Stresas2
5 (100%) 1 vote

Stresas2

112131

Įvadas

Darbo apsauga – tai teisinių, socialinių ekonominių, techninių, higieninių ir organizacinių priemonių sistema. Jos tikslas – užtikrinti saugų darbą, apsaugoti žmogaus sveikatą ir ilgam išsaugoti darbingumą gamybos procese.

Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos šios priemonės: darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės buities gerinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu; darbų saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas; darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemos kūrimas ir mokslo plėtra; darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemos kūrimas.

Šių priemonių įgyvendinimas sumažins nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir sergamumą profesinėmis ligomis.

Stresas, emocinis išsekimas ir kaip apsisaugoti nuo to

STRESAS IR EMOCINIS IŠSEKIMAS. Stresas pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu, kas mus slegia – taip, kaip amerikiečiai visokiais atvejais tvirtina, jog jie jaučiasi „sudegę”. Stresas dažniausiai sukelia neigiamus pojūčius, jį lydi irzlumas, nerimas ir depresija. Neretai jis sukelia ir fizinius pojūčius, tokius kaip galvos skausmai, padidintas kraujospūdis, žarnyno sutrikimai, nemiga. Ar jūsų darbas sukels stresą, priklausys nuo pusiausvyros tarp jums keliamų reikalavimų ir darbe sukurtų aplinkos sąlygų bei jūsų sugebėjimų ir norų. Medicinos terminų žodyne stresas apibūdinamas taip: „Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu (simpatinų suaktyvėjimas, didesnis katecholaminų išsiskyrimas, padidėjęs kraujospūdis ir t.t.), bet gali būti sukelta ir įvairių nespeficifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, taip pat pykčio, džiaugsmo ir kt). Stresą galima suvokti ir kaip išorinius poveikius, prie kurių organizmas nepakankamai prisitaikė: operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo…”. Paprasčiau sakant, stresas — tai įtempta būsena, per dideli reikalavimai. Stresas gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Stresas gali paversti žmogų dirgliu, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti įgyvendinti idėjas.

Moteriai namų rūpesčiai, šeima, vaikai kartu su darbe keliamais reikalavimais gali tapti stipriu streso šaltiniu.

Stresą gali sukelti ir nuolatiniai reikalavimai, kurių jūs negalite patenkinti, tačiau lygiai taip pat ir tai, kad darbo sąlygos neleidžia jums parodyti, ką sugebate.

Nuolat trunkantis stresa, kurį priimate kaip neigiamą reiškinį, ilgainiui gali išsekinti emociškai. Medicinoje tai apibūdinama kaip ,,nėra susidomėjimo, apatija kolegoms, emocinis nuovargis, pasireiškiantis teigiamų emocijų nebuvimu, pagalbos ir užuojautos savo pacientams stoka’’.

Emocinis pervargimas neleidžia blaiviai mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybių, tinkamai spręsti. Neretai emociškai pavargęs žmogus negali normaliai pakelti darbo krūvio ir ima ieškoti nusiraminimo ir jėgų pastiprinimo – ima vartoti įvairius medikamentus, gerti rūkyti, vartoti narkotikus.

Pirmas žingsnis, norint atsikratyti emocinio nuovargio – pačiam sau prisipažinti, kad jis yra. Tai ne visuomet lengva, nes procesas klastingas. Kartais kolegos pastebi, kad žmogus staiga pasikeitė, o tai gali būti geras pretekstas pasikalbėti apie slegiančias problemas. Netgi emociškai išsekę žmonės linkę neigti, kad taip yra.

Trys streso fazės:

1. Aliarmas – susideda iš šoko fazės ir prieš ją nukreiptos reguliavimo fazės. Tačiau organizmas dažnausiai sugeba tik iš dalies pašalinti šoko sukeltus kūno temperatūros, kraujospūdžio, skrandžio ir žarnyno audinių funkcijų sutrikimus.

2. Ilgalaikių stresų metu pasipriešinimo fazėje mobilizuojamos visos reguliuoti padedančios jėgos ir jos dažniausiai laimi. Tačiau jei stresas tęsiasi labai ilgai, neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams.

3. Hormoninė sistema išsenka. Dabar organizmas nustoja gintis. Dėl to dažniausiai susergama ar net mirštama.

KAIP APSISAUGOTI NUO STRESO IR EMOCINIO IŠSEKIMO. Jeigu jūs ar jūsų kolegos kai kada patiriate emocinį išsekimą, derėtų peržiūrėti kitus savo gyvenimo aspektus, ir įvertinti, ar jie nedidina emocinio išsekimo. Jei esate emociškai sudirgęs, gal yra kitų priežasčių, pavyzdžiui, santuokiniai nesklandumai, spaudimas šeimoje? Jeigu vienintelis motyvas, dėl kurio einate į darbą, yra atlyginimas, ar nesigilinote, kodėl atliekate šį darbą?

Vieno atlikto tyrimo duomenys parodė, kad emocinis išsekimas yra tiek kolektyvinė, tiek ir individuali asmeninė prolema ir kad reikia taisyti reikalus tiek vienoje, tiek ir antroje srityje. Tyrimai parodė, kad teigiama darbo ir socialinė aplinka ir parama sprendžiant problemas labai gerai padeda
atsikratyti pervargymo. Nurodomi du pervargimo mažinimo mechanizmai – įtampos mažinimas ir problemų sprendimas. Buvo nustatyta, kad problemų sprendimo mechanizmas yra daug efektyvesnis, nes jis pašalina streso priežastį. Įtampos mažinimas nėra toks efektyvus, nes jis pašalina tik emocinį streso aspektą, todėl nėra efektyvus, mažinant emocinį išsekimą. Emocinis išsekimas greičiausiai susijęs su didesniu nerviniu išsekimu.

Kiti tyrinėtojai nurodo tam tikras darbines situacijas, kurios galėtų neblogai pašalinti stresą. Jei darbe laikomasi lygybės principo (nėra aukštesnių ar žemesnių pareigomis, bet visi yra žmonės, kurie atlieka tą ar kitą paskirtą darbą), sudaromos vienodos galimybės tobulėti profesiškai, visa tai veikia teigiamai. Pateikiami pavyzdžiai apie formalias ir neformalias paramos grupes, kurios stengiasi kovoti ir nugalėti neigiamus jausmus, skatina tobulėti profesiškai, kuria efektyvią karjeros sistemą ir sudaro konkurencinę atlyginimų sistemą. Kitos, teigiamą įtaką turinčios priemonės yra lankstūs darbo grafikai, aiškiai apibrėžta kiekvieno atsakomybė darbe, galimybė pasitarti su administracijos darbuotojais, kurie yra prieinami ir kompetentingi savo srityje.

Administratorius, norėdamas sumažinti įtampą kolektyve, turėtų paskirti asmenis, kurie būtų atsakingi už tam tikrą darbų barą. Tokioms priemonėms priklausytų ir kolektyviniai pasitarimai, kur visi turėtų lygias galimybes dalyvauti ir priimti sprendimus, liečiančius skyriaus darbą, vyrautų bendra visuotinio pasitikėjimo ir paramos atmosfera. Administracija gali paskirti atsakingą personalo narį, kuris pasižymėtų visomis šiomis savybėmis ir turėtų reikiamų žinių, arba parinkti asmenį, kuris būtų siunčiamas mokytis, kad įgytų vadybai reikalingų žinių.

Kiti darbuotojai taip pat turėtų norėti keistis ir tobulėti: ieškoti galimybių tobulintis ir tobulėti darbe; nusistatyti asmeninius ir profesinius tikslus; tinkamai susiplanuoti savo darbo laiką; susitvarkyti savo laiką taip, kad jo užtektų ir darbui, ir asmeniniams poreikiams; susitvarkyti savo gyvenimą taip, kad jis teiktų malonumą ir pasitenkinimą. Stresas nepriklauso nuo oro ar metų laiko. Nuo jo kenčia ir seni, ir jauni. Kartais atrodo, kad visas mūsų gyvenimas vis dažniau kiša mūsų galvas po savo negailestinga giljotina. Tai jau ne tik sugadinta nuotaika, bet ir tiesioginė grėsmė sveikatai.

Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, nes laiku mobilizuoja imuninę sistemą. Antikūniai, organizmo “gynėjai“, ypač jautrūs stresinėms situacijoms. Tūkstantmečių bėgyje išgąstis, baimė ar pyktis perspėja kūną: “Dėmesio! Pavojus! Mums į pagalbą ateina imuninės ląstelės, kurios, pavyzdžiui, sumažina atviros žaizdos užkrėtimo pavojų, greičiau ją užgydo.

Ilgalaikis, chroniškas stresas slopina organizmo imuninę sistemą. Nuo nuolatinės įtampos ji laikui bėgant ima šlubuoti ir kai prireikia pagalbos, organizmas jau neįstengia patikimai apsiginti. Stresas gali atverti vartus pačioms įvairiausioms ligoms. Streso hormonų – adrenalino ir kortizolio perteklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliojančias vegetatyvinę nervų sistemą,sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti “atminties neuronus“. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. Mūsų hormonų ir mūsų imuninės sistemos neįmanoma pripratinti prie streso. Organizmas niekada nepripras prie ginčų, erzinančio triukšmo, priekabių. Reikia mokėti išsikrauti. To išmokti galima ir būtina – padės joga treniruotės ir pan.

APIBENDRINIMAS. Patiriama emocinė įtampa daro neigiamą įtaką ir žalą tiek darbdaviams, tiek pačiam darbuotojui, tiek ir klientui. Asmenys, kurie dėl to meta savo darbą, praranda profesinius įgūdžius, tie, kurie lieka darbe, moka savo sveikata – patiria emocinę įtampą ir stresą.

Būdamas socialiniu darbuotoju, galite ir privalote įsiklausyti į tai, ką sako jūsų kūnas ir protas, turite atpažinti grėsmę reiškiančius požymius. Emocinę įtampą, jeigu jos požymiai jau yra, galima sumažinti kruopščiai planuojant, įsikišant ir vertinant savo profesinį ir asmeninį gyvenimą.

Infekcija ir kaip nuo jos apsisaugoti

Pagrindiniai infekcijos plitimo būdai

1. Per burną su bakterijomis užkrėstu maistu arba per nešvarias rankas.

2. Injekcijų metu per užterštas adatas, pavyzdžiui, hepatito B virusas ar ŽIV.

3. Bakterijos gali įsiskverbti per atviras žaizdas ar nubrozdinimus.

4. Įkvepiant patenka su oru. Daugelis bakterijų yra aerobai, todėl gali ilgą laiką išlikti aplinkoje ant įvairių daiktų ar lovos patalynės. Atskiros dalelės su bakterijomis gali lengvai patekti nuo basonams plauti skirtų šluoščių, o patekusios į orą gali būti įkvepiamos.

Pagrindiniai reikalavimai norint apsisaugoti nuo infekcijos

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1514 žodžiai iš 2988 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.