Stresas ir sveikata
5 (100%) 1 vote

Stresas ir sveikata

1121

TURINYS

ĮVADAS 3

1. STRESO RŪŠYS 4

1.1 Fiziologinis stresas 4

1.2 Emocinis stresas 4

1.3 Emocinio streso ir susirgimų ryšys 5

2. KAIP ATPAŽINTI STRESĄ? 6

3. KAIP ĮVEIKTI STRESĄ? 7

IŠVADOS 9

LITERATŪRA 10

ĮVADAS

Streso sąvoka pakankamai populiari šiuolaikiniame moksle, gana dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Žvilgsnis į mokslinę literatūrą leidžia rasti paaiškinimą, kas gi yra stresas.

Stresas yra tam tikrų įvykių, mūsų laikomų grėsmingais bei sunkiais ir vadinamų stresoriais, suvokimas ir reagavimas į juos. [3, 627]

Stresą gali sukelti įvairiausi dalykai: stresoriais gali būti triukšmas, šaltis, karštis, alkis, įtampa darbe, tarpasmeninių ryšių ir ateities netikrumas, konfliktai, nesėkmės, problemos šeimoje ir pan. Tačiau nepaisant sąlygų, kurioms esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai žmogaus kūnas reaguoja vienodai.

Organizme vyksta biocheminiai pokyčiai, dėl kurių padažnėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis, persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau – odos ir vidaus organuose, daugiau – raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Šių kūno pakitimų tikslas yra optimaliai reaguoti į stresinę situaciją – aktyvinti reikalingas funkcijas bei neutralizuoti tuo momentu ne tokius svarbius procesus. Tačiau žmogus neretai dėl to skundžiasi miego, apetito, kraujotakos sutrikimais, pečių, nugaros, galvos skausmais, menstruacijų ciklo sutrikimais, nuotaikos svyravimais, dažniau ima rūkyti, vartoti alkoholį, vaistus.

Be fiziologinės reakcijos į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Psichinė reakcija gali būti labai įvairi. Žmogus gali būti irzlus, nekantrus, išsiblaškęs, jausti pyktį, nerimą, susirūpinimą, prislėgtumą, įtampą, kaltę, pavydą, gėdą, neviltį ir pan.

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti. Kartais nedidelis jo lygis veikia teigiamai, skatina veiklumą, išradingumą, tačiau labai stiprus, dažnai pasikartojantis arba užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Neigiamas pasekmes sveikatai galima sumažinti ar visai jų išvengti, padidinus savo atsparumą stresui.

1. STRESO RŪŠYS

Amerikiečių mokslininkas R. Lazarus, siekdamas griežčiau apibrėžti streso sąvoką psichologinėje literatūroje, susiaurinti jos vartojimo sritį ir tuo pačiu atskirti psichologinę streso sampratą nuo fiziologinės, pasiūlė skirti fiziologinį (biologinį) ir emocinį (psichologinį) stresą.

1.1 Fiziologinis stresas

Fiziologinio streso teoriją sukūrė žymus Kanados mokslininkas H. Seljė. Šios teorijos atsiradimui didelės įtakos turėjo H. Seljė pastebėtas organizmo reakcijų į skirtingus poveikius panašumas. Tirdamas ligonius jis nustatė, kad beveik visų susirgimo atvejais pasireiškia panašūs simptomai: karščiavimas, apetito stoka, nemalonūs pojūčiai ir skausmai sąnariuose bei raumenyse. Tolesni tyrimai parodė, kad panašūs požymiai pasireiškia ne tik susirgimų atvejais, bet ir veikiant organizmą skirtingiems dirgikliams – stresoriams. Veikiant stresoriui kinta prisitaikomųjų organizmo reakcijų intensyvumas. Pagal tai išskiriamos 3 prisitaikomųjų reakcijų fazės – aliarmo, pasipriešinimo ir išsekimo.

Aliarmo fazėje vyksta visų organizmo adaptacinių galimybių mobilizacija. Ši fazė yra labai trumpa ir jei dirgiklis yra pakankamai stiprus, organizmas žūva pirmomis poveikio valandomis ar dienomis. Jei organizmas išgyvena, aliarmo fazę keičia pasipriešinimo fazė, kurioje organizmo funkcionavimo sąlygos sunormalėja – organizmo pusiausvyrą trikdantys veiksniai pašalinami arba maksimaliai apribojami. Tačiau adaptacinė organizmo energija turi ribas, todėl, jei dirgiklio veikimas tęsiasi, pasipriešinimo fazę pakeičia išsekimo fazė. Jei organizmas nesulaukia pagalbos, jis žūva.

Mokslinėje literatūroje nesutariama, ar stresą sukelia ir teigiami, ir neigiami, ar tik neigiami dirgikliai, ar dirgiklis turi būti stiprus, ar gali būti bet kokio intensyvumo. Nemaža dalis autorių mano, kas stresas kyla tik veikiant stipriems, neįprastiems dirgikliams, todėl ypač daug prieštaravimų sukelia H. Seljė teiginys, kad stresas – tai organizmo reakcija į bet kokį dirgiklį. Tačiau diskusija dėl stresą sukeliančių dirgiklių intensyvumo yra beprasmė, kadangi streso kilimą lemia ne absoliutus dirgiklio dydis, o tai, ar jis pažeidžia organizmo pusiausvyrą ir sukelia poreikį prisitaikyti. Stresą galima apibūdinti kaip organizmo reakciją į bet kokį poveikį, sukeliantį poveikį prisitaikyti prie jo. [4, 19]

1.2 Emocinis stresas

Emocinį stresą sukelia ne bet koks dirgiklis, o tik dirgiklis, kurį individas įvertina kaip jam grėsmingą. Objektyviai grėsmingas dirgiklis, jeigu jis tokiu nelaikomas, negali būti emociniu stresoriumi. Emocinio streso tyrinėtojai domisi organizmo reakcijomis ne į bet kokius organizmo pusiausvyrą pažeidžiančius dirgiklius, o tik į žmogui reikšmingus, keliančius grėsmę ir pavojų dirgiklius.

Būtina pažymėti dar vieną esminį skirtumą tarp fiziologinio ir emocinio streso teorijų. Fiziologai
neretai tiria tik vegetacines organizmo reakcija į stresorių, ignoruodami emocinį stresinių reakcijų komponentą. Veikiant emocinio pobūdžio dirgikliams, kartu su fiziologiniais pokyčiais ryškiai pasireiškia emocinės reakcijos (pyktis, depresija ir pan.) bei daugelis kitų psichinės veiklos pokyčių: pablogėja dėmesio perkėlimas ir paskirstymas, pailgėja reakcijų laikas, gali pasunkėti suvokimo, atminties, mąstymo bei kitų psichinių procesų tėkmė. Streso poveikis atsispindi žmogaus elgsenoje, veikloje: galimos neadekvačios reakcijos į dirgiklius ir net visiška veiklos dezorganizacija.

Spręsti apie emocinio streso intensyvumą, jo įtaką organizmui galima tik kompleksiškai nagrinėjant visas šias reakcijas. Psichinės veiklos pokyčius emocinio streso metu galima laikyti svarbiausiais, darančiais didžiausią įtaką žmogaus prisitaikymui. Šie pokyčiai leidžia prognozuoti žmogaus reakcijas bei veiklos sėkmę panašiose situacijose. Todėl emocinis stresas ir priskiriamas emocinių būsenų grupei, o įvairius fiziologinius pokyčius emocinio streso metu galima vertinti kaip šią būseną lydinčias reakcijas. [4, 21]

1.3 Emocinio streso ir susirgimų ryšys

Streso metu pasireiškiančios fiziologinės reakcijos aprūpina centrinę nervų sistemą ir kaulų – raumenų sistemą pakankamomis energijos atsargomis ir paruošia organizmą kovai arba bėgimui. Tokios reakcijos yra naudingos pasiruošiant fiziniam aktyvumui, tačiau šie pokyčiai kyla ir tada, kai nereikia nei bėgti, nei kovoti (fizine prasme) – socialinio pavojaus metu. Tada ši reakcija gali būti net žalinga.

Nustatyta, kad stresas labiausiai veikia širdies – kraujagyslių bei virškinimo sistemas. Ypač plačiai tyrinėjama streso įtaka hipertoninių ligų atsiradimui. Dauguma mokslininkų sutinka, kad viena svarbiausių hipertoninės ligos priežasčių yra ilgalaikis, nenutrūkstantis emocinis stresas. Taip pat nustatyta, kad išeminių širdies ligų vystymuisi (miokardo infarktui ir pan.) įtakos turi taip pat emocinis stresas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad įvairiais širdies ligų susirgimais dažniau suserga užimantys atsakingas pareigas, įtemptai ar protinį darbą dirbantys žmonės. [4, 24]

Sveikatai kenkia tik ilgalaikis nuolatinis emocinis stresas. Jeigu didžiausios įtampos momentus keičia rimties būsenos – visi fiziologiniai pokyčiai organizme išnyksta. Todėl labai svarbu išmokti ir mokėti neutralizuoti kilusias neigiamas emocines būsenas, jas valdyti bei kontroliuoti.

2. KAIP ATPAŽINTI STRESĄ?

Nustatyti, kad žmogui gresia stresas nėra labai lengva. Tai galima numatyti iš žmogaus pasikeitusio elgesio, nuovargio, irzlumo ir kitokių simptomų. Taip pat turi įtakos vienas po kito įvykstantys įvairūs atsitikimai. Jei esame sveiki ir pilni jėgų, lengvai galime ištverti vieną kitą įvykį. Tačiau pavargę, sudirgę ar susirgę mes nepajėgiame atsispirti streso faktoriams. Taip gali susidaryti užburtas ratas: juo daugiau stresą sukeliančių veiksnių aplink mus, tuo silpniau mes jiems priešinamės.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1200 žodžiai iš 2363 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.