Stresas
5 (100%) 1 vote

Stresas

TURINYS

Įvadas 3

1. Streso simptomai ir jo priežastys 5

1.1. Kas yra stresas? 5

1.2. Streso simptomai 6

1.3. Streso priežastys 7

2. Streso pasekmės 12

3. Streso įveikimas 15

3.1. Elgesys 15

3.2. Maistas 18

Išvados 20

Literatūros sąrašas 21

ĮVADAS

Spartūs gyvenimo situacijų pasikeitimai verčia mūsų organizmus greitai reaguoti į dirgiklius ir “persijungti“ nuo vienos problemos prie kitos, ko pasekoje musų psichika gali būti “perpildyta” įvykių įvairove. Perpildymo būsena tampa kasdienybe ir kai atsiranda pertrauka, mes jaučiame diskomfortą ir paslėptą nerimą. Tada mes ieškome naujų stipresnių emocijų ir “nurimstame“ tik tada, kai jas randame. Bet tik trumpam. Emocijos vėl praranda naujovės efektą – vėl atsiranda nerimas. Tai uždaras ratas.

Bet kuris iš mūsų gali prisiminti bent keletą pavyzdžių, kai jo elgesys neturėjo nieko bendra su logiškumu. Nieko nuostabaus, dauguma mūsų norų, gyvenimo tikslų ir interesų yra paveikti išorės veiksnių. Norų prieštaravimas vienas kitam kelia nerimą, ko pasekoje žmogus jaučia vidinės emocinės pusiausvyros “išsibalansavimą“. Kai mūsų pasąmonė priešinasi išorės įvykiams, atsiranda stresas.

Viena svarbiausių streso priežasčių – mūsų užsispyrimas ir nenorėjimas priimti permainas. Bet kurios permainos sukelia emocinę įtampą, o nemokėjimas atitinkamai reaguoti į įvykius verčia nervinę įtampą į stresą.

Kai kurie žmonės tvirtina, kad jie lengviau veikiami streso, todėl, galvojama, kad beprasmiška jam priešintis. Tai netiesa. Beje, kai kurie genetiniai, biologiniai ir socialiniai veiksniai iš tikrųjų didina streso atsiradimo tikimybę. Pavyzdžiui, choleriko temperamentas (genetinis veiksnys), gydymas kai kurių rūšių hormonais (genetinis veiksnys) arba gyvenimas dideliame mieste (socialinis veiksnys) didina ir ilgina streso poveikį. Bet tai nereiškia, kad įveikti stresą beviltiška.

Vadovo darbas turi daug privalumų. Jis turi galimybę nuolat vystyti savo sugebėjimus, patirti malonumą, kai jau įveiktos naujos situacijos ir problemos, įgyti naujos patirties. Dauguma vodovų mano, kad jų darbas patrauklus. Tačiau jeigu visi organizaciniai procesai klostytųsi pagal planą ir be sutrikimų, vadovo darbas būtų nereikalingas. Vadovo darbas apima sunkių situacijų bei problemų sprendimą ir pasirinkimų atsakomybę. Tai pakankamai įtemptas darbas, todėl dauguma vadovų patiria stresus.

Dažnas vadovas ar verslininkas tik paskaito apie tai, kaip stresas veikia žmogaus organizmą. Galima tiesiog sudaryti ilgą sąrašą įvairių išsisukinėjimų, logiškų elgesio pateisinimų, – tik kokia iš to nauda?

Vienas iš žinomiausių autorių streso valdymo klausimais H.M.Greenbergas surašė nemažai vadovų pasiteisinimų:

· Aš nepatiriu streso

· Aš neturiu laiko (o kas jo turi?)

· Man tai neatsitiks (gali neatsitikti, bet greičiausiai atsitiks)

· Mano didžiausia problema ir streso šaltinis yra viršininkas (pavaldinys, uošvė, žmona) (ar galima jį pakeisti?)

· Aš nesupykstu, nebūnu dirglus ar suirzęs (gal apie tai verta paklausti bendradarbių, sekretorės, sutuoktinio, vaikų?)

· Viskas klojasi kuo puikiausiai (reikia tuo tikėti!)

· Aš neturiu laiko (kur skubėti?)

· Aš neturiu laiko (asmeniniams santykiams?)

· Aš niekada nesportavau (reikia prisiminti, kas atsitiko dinozaurams)

· Jei dirbčiau kitokį darbą, nepatirčiau streso (gal ir kaimyno žolė žalesnė?)

· Aš nesu sportiškas

· Aš nedažnai pykstu (tik jaučiate įtampą, drebulį, šaltį)

· Jei tik aš atsikratyčiau …, nepatirčiau streso

· Aš pernelyg užsiėmęs (kuo?)

· Aš pradėsiu nuo pirmadienio (pažadai, pažadai…)

Visi puikiai įsivaizduojame, kas atsisitks, jeigu paimsime medinę liniuotę ir spausime jos abu galus su didėjančia jėga. Tas pats gali atsitikti ir su žmonėmis. Dauguma mūsų gali puikiai susidoroti ir kovoti su įtampa darbe. Tačiau kai įtampa didėja, mus veikia stresas, kuris turi savo neigiamas pasekmes. Visų žmonių atsparumas įtampai skirtingas.

1. STRESO SIMPTOMAI IR PRIEŽASTYS

1.1 KAS YRA STRESAS?

Vienas labiausiai nepageidaujamų reiškinių gamybinėje veikloje yra emocinis stresas. Stresas – tai organizmo būsena, kilusi dėl netikėtų nepalankių aplinkybių (stresorių) poveikio ir dezorganizuojanti žmogaus veiklą. Stresas susijęs su tokiais psichologiniais procesais, kaip:

a) grėsmės įvertinimas (grėsmė – tai iš anksto numatytas susidūrimas su kokia jam nepalankia, pavojinga situacija);

b) tos grėsmės sukeltas gynimasis.

Įvairios analizės parodė, kad streso apimti darbuotojai daro du kartus daugiau klaidų, negu esantys normalioje būsenoje.

1956 metais įžymus Kanados gydytojas Hansas Selje įrodė Bendrojo Adaptacinio Sindromo (BAS) hipotezę. H.Selje apibūdina stresą šitaip: “Stresas – tai nespecifinis organizmo atsakymas į bet kuriuos reikalavimus“. Šis apibrėžimas dažnai kritikuojamas, dažniausiai dėl neaiškiai apibrėžtų “nespecifinių reakcijų”. Tačiau H.Selje buvo teisus: “nespecifinis organizmo atsakymas“ yra būtinas reakcijos į reikalavimus komponentas. Pavyzdžiui, vadovo patirtas širdies priepuolis gali reikšti, kad jo užimamas postas visiškai neatitinka jo vidinės būsenos, tiek moraliai, tiek
psichologiškai, žmogus nėra pasiruošęs vadovauti ir priimti sprendimus.

Pasak H.Selje, BAS turi 3 fazes: nerimas, pasipriešinimas ir išsekimas.

1) Pirmoje fazėje organizmas pradeda silpnai “gintis” ir adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų.

2) Pasipriešinimo fazėje organizmas organizmas jau adaptavosi ir pradeda iš visų jėgų priešintis stresoriui.

3) Trečioje fazėje, kuri prasideda po ilgo stresorių poveikio, adaptaciniai organizmo rezervai išsenka ir organizmas nebeturi jėgų kovoti. Tačiau 3 fazė pasiekiama pakankamai retai. Dažniausiai organizmas įveikia stresorius 1 arba 2 fazėje.

Išvengti streso beveik neįmanoma, turbūt ir nereikia. Be to, stresinių situacijų neįmanoma išvengti netgi tuo atveju, kai yra galimybės: argi studentas atsisakys laikyti sunkų egzaminą? Arba kuris darbo beieškantis žmogus atsisakys dalyvauti konkurse laisvai darbo vietai užimti?

Iš tikrųjų reikėtų saugotis distreso. Distresas – labai ilgą laiką trunkantis stresas.

1.2 STRESO SIMPTOMAI

Streso simptomai skiriasi priklausomai nuo žmogaus fizinės ir psichologinės būsenos bei streso priežasties.

Tipiniai fiziniai streso simptomai:

· Nerimas;

· Besikartojantis galvos skausmas;

· Besikartojantis raumenų skausmas nugaroje ir krūtinės srityje;

· Padažnėjęs širdies ritmas;

· Sunkus kvėpavimas;

· Žarnyno funkcijų sutrikimai;

· Sąmonės praradimai ir nuovargis.

Vadovas ne visada sugeba atpažinti šiuos simptomus. Tačiau yra tam tikrų simptomų, kurie parodo, kad žmogus artėjo prie streso būsenos:

· Padidėjanti reakcija – į reikalavimus, pastabas, patarimus;

· Silpna reakcija – darbuotojas neduoda jokio atsakymo į prašymus ir taip toliau;

· Neskubotumas – darbuotojas neskuba priimti sprendimą;

· Daugiau aktyvumo, negu produktyvumo;

· Pernelyg didelis užsispyrimas – atsisakymas priimti pagalbą atliekant užduotis;

· Palankus požiūris į pertraukas;

· “Bėgimas nuo gyvenimo” – nenatūraliai gera nuotaika susidurus su problemomis ir sunkumais;

· Nepriekaištingumas – per daug laiko skiriama smulkmenoms;

· Impulsyvi veikla – “šokinėjimas” nuo vienos užduoties prie kitos;

· “Svarbūs” reikalai vietoje skubių;

· Perdėtas dėmesys;

· Reguliarus viršvalandinis darbas;

· “Kišimasis” į visus reikalus;

· Nuolatinis vėlavimas/pravaikštos.

1.3 STRESO PRIEŽASTYS

L. Levi visus gamyboje pasitaikančius stresorius suskirstė į tokias kategorijas:

A) TRUMPALAIKIAI:

1) Nesėkmės stresoriai (žmogui primenamos ankstesnės jo nesekmės, patirtos atliekant užduotis, ir siūloma dar kartą tas užduotis atlikti);

2) Dėmesį atitraukiantys stresoriai ( užduotį atliekančio dėmesį blaško prasmingi garsai, beprasmis triukšmas, šviesos blyksniai ir pan.);

3) Stresoriai, sukeliantys baimę (tikra ir tariama galimybė būti kritikuojamam, atleistam iš darbo, fizinio pavojaus galimybė arba nežinojimas stresinės situacijos padarinių, sunkus užduoties sprendimas, tamsa ir t.t.);

4) Stresoriai, sukeliantys nemalonius fizinius pojūčius (šilumos, šalčio ar kuris kitas stiprus poveikis);

5) Tempo arba greičio stresoriai (reikalaujama, kad darbininkas darbą baigtų per trumpesnį laiką, negu apskritai tai galima padaryti, žmogus turi labai greitai atpažinti objektą arba sekti sparčiai vykstantį procesą, vienu metu turi suvokti labai daug informacijos).

B) ILGALAIKIAI:

1) Pavojingo darbo stresoriai (narų, elektrikų darbe ir pan.);

2) Izoliacijos stresoriai (kai dirbama uždarose, izoliuotose patalpose, atskirai nuo kitų žmonių);

3) Ilgo darbo stresoriai, sukeliantys protinį arba fizinį nuovargį arba abi nuovargio rūšis kartu.

Stresą gali sukelti ir tokia situacija, kai įvairūs vadovų, kolektyvo reikalavimai nesutampa su darbuotojo siekiamais tikslais.

Iš tikrųjų, bendros streso priežastys slypi už darbo vietos ribų. Prieš keletą metų psichologai (Vašingtono universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Dr. Th. H. Holmesas ir Dr. R. H. Rahė) sudarė įvykių sąrašą, kurie sukelia stresą. Jų poveikio stiprumas įvertintas taškais nuo 0 iki 100. Kuo daugiau taškų, tuo didesnis stresas.

1 lentelė

Svarbiausios streso priežastys

Nr. Streso sukėlėjai Taškai

1 Sutuoktinio mirtis 100

2 Skyrybos 73

3 Atsiskyrimas nuo sutuoktinio 65

4 Įkalinimas arba izoliavimas kitoje įstaigoje 63

5 Artimo giminaičio mirtis 63

6 Sunkus sužeidimas ar liga 53

7 Vedybos 50

8 Darbo vietos praradimas 47

9 Susitaikymas su sutuoktiniu 45

10 Išėjimas į pensiją 45

11 Šeimos nario pašlijusi sveikata ar netinkamas jo elgesys 44

12 Nėštumas 40

13 Seksualinės problemos 39

14 Naujo šeimos nario atsiradimas (gimimas, įvaikinimas, vyresnio amžiaus giminaičio atsikėlimas) 39

15 Nepalanki permaina darbe (suvienijimas, perorganizavimas, konkursas ir t.t.) 38

16 Nepalanki finansinės padėties permaina 37

17 Gero draugo mirtis 36

18 Profesinė permaina 36

19 Padažnėję nesutarimai su sutuoktiniu 35

20 Ipotekos paėmimas, namo pirkimas ir pan. 31

21 Teismo sprendimo įsigaliojimas dėl ipotekos ar paskolos 30

22 Reikšminga permaina profesinėje veikloje (paaukštinimas, pažeminimas, perkėlimas) 29

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1450 žodžiai iš 4805 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.