Stresas ir jo įveikimo būdai
5 (100%) 1 vote

Stresas ir jo įveikimo būdai

1121

1.TEORINE DALIS: vertinimo problemiškumas

1.1. Išsilavinimo standartai ir ugdymo rezultatų vertinimas

Nors išsilavinimo standartai turi tenkinti įvairius švietimo sistemos poreikius, tačiau pagrindinė jų funkcija yra ugdymo rezultatų vertinimas.

Didėjant reikalavimams švietimui, ugdymo rezultatų vertinimo reikšmė auga. Vertinimas tampa integralia ugdymo proceso dalimi. Plečiasi jo galimų tikslų įvairovė. Moksleivių ugdymo bei ugdymosi rezultatai (pasiekimai) vertinami siekiant:

• skleisti individualybę bei ugdyti asmenybę, įtvirtinti pageidautinas vertybines nuostatas, plėtoti gebėjimus, formuoti mokymosi, veiklos, darbo įgūdžius;

• kelti mokymosi motyvaciją, skatinti nuolat tobulintis;

• užtikrinti ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį, sugretinti ankstesnius pasiekimus su dabartiniais, įvertinti pažangą;

• rinkti diagnostinę informaciją, reikalingą darant ugdymo procesą lemiančius (koreguojančius) sprendimus;

• nuspręsti, ar moksleivis (moksleivių grupė) yra pasirengęs pradėti atitinkamą temą ar kursą, tęsti mokslą aukštesnėje pakopoje, rinktis atitinkamą profilį ar mokymosi kryptį ir pan. (nukreipiamieji sprendimai);

• susidaryti visuminį mokymo programos, ugdymo proceso ar mokyklos darbo apskritai įvertinimą ir kt.

Atsižvelgiant, be jau anksčiau paminėtų priežasčių, ir į reformuotos mokyklos ugdymo rezultatų vertinimo tikslų įvairovę, rengiant standartus pirmenybė buvo teikiama standartų reikalavimų formulavimui kokybinėmis kategorijomis. Tai įgalins vertinti moksleivių pasiekimus nepriklausomai nuo to, kokie vertinimo tikslai keliami konkrečioje situacijoje.

Šiuolaikiniame ugdymo procese labai svarbu tinkamai pasirinkti moksleivių pasiekimų vertinimo sistemą. Tradiciškai populiari norminė sistema, kai siekiant nustatyti moksleivio rangą grupėje jis lyginamas su kitais ir vertinamas pažymiu. Ji, greta neabejotinų privalumų, turi ir rimtų trūkumų. Taikant ją sunkiau įvertinti moksleivio daromą pažangą, diagnozuoti sunkumus ir pan. Kintant švietimo prioritetams, vis populiaresnė darosi ideografinė vertinimo sistema. Ji orientuota į vaiko daromą pažangą, lyginant jį su pačiu savimi. Ideografinis vertinimas padeda spręsti motyvacijos problemas bei lengvina diagnostiką. Tačiau tais atvejais, kai reikia moksleivių pasiekimus palyginti tarpusavyje (pavyzdžiui, norint prognozuoti mokymosi perspektyvas), jis netinka. Kriterinės vertinimo sistemos esmė – lyginti moksleivio pasiekimus iš anksto numatytais labai konkrečiais tos srities kriterijais arba standartais. Šiuo atveju žiūrima, atitinka ar neatitinka moksleivio pasiekimai tam tikrus reikalavimus. Kriterinis įvertinimas gali būti: pasiekė – nepasiekė, išlaikė -neišlaikė ir pan. Ši vertinimo sistema taip pat nėra universali.

Išsilavinimo standartai turi būti pakankamai lankstūs. Jie privalo tuo pačiu metu tenkinti ir kriterinio, ir norminio, ir ideografinio vertinimo poreikius. Be to jie turi tikti tiek aprašomajam vertinimui, tiek vertinimui pažymiais. Kokybinė čia pateikiamų standartų orientacija užtikrina tokį jų lankstumą ir įgalina laisvai rinktis vertinimo sistemą bei vertinimo formą atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Vertinant ugdymo rezultatus būtina atsižvelgti į individualius skirtumus (psichologinius, suvokimo, mąstymo, atminties, dėmesio, temperamento), nuo kurių tai pat priklauso, kokių ugdymo rezultatų ir kokiais būdais gali siekti paskiras mokinys bei dirbantis su juo mokytojas (Kūno kultūra. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, 1994).

1.2. Pasiekimų vertinimas kūno kultūros pamokoje

Tai sudėtinga, ir opi tikrinimo ir vertinimo pažymiais ar kitais žymenimis problema. Net tos pačios šalies pedagogų nuomonės kartais labai skiriasi. Vieni linkę atmesti pažymius (pvz., pradinėse klasėse arba 5-12 klasių moksleiviai, lankantys ar baigę sporto mokyklą, gali būti atleisti nuo privalomų kūno kultūros pamokų, o atsiskaitymo formą nustato pedagogų taryba), kiti linkę kuo dažniau testuoti ar kitaip griežtai vertinti.

Viena pagrindinių mokymo bei mokymosi funkcijų yra įvertinimas ar mokiniai yra pasiekę tai, ko norėjo. Kūno kultūros mokytojas, siekdamas valstybiniuose standartų pasiekimų lygmenyse nurodytų žinių, mokėjimų ir įgūdžių, fizinių ypatybių išlavėjimo, galėtų ir norėtų dažniau remtis neformaliuoju vertinimu (vertinimas neužrašomas, o nuomonė lieka ilgam atmintyje ir turi reikšmės mokytojo veiksmams). Pavyzdžiui, vertinimas susidarius nuomonę apie mokinį. Mokslo metų pradžioje mokytojas susipažįsta su naujais mokiniais arba per vasarą fiziškai ne vienodai sustiprėjusiais ugdytiniais, diagnozuoja jų fizinio parengtumo, motyvavimo lygį, iš šalies (mokinių, pedagogų) dar ką nors sužino apie mokinį, t. y. turi tam tiktą nuomonę apie kiekvieną moksleivį. Pirmieji įspūdžiai gali būti ir subjektyvūs: neturi motyvų, negabus, emociškai nepastovus ir pan. Gal mokslo metų pradžioje jį itin prislėgė materialiniai nepritekliai, o apie tai kūno kultūros mokytojas nežino. Arba pernykštis darbštuolis, įgijęs mokytojo pasitikėjimą per krepšinio pamokas, rudenį per lengvosios atletikos (jos nemėgsta!) pamokas mažai stengiasi. Todėl pirmieji ir vėlesni įspūdžiai neturėtų virsti nuolatiniu požiūriu.

Mokymo
metu pagal tam tikrus ženklus kūno kultūros mokytojas sprendžia, ar mokiniai suprato judriojo žaidimo taisykles, ar dar reikia parodyti, kaip žaisti, ar reikia lengvinti pratimą (skaidyti į dalis ar kitaip palengvinti atlikimo sąlygas ir 1.1.), ar dar reikia pavyzdžių, ar neaiškina nerodo to, kas yra savaime suprantama. Žodžiu, mokytojas turi „jausti“ klasę. Grįžtamosios informacijos suvokimą lemia mokytojo profesinė kvalifikacija, požiūris ir noras suprasti mokinį, mokinio gabumai ir t. t. Neformalus vertinimas humaniškumo požiūriu yra labai reikšmingas mokiniui. Svarbu išvengti asmeninio tendencingumo, šališkumo, formalizmo. Dalis pedagogų yra šališki – ieško argumentų, įtikinančių jog jie patys viską moka, o mokinių prastą mokėjimą linkę aiškinti motyvavimo stoka, abejingumu, tik ne blogu mokymu.

Per mokslo metus vertėtų keliais būdais (kontroliniais pratimais, užduotimis) gebėjimus vertinti pažymiais ar kitu žymeniu („įskaita“), t.y. vertinti formaliai. Norint formaliai įvertinti gebėjimus tenka juos tikrinti. Svarbūs trys tikrinimo principai: sistemingumo, objektyvumo, individualizavimo. Pastarasis reikalauja išsiaiškinti individualų moksleivio fizinį pajėgumą, jo pastangas. Nepatenkinamo pažymio galima ir nerašyti, jei moksleivis pagrindžia neišmokimą (Kūno kultūra. Pradinės pagrindinės mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartų metodiniai komentarai).

Vakarų šalyse vertinant gabumus ir mokymosi rezultatus plačiai taikomi testai. Gabumų testai taikomi atrenkant į įvairaus profilio mokyklas. Per kūno kultūros pamokas kai kurie pratimai atitinka testams keliamus reikalavimus (informatyvumą, patikimumą, objektyvumą),pvz., šuolis į tolį iš vietos ir įsibėgėjus, prisitraukimai prie skersinio, 30 m. bėgimas ir 1.1., ir už atitinkamą šio testo absoliutų rezultatą ar jo prieaugį galima rašyti pažymį. Tai einamasis (kasdieninis) tikrinimas ir vertinimas. Baigiamojo tikrinimo rezultatai (pvz., išėjus visą gimnastikos skyrių, lengvosios atletikos dalį – ilgalaikį bėgimą ar šuolį į tolį įsibėgėjus ir t.t.) galėtų būti vertinami ne tik prieaugio, bet ir absoliutaus rezultato požiūriu. Pavyzdžiui, devintokas per 1,5 mėnesio padidinto prisitraukimų prie skersinio skaičių nuo 3 iki 5 kartų. Nors pažanga nemaža, tačiau ji nesiekia pagrindinio standartų pasiekimų lygmens – 6-8 kartų. Šiuo atveju gal pažangos ir nevertėtų vertinti 10 balų. Tačiau jei devintokas rezultatą pagerino tik 1, o iš viso prisitraukė 9 kartus, pažangą, manytume, galima vertinti aukščiausiu pažymiu.

Parengiamojo tikrinimo tikslas yra nustatyti gebėjimų lygį po vasaros arba pradėjus naują mokymo programos skyrių. Tokių tikrinimų rezultatų geriau pažymiais nevertinti. Mat moksleiviai kartais pradeda „gudrauti“ – rodo prastą rezultatą, kad baigiamojo tikrinimo metu lengviau pasiektų didesnį jo prieaugį. Be to, pradėjus naują medžiagą, būtų nehumaniška vertinti seniau išmoktą ir iš dalies primiršta žaidimo veiksmą ar lengvosios atletikos pratimą.

Atskirai norime aptarti fizinio parengtumo privalomąjį testavimą mokslo metų pradžioje ir pabaigoje. Mokytojai patys pasirenka testus. Jeigu testai standartizuoti (atitinka vienodus reikalavimus), galima palyginti mokinio rezultatą su būsimos įskaitos norma, atskirų klasių, mokyklų pasiekimus, kuri mokykla atitinka šalies vidurkį ar kitą lygį. Testuojant moksleivis turėtų maksimaliai stengtis. Todėl pirmasis jų jėgų išbandymas galėtų būti tik po specialaus parengiamojo pamokų ciklo, ne anksčiau kaip rugsėjo pabaigoje. Testuojant moksleiviams už rezultatus nerašomi pažymiai. Tai einamojo ir baigiamojo tikrinimo paskirtis. Kuo daugiau patyręs pedagogas, tuo jam sudėtingiau vertinti moksleivį: mato daugybę vertinimo aspektų, suvokia individualybę, vertina žinias., mokėjimus ir įgūdžius, įgytus per pamokas, ir atliktas namų užduotis. Nerekomenduotina vertinti mokinį vien už tai, kad jis lanko gimnastikos sekciją ar dalyvavo krepšinio varžybose, atstovavo mokyklos rinktinei ir pan. Ši veikla mokiniui neprivaloma ir skatinama kitais rudais.

Apibendrinant galima teigti, jog kūno kultūros išsilavinimo standartų pasiekimų lygmenys palengvina, tačiau visiškai neišsprendžia fizinio ugdymo gebėjimų tikrinimo ir vertinimo. Neįmanoma aprėpti visų konkrečių situacijų, rodėl vertinimo būdai, principai turėtų būti įvairūs.

Čia savo prasmės nepraranda tradiciškai populiari norminė sistema, kai moksleivio pasiekimai lyginami su kitų klasės bendraamžių ir vertinami pažymiu. Vis populiaresnė darosi ideografinė vertinimo sistema, orientuota į daromą pažangą, lyginant jį su pačiu savimi. Ji didina kiekvieno ugdytinio motyvavimą. Kai fizinio ugdymosi pasiekimus tenka lyginti su kitų klasės mokinių rezultatais, ideografinė sistema mažai tinka. Mums įprasta kriterinė vertinimo sistema, kai moksleivio pasiekimai lyginami su iš anksto numatytais labai konkrečiais fizinio parengtumo standartais, nepraranda gyvybingumo. Kriterinis vertinimas (išlaikė – neišlaikė, įskaityta – neįskaityta) tinka tik i Išrengiamosioms grupėms. Vis dėlto baigiančių atitinkamą mokyklos pakopą eikų moksleivių fizinio ugdymosi pasiekimai vertinami pažymiu.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1512 žodžiai iš 2840 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.