Stresas ir poveikis sveikatai
5 (100%) 1 vote

Stresas ir poveikis sveikatai

11

Turinys

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………….3

1. Stresas – kas tai?…………………………………………………………………………………………………………..4

2. Streso rūšys………………………………………………………………………………………………………………..4

3. Streso požymiai……………………………………………………………………………………………………………5

4. Streso įveikimo būdai……………………………………………………………………………………………………5

5. Stresas įtakoja sveikatą………………………………………………………………………………………………….6 IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………..8

Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………………….9

Įvadas

Dažniausiai energijos prarandame dėl stresų. Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik kalba apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais.

Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai, pirmas svarbus punktas: kiekvienas stresu vadina kažką kitą – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų, policininkų, sekretorių, darbininkų. Dirbančių prie konvejerio, medicinos seserų, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant, stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių reikalavimų.

Visi gerai žinome, kad stresas yra labai glaudžiai susijęs su sveikata. Juk stresas yra vienas iš pagrindinių veiksnių įtakojančių mūsų organizmą. Kad žmogaus sveikata būtų gera jis pats turi rūpintis fizine ir psichine savo sveikata.

Taigi šio referato tikslai: jus supažindinti su tuo, kas yra stresas, kaip jis įtakoja sveikatą.

1. Stresas – kas tai?

Anot žodyno, stresas – žmogaus būsena, kylanti dėl įvairių ekstremalių poveikių, t. y. stresorių (streso būseną sukeliantys veiksniai). Streso terminą pasiūlė H. Selje (Kanada). Viename iš savo pranešimų Prahoje Selje įvardino, jog stresas – tai visa, kas veda į greitą organizmo senėjimą arba sukelia ligas. Taigi, nepalankūs faktoriai (stresoriai) sukelia streso reakciją, t. y. žmogus sąmoningai stengiasi prisitaikyti prie visiškai naujos situacijos. Po to seka išlyginimas, arba adaptacija. Žmogus arba įgauna pusiausvyrą susidariusioje situacijoje, arba neprisitaiko.

Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas.

Stresas yra fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei.

2. Streso rūšys

Beveik visi pokyčiai mūsų gyvenime yra stresoriai, nes atsiranda poreikis susidoroti su nauja situacija. Kaip jau yra žinoma, stresas gali turėti ir neigiamą ir teigiamą poveikį.

Konstruktyvus stresas (eustresas) teigiamai veikia individo ar grupės veiklos rezultatus.

Štai keletas galimų eustreso pavyzdžių: galime įsimylėti ir susituokti (50%), susitaikymas po išsiskyrimo (45%), išėjimas į pensiją (45%), namo pirkimas (31%), paaukštinimas (29%), netikėta sėkmė (28%), mokslų baigimas (26%), naujų draugų suradimas (18%), atostogavimas (13%).

Destruktyvus stresas (distresas) yra disfunkcinis individui ar grupei.

Taip pat pateiksiu keletą distreso pavyzdžių: skyrybos (73%), rimta liga (53%), darbo praradimas (47%), profesijos pakeitimas (36%).

3. Streso požymiai

Galima išskirti šiuos pagrindinius STRESO POŽYMIUS:

Psichofiziologiniai – raumenys įsitempę, neramios rankos, atsikosėjimas – gerklės pravalymas, dažnas šalčio jausmas, skausmas, prakaitavimas, įvairios odos problemos arba niežulys, galvos skausmai, aukštas kraujospūdis, širdies ligos.

Elgesiniai – emociniai požymiai. Hiperaktyvumas, greitas kalbėjimas ar vaikščiojimas, susierzinimas dėl vėlavimo, žmonių vengimas, nerviniai įpročiai, įpročių pasikeitimas, prastesnė atmintis, sumišimas, išsiblaškymas, pastovus jaudinimasis, susirūpinimas dėl kokios nors situacijos, susierzinimas, verkimas, obsesinės mintys, kompulsiniai veiksmai, ryškios ir staigiai sukylančios emocijos, nemalonūs sapnai, apatija.

Nuovargis ir bendras energijos trūkumas – susidomėjimo nebuvimas, nuobodulys, užmigimas prie televizoriaus, jumoro jausmo nebuvimas, miego sutrikimai, nenoras judėti.

Fiziniai –
padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, nuovargis, oro trūkumas. Dėl suaktyvėjusios sekrecinės funkcijos kraujuje ir paros šlapime net 1,5 – 2 kartus padidėja katecholaminų (adrenalino, ypač noradrenalino) koncentracija.

Natūralu, kad nė vienas patiriantis stresą, nepasižymi visais šiais požymiais iš karto. Keletos požymių buvimas gali nieko nereikšti, tačiau jei nors vienas pasireiškia labai ryškiai, tuomet tai jau gali būti streso požymis.

Beveik visi pokyčiai mūsų gyvenime yra stresoriai, nes atsiranda poreikis susidoroti su

nauja situacija.

4. Streso įveikimo būdai

1. Stresinės, nežalingos situacijos konfrontacija – kai kurie specialistai teigia, kad efektyviausias būdas įveikti stresą, tai stresinės situacijos pakartojimas, jei tai yra įmanoma.

2. “Pabėgimas” nuo streso – tinka trumpalaikiui stresui, bet taip pat galima naudoti trumpam pabėgant iš stresinės situacijos, tam, kad atsikvėpti. Jei esate neišvengiamoje stresinėje situacijoje – reikia padidinti savo jėgas, kai tik yra įmanoma. Fiziniai pratimai, pakankamai miego, hobis, atostogos…

3. Paramos ieškojimas – kalbėjimas apie savo rūpesčius su draugu, patyrusiu panašią situaciją. Pasidalink savo jausmais. Paremiantis, nevertinantis draugas sumažina kraujo spaudimą esant stresinėms užduotims.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 792 žodžiai iš 1539 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.