Stresas1
5 (100%) 1 vote

Stresas1

Visi esame patyrę, kad psichikos būsenos sukelia tam tikras fiziologines reakcijas. Nervindamiesi dėl svarbaus egzamino, pajuntame kirbėjimą skrandyje. Nerimaudami dėl to, kad reikės viešai kalbėti, imame lakstyti į tualetą. Susikivirčijus su šeimos nariu, ima nepakenčiamai skaudėti galvą. Jei psichologinis stresas užsitęsia, gali išberti odą, ištikti astmos priepuolis arba atsiverti opa.

Daugelis žmonių nelabai žino, kokį siaubingą poveikį gali turėti mūsų elgesys. Nuo mūsų elgesio priklauso, ar tapsime keturių labiausiai šiandien paplitusių ligų ir mirčių – širdies ligų, vėžio, insulto ir nelaimingų atsitikimų – aukomis. Nacionalinės mokslų akademijos medicinos institutas ( 1982 ) ištyrė, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiausia mirštama dėl 10 priežasčių ir pusė jų yra susijusios su žmogaus elgesiu: rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu, netinkamomis reakcijomis į stresą, gydytojo nurodymų nepaisymu, mažu fiziniu aktyvumu, narkotikų vartojimu, menkaverte mityba. Jeigu žmonės suprastų, kad jų elgesys yra ligų šaltinis, ir pradėtų kitaip elgtis, sumažėtų kančių, pailgėtų gyvenimo trukmė ir pagerėtų jo kokybė.

Stresu vadinama organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, keliančius grėsmę individo gerovei, sveikatai ar gyvybei ir sutrikdančius įprastinę psichofizinę pusiausvyrą. Stresas arba būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos “bėgimu ar kova”. Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo jus iškilus pavojui.

Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis veiklumą, išradingumą, netgi kūrybiškumą ir tobulėjimą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis ar užsitęsęs stresas gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą.

Klasikinės streso teorijos kūrėjas buvo Kanados patologas fiziologas Hansas Seljė ( 1907 – 1982 ). Pasak jo sukurtos teorijos, žmogui ir gyvūnams išorinių sąlygų pokyčiai ir vidiniai sutrikimai sukelia psichinę ir fiziologinę įtampą. Ji priverčia organizmą mobilizuoti apsaugines jėgas. H. Seljė stresą laikė adaptaciniu ( prisitaikymo ) sindromu, kuris mobilizuoja organizmo apsaugines reakcijas kovai su liga.

Stresas reiškiasi fiziologiniais pokyčiais ( širdies ritmo padažnėjimu, kraujospūdžio padidėjimu, kvėpavimo padažnėjimu ir pasmarkėjimu ir kt. ), judesių ir veiksmų koordinacijos sutrikimu, emocine įtampa, baime, frustracija, kartais visiška veiklos dezorganizacija. Mokslininkas iškėlė idėją, kad stresas neatsiejamas nuo viso organizmo gyvybinės veiklos, kad be jo neįmanoma gyvybė.

Veikiamas streso žmogus darosi aktyvesnis, energingesnis, gali įveikti įvairias kliūtis, atlikti žygdarbį. Taip pat stresas padeda geriau suvokti save ir suprasti kitus.

H. Seljė įvestas streso terminas tapo XX a. simboliu. Streso sąvoka tapo madinga, tačiau ji dažnai suprantama neteisingai. Ji painiojama su frustracija, nervingumu, nemiga, irzlumu, nerimu ir kitais psichikos reiškiniais, kuriais pasireiškia nervingumas ar neurozė.

STRESO REAKCIJOS SISTEMA

Fiziologas Walteris Cannonas ( 1929 ) įrodė, kad streso reakcija yra vieningos, psichiką ir kūną apimančios, sistemos dalis. Cannonas pastebėjo, kad įvairūs stresoriai – labai didelis šaltis, deguonies stoka, emocijas sukeliantys įvykiai – skatina išsiskirti adrenalinas ir noradrenalinas. Šių streso hormonų patenka į kraują iš simpatinių nervų galūnių, esančių vidinėje antinksčių dalyje. Gavusi signalus iš galvos smegenų takų, simpatinė nervų sistema padažnina širdies ritmą, sustiprina kvėpavimą ir raumenų kraujotaką, atpalaiduoja energiją, sukauptą riebalų pavidalu,- ir taip organizmas pasirengia, Cannono žodžiais tariant, “kovai arba pabėgimui”. Cannonas tokią organizmo reakciją laikė nuostabiai prisitaikančia sistema. Fiziologai nustatė ir antrąją streso reakcijos sistemą. Gavusi tam tikrą signalą iš smegenų žievės, išorinė antinksčių dalis ( žievė ) išskiria streso hormoną kortizolį.

Organizmo ryšiai su išorine aplinka gausūs ir įvairūs. Jį nuolat veikia daugybė stipresnių ir silpnesnių įvairaus pobūdžio dirgiklių. Silpni arba trumpai veikiantys dirgikliai sukelia vietines organizmo reakcijas, dažniausiai uždegimus. Stipresnis ir ilgesnis žeidžiančio veiksnio poveikis kartu su šiam dirgikliui būdingais efektais sukelia kai kurias bendrąsias organizmo reakcijas, kurios yra stereotipinės, vadinasi, nepriklauso nuo dirgiklių kokybinių ypatumų.

Visumą būdingų stereotipinių bendrųjų atsakomųjų organizmo reakcijų į įvairiausių dirgiklių poveikį H.Seljė pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu ( BPS ). Įvairius poveikius, galinčius sukelti vienarūšes atsakomąsias reakcijas, H.Seljė pavadino stresoriais, o stresoriaus veikiamo organizmo būseną – streso reakcija. Viename savo darbe H.Seljė apibūdina “…stresą kaip būseną, pasireiškiančią specifiniu sindromu, į kurį įeina visi biologinėje sistemoje nespecifiškai kilę pakitimai”. Vadinasi, savo pobūdžiu stresas yra specifinis sindromas, o kilme – nespecifinis. Stresas susidaro nespecifiškai, nes jis kyla, kai organizmą veikia įvairiausi dirgikliai – mechaniniai, fiziniai, cheminiai, biologiniai ir psichiniai.

H.Seljė pastebėjo, kad svetimų medžiagų ( audinių ekstraktų, formalino ) injekcijos, valyti hormonai ( adrenalinas, insulinas ), fizinis
poveikis ( šaltis, šiluma, x – spinduliai ), trauma, nukraujavimas, skausminis sudirginimas, stiprus raumenų įtempimas ir t. t. sukelia organizme labai panašius pakitimus: padidėja antinksčių žievinė dalis, be to, juose sumažėja lipoidų bei cholesterino, atsiranda užkrūčio liaukos limfinio aparato involiucija, eozinopenija ir skrandžio bei žarnyno trakto opos.

Pasak H.Seljė, bendrasis prisitaikymo sindromas turi tris fazes. Pirmosios fazės metu, staiga suaktyvėjus simpatinei nervų sistemai, patiriama aliarmo reakcija. Aliarmo reakcijoje vyrauja suma nespecifinių sisteminių reiškinių, kuriuos sukelia staigūs dirginimai ir prie kurių organizmas dar nespėja nei kiekybiškai, nei kokybiškai prisitaikyti. Šioje stadijoje didėja AKTH sekrecija, antinksčiuose mažėja cholesterino ir askorbino rūgšties, intensyvėja kortikosteroidų sintezė bei sekrecija, somatotropinio hormono sekrecija. Jūsų širdis ima smarkiau plakti, daugiau kraujo priplūsta į raumenis ir pajuntate tarsi žemė slystų iš po kojų. Taip sutelkę jėgas, jūs pasirengiate antrajai fazei, priešinimuisi ( rezistencijai ). Rezistencijos stadijoje organizmas maksimaliai prisitaiko prie esamos būklės. Jos metu AKTH produkcija dar labiau intensyvėja, ir dėl suaktyvėjusios antinksčių veiklos pastarieji hipertrofuojasi. Mažėja somatotropinio, gonadotropinių hormonų sekrecija, atrofuojasi kiaušidės, sutrinka laktacija. Jūsų kūno temperatūra ir kraujospūdis padidėję, kvėpavimas – sustiprėjęs, išsiskiria daugiau hormonų. Ilgai trunkanti tokia stresinė būklė gali išsekinti organizmą ( išsekimas – trečioji BPS fazė ). Susilpnėja organizmo atsparumas, ir jis nebegali prisitaikyti prie esamų sąlygų, nes ilgalaikės antinksčių hiperfunkcijos metu išsenka bei degeneruojasi jų ląstelės ir galiausiai antinksčiai atrofuojasi. Jeigu ši stadija ilgiau užtrunka, tai žmogus gali net mirti.

STRESĄ SUKELIANTYS VEIKSNIAI

Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais. Jie gali būti fiziniai ( šaltis, karštis, alkis, trauma, infekcija ir kt. ) ir psichosocialiniai ( konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt. ).

Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę mums – mūsų visuomeninei padėčiai bei saugumui darbe, mūsų mylimųjų sveikatai ir gerovei, mūsų giliems įsitikinimams. Toks stiprus arba užsitęsęs stresas gali turėti žalingų psichinių ar fiziologinių padarinių. Žalingo veiksnio ( stresoriaus ) poveikis priklauso nuo jo pobūdžio, intensyvumo ir organizmo reakcijos.

Streso ekspertai sutinka, kad tai, kaip gerai jūsų organizmas įveikia stresą, priklauso nuo to, kaip jūs suvokiate stresinę situaciją, ir nuo jūsų individualios emocinės reakcijos. Mokslininkus labiausiai domina, kokią įtaką žmogaus sveikatai turi trys stresorių rūšys: katastrofos, svarbūs gyvenimo pokyčiai ir kasdieniai sunkumai.

Katastrofos – tai didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma numatyti, pavyzdžiui, karas ar stichinės nelaimės. Tokių įvykių metu žmonės paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuraminti vienas kitą, tačiau tai gali labai sutrikdyti jų sveikatą. Po stichinių nelaimių tokių sutrikimų kaip depresija ir nerimas skaičius padidėja vidutiniškai 17 %.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1248 žodžiai iš 4041 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.