Stresas ir psichologines krizes
5 (100%) 1 vote

Stresas ir psichologines krizes

11

TURINYS

ĮVADAS 3

KAS SUKELIA STRESĄ? 4

KOKIUS POKYČIUS ŽMOGAUS ORGANIZME LEMIA STRESAS? 4

KAIP ĮVEIKTI STRESĄ? 5

KADA KREIPTIS Į SPECIALISTĄ? 6

PSICHOLOGINĖ KRIZĖ 6

BENDRIEJI DEPRESIJOS POŽYMIAI 7

KODĖL DEPRESIJA ,,SUNKĖJA” 7

DVASINĖ BŪSENA 7

SAVIŽUDYBĖS PAVOJUS 8

JAUNŲ ŽMONIŲ SAVIŽUDYBĖS 8

SAVIŽUDYBIŲ RIZIKOS FAKTORIAI VYRESNIAME AMŽIUJE 8

SAVIŽUDYBĖS IR SPAUDA, … 8

KAIP BENDRAUTI JEI ….. 9

KO NEDARYTI 9

PAGALBOS ŠALTINIAI 9

IŠVADOS 10

LITERATŪRA 11

ĮVADAS

Kasdienėje kalboje, žiniasklaidoje, mokslinėje literatūroje pastaruoju metu „streso“ sąvoka vartojama, nusakant pačius įvairiausius žmogaus gyvenimo įvykius bei išgyvenimus. Pabandžius apibendrinti visus „stresu“ vadinamus reiškinius, gali pasirodyti, kad viskas, kas nutinka žmogui nuo ankstyvo ryto iki gilaus įmygio vakare, yra stresas. Tenka pripažinti, kad šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas greitas, jam keliami aukšti reikalavimai, dažnai tenka veikti esant sudėtingoms, neįprastoms situacijoms, spręsti konfliktus. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad žmogus nuolat patiria stresą. Pasiduodami „streso“ propaguotojų įtakai, galime pasidovanoti chroniškų psichinės ir fizinės sveikatos problemų.

Nors nėra vieningo psichologų sutarimo, tačiau dažniausiai stresas apibrėžiamas kaip objektyviai ar subjektyviai žalingo stimulo sukelta organizmo būsena, lemianti fiziologinių ir psichologinių organizmo funkcijų bei elgesio pakitimus. Svarbu pastebėti, kad stresą gali patirti absoliučiai visi: vaikai, jaunuoliai, suaugusieji ar senyvi žmonės.

KAS SUKELIA STRESĄ?

Stresoriai – streso sukėlėjai yra skiriami į objektyviai ir subjektyviai žalingus.

Objektyviai žalingi stimulai dažniausiai yra pavojingi fiziškai, kelia grėsmę gyvybei. Nenuostabu, kai žmogui, vos nepakliuvusiam po automobilio ratais, ima smarkiau plakti širdis, išpila prakaitas. Tokias situacijas kaip stresines išgyventų daugelis, tačiau reakcijos stiprumas ir išorinis pasireiškimas būtų skirtingas, jį lemia individualios žmogaus organizmo ir būdo savybės.

Visiškai kitokie yra subjektyviai žalingi stimulai. Tai kiekvienam individualiai stresą sukeliantys veiksniai, pavyzdžiui, vienam žmogui vadovo išsakytos pastabos gali būti įprastas įvykis, kitam jos gali tapti streso priežastimi: žmogus nebegalės susikaupti ir produktyviai dirbti, jaus nerimą, išprakaituos. Subjektyviai žmogaus vertinama grėsmė – tai neatitikimas tarp aplinkos reikalavimų ir jo galimybių išpildyti ar sumažinti tuos reikalavimus. Vertinimas dažnai yra automatiškas, nė nepastebimas, nesąmoningas.

Viršininko pastaba sukels įtampą žmogui, kuris mano, kad nesugebės atlikti skirtos užduoties, arba mažiau save vertina, todėl pastabą supras kaip nuvertinimą. Pasitikintis savo jėgomis žmogus į pastabą reaguos ramiai ir sugebės objektyviai ją įvertinti ir realizuoti. Kita vertus, jei viršininko bendravimo būdas yra nuolatinis pastabų išsakymas savo darbuotojams, ilgainiui jie į tai nebekreipia didesnio dėmesio, priekaištai nebesukelia streso ir įtampos. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip skirtingai gali būti vertinamos tos pačios situacijos ir kaip stresinė reakcija priklauso nuo žmogaus organizmo psichinių ir fizinių savybių, nuo individualaus situacijos įvertinimo.

KOKIUS POKYČIUS ŽMOGAUS ORGANIZME LEMIA STRESAS?

Stresas, kaip minėta, sukelia tiek fizinių, tiek psichologinių bei elgesio pakitimų. Fiziologinių funkcijų pakitimai – tai vidinių endokrininių procesų pakitimai:

 padažnėjęs kvėpavimas,

 pagreitėjęs ar sutrikęs širdies ritmas,

 prakaitavimas,

 įvairūs pojūčiai skrandžio srityje ir pan.

Psichologinio pobūdžio pakitimai yra šie:

 įtampa,

 baimės jausmas,

 nerimas,

 šoko būsena.

Elgesio pokytį geriausiai pastebėtume, žmogui pasitraukiant nuo pavojingo,

nemalonaus, įtampą keliančio stimulo, pavyzdžiui, prisilietęs prie karšto daikto, jis automatiškai atitraukia ranką, pasijutęs nesaugiai tamsiame skersgatvyje, kuo greičiau stengiasi iš jo išeiti į apšviestą gatvę.

KAIP ĮVEIKTI STRESĄ?

Labai svarbu suvokti stresines situacijas, jų priežastis ir padarinius, kad galėtume

apmąstyti galimus elgesio modelius ateityje. Be to, nuolat patiriamas, bet neįveiktas, neapsvarstytas stresas gali sukelti ne tik psichinių, bet ir labai sunkios formos fizinių negalavimų.

Žmonės nežinodami, kaip įveikti streso sukeltą nerimą, įtampą, dažnai griebiasi

nekonstruktyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų. Labai dažnai stresinių situacijų sukeltą poveikį vaikai bando neutralizuoti jį išreikšdami vienokiu ar kitokiu elgesiu: mušasi, pyksta, erzina aplinkinius; suaugusieji labiau linkę užsisklęsti, išgyventi viską viduje, niekam nepasakoti; daugeliui pirmąja nusiraminimo priemone tampa cigaretė, alkoholis, įvairios narkotinės medžiagos. Paprastai tai nepadeda įveikti streso sukeltos būsenos ir nebūna ilgalaikio poveikio. Kitąsyk atsidūręs panašioje situacijoje žmogus vėl negalės konstruktyviai su ja susidoroti.

Yra dvi konstruktyvaus streso įveikimo strategijos: orientuota į situaciją ir orientuota į būseną. Pirmuoju atveju siekiama pakeisti situaciją, pašalinti stresorių ar jo išvengti, išmokstama elgtis taip, kad aplinka kuo mažiau
veiktų žmogaus būseną. Antruoju atveju stengiamasi sumažinti neigiamus skausmingus išgyvenimus, kuriuos sukėlė stresorius, bandoma pagerinti savijautą, nusiraminti. Kiekviena iš šių strategijų yra savaip vertinga, kiekvieną žmogus pasirenka pagal savo įpročius ir sugebėjimus. Į situaciją orientuotas streso įveikimas dažnai būna vienintelis galimas sprendimo būdas agresijos, smurto, fizinės grėsmės atvejais. Jokie nusiraminimo būdai negali padėti moteriai, žinančiai, kad jos vyras grįš namo girtas ir ją muš. Vienintelė išeitis tokiu atveju – trauktis iš grėsmingos situacijos.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 834 žodžiai iš 1614 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.