Stresas ir sveikata
5 (100%) 1 vote

Stresas ir sveikata

TURINYS

ĮVADAS 3

1. STRESO RŪŠYS 4

1.1 Fiziologinis stresas 4

1.2 Emocinis stresas 4

1.3 Emocinio streso ir susirgimų ryšys 5

2. KAIP ATPAŽINTI STRESĄ? 6

3. KAIP ĮVEIKTI STRESĄ? 7

IŠVADOS 9

LITERATŪRA 10

ĮVADAS

Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas.

Stresas yra tam tikrų įvykių, mūsų laikomų grėsmingais bei sunkiais ir vadinamų stresoriais, suvokimas ir reagavimas į juos. [3, 627]

Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: stresoriais gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan. Tačiau nepaisant sąlygų, kurioms esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai.

Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais, menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.

Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan.

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti ar visai jų išvengti, padidinus savo atsparumą stresui.

1. STRESO RŪŠYS

Amerikiečių mokslininkas R. Lazarus, siekdamas griežčiau apibrėžti streso sąvoką psichologinėje literatūroje, susiaurinti jos vartojimo sritį ir tuo pačiu atskirti psichologinę streso sampratą nuo fiziologinės, pasiūlė skirti fiziologinį (biologinį) ir emocinį (psichologinį) stresą.

1.1 Fiziologinis stresas

Fiziologinio streso teoriją sukūrė žymus Kanados mokslininkas H. Seljė. Šios teorijos atsiradimui didelės įtakos turėjo H. Seljė pastebėtas organizmo reakcijų į skirtingus poveikius panašumas. Tirdamas ligonius jis nustatė, kad beveik visų susirgimo atvejais pasireiškia panašūs simptomai: karščiavimas, apetito stoka, nemalonūs pojūčiai ir skausmai sąnariuose bei raumenyse. Tolesni tyrimai parodė, kad panašūs požymiai pasireiškia ne tik susirgimų atvejais, bet ir veikiant organizmą skirtingiems dirgikliams – stresoriams. Veikiant stresoriui kinta prisitaikomųjų organizmo reakcijų intensyvumas. Pagal tai išskiriamos 3 prisitaikomųjų reakcijų fazės – aliarmo, pasipriešinimo ir išsekimo.

Aliarmo fazėje vyksta visų organizmo adaptacinių galimybių mobilizacija. Ši fazė yra labai trumpa ir jei dirgiklis yra pakankamai stiprus, organizmas žūva pirmomis poveikio valandomis ar dienomis. Jei organizmas išgyvena, aliarmo fazę keičia pasipriešinimo fazė, kurioje organizmo funkcionavimo sąlygos sunormalėja – organizmo pusiausvyrą trikdantys veiksniai pašalinami arba maksimaliai apribojami. Tačiau adaptacinė organizmo energija turi ribas, todėl, jei dirgiklio veikimas tęsiasi, pasipriešinimo fazę pakeičia išsekimo fazė. Jei organizmas nesulaukia pagalbos, jis žūva.

Mokslinėje literatūroje nesutariama, ar stresą sukelia ir teigiami, ir neigiami, ar tik neigiami dirgikliai, ar dirgiklis turi būti stiprus, ar gali būti bet kokio intensyvumo. Nemaža dalis autorių mano, kas stresas kyla tik veikiant stipriems, neįprastiems dirgikliams, todėl ypač daug prieštaravimų sukelia H. Seljė teiginys, kad stresas – tai organizmo reakcija į bet kokį dirgiklį. Tačiau diskusija dėl stresą sukeliančių dirgiklių intensyvumo yra beprasmė, kadangi streso kilimą lemia ne absoliutus dirgiklio dydis, o tai, ar jis pažeidžia organizmo pusiausvyrą ir sukelia poreikį prisitaikyti. Stresą galima apibūdinti kaip organizmo reakciją į bet kokį poveikį, sukeliantį poveikį prisitaikyti prie jo. [4, 19]

1.2 Emocinis stresas

Emocinį stresą sukelia ne bet koks dirgiklis, o tik dirgiklis, kurį individas įvertina kaip jam grėsmingą. Objektyviai grėsmingas dirgiklis, jeigu jis tokiu nelaikomas, negali būti emociniu stresoriumi. Emocinio streso tyrinėtojai domisi organizmo reakcijomis ne į bet kokius organizmo pusiausvyrą pažeidžiančius dirgiklius, o tik į žmogui reikšmingus, keliančius grėsmę ir pavojų dirgiklius.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 746 žodžiai iš 2363 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.