veiksnį, sukėlusį stresą. Šia būklę palaiko ir jos baigtį nulemia žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas, jo mitybos įpročiai, psichikos stabilumas, įvairios ligos, darbo pobūdis ir kt. Tokiu atveju, kai žmogus nebegali padėti pats sau, stresas dėl savo savybės „kauptis“ organizme, gali tapti asmenybės monstru.

Šiuo metu Jūs matote 41% šio straipsnio.
Matomi 1099 žodžiai iš 2694 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.