Stresas3
5 (100%) 1 vote

Stresas3

Įžanga.

Niekas neapdraustas nuo nesėkmių, nelaimių, jaudulio. Pats atėjimas į šį pasaulį tiek motinai, tiek kūdikiui yra nemenkas stresas ir taip tęsiasi visą gyvenimą – kiekvienas žmogus su juo susiduria. Manau, kad tai labai aktuali tema šiuolaikiniame dinamiškame pasaulyje. Dabartiniam žmogui niekas nedingsta be pėdsako: ir jo nutolimas nuo gamtos, ir paspartintas gyvenimo tempas, ir nuolatinis chroniškas laiko stygius, ir didžiuliai informacijos srautai, ir nesveikas gyvenimo būdas. Ne veltui laikraščių straipsniuose neretai pasirodo žodžiai “mūsų nervingas amžius” ir labai dažnai žodis “stresas”: “stresas – amžiaus liga”, “bėgimas nuo streso” ir kiti panašūs. Psichikos sveikata – viena sveikatos apraiškų. Į ją reikia jautriai įsiklausyti ir akylai įsižiūrėti. Reikia stebėti savo dvasinio komforto lygį, jį valdyti. Kiekvienas žmogus būtinai turi žinoti savo psichikos savitumus. Tai padės nugalėti stresą, susiklosčius nepalankiom aplinkybėm, bendraujant su kitais žmonėmis. Žinojimas – tai ginklas. Receptų kaip nugalėti stresą gali būti pačių įvairiausių – atskiri kiekvienam konkrečiam žmogui, atskiri kiekvienam konkrečiam atvejui. Tačiau svarbiausia – mokėti pakreipti ir kontroliuoti savo elgesį. Negalima kamuotis dėl smulkmenų, gyvenimo negandas laikyti nenugalimomis katastrofomis. Juk dar senovėje žmonės sakydavo: “Nepataisoma tik mirtis”.

H. Selje nuomone, stresas yra žalingas, nes jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak jo, grūdina organizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi “stresas – gyvenimo prieskonis”. Stresas arba šios būsenos vidinės reakcijos yra vadinamos „bėgimu ar kova“. Šia bėgimo ar kovos reakcija gamta apsaugo iškilus pavojui. Ta pati reakcija taip pat padeda susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą (pvz., prieš svarbias rungtynes nedidelė įtampa padeda komandai pasirengti psichologiškai bei fiziškai ir įgyti gerą formą).

Stresas ir mokslininkai. Mokslą apie stresą sukūrė kanadiečių mokslininkas H. Selje. 1936 metais H. Selje pirmasis pavartojo šį terminą ir sukūrė streso teoriją, kuri yra aktuali ir šiam laikmečiui 1936 m. H.Seljė žurnale “Gamta” (“Nature”) išspausdino savo straipsnį, kuriame panaudojo sreso apibūdinimą.

Vėliau Gileminas ir Fortje įsitraukė į hormonus atpalaiduojančių faktorių paiešką. Tai prasidėjo 1948 m., kai biologas iš Kembridžo, Džefris Haris (Goeffrey Harris) atrado, kad hipotalamuso sekretai kontroliuoja kankorėžinę liauką. Jie pastebėjo, kad smegenų audinys išskiria hormonus.

Stresas buvo toliau tiriamas, pjaustant smegenis į mažus gabaliukus, atliekant begalinius gryninimus ir išgaunant mažyčius kiekius grynos biocheminės medžiagos. Mokslininkai ir studentai dalyvavo tyrime, be to, vien tik tirotropino atpalaiduojančiam faktoriui (TAF) išskirti prireikė penkių milijonų avių smegenų. 1969 m. Šelis paskelbė TAF struktūrą šešiomis dienomis vėliau už Gileminą. Liuteinizuojantį hormoną atpalaiduojantis faktorius (LAF) buvo išskirtas 1971 m., ir vėl Šelis buvo keliomis dienomis aplenktas. Haris buvo visai arti LAF atradimo, bet prieš laiką mirė 1971 m.

Stresinės dvikova tarp Šelio ir Guilemino aprašyta N.Veido (Nicholas Wade) knygoje “Naujoji dvikova”. Anglų biologas V.Gratseris (Walter Gratzer) rašė: “Kiekvienas iš dalyvavusių šioje dvikovoje turėjo savo ego lyg gyjančią žaizdą, jautrią lyg į prarają skriejantį lokomotyvą, ir ambicijas, prilygstančias garsių karvedžių ir sportininkų garbės troškimui”. Tačiau ar būtų gimę tokie svarbūs atradimai be tokių stiprių stresų?

Žmogaus psichikos vystymosi teorijos. Yra pagrindinės 9 žmogaus psichikos vystymosi teorijos. I. Biheivioristinė teorija remiasi psichologijos mokslu. (Watson,Skinner,Sullivan). II. Biomechaninė vystymosi teorija paremta fizika, kinetika, medicina. III.Pažinimo teorija remiasi biologijos, psichiatrijos, neurologijos disciplinomis. IV. Psichikos vystymosi teorija paremta psichologijos mokslu (Ayres, Llorens, Plaget, Freud.Erickon,Qrieti). V. Neurodinaminio psichikos vystymosi teorija (Ayres,Wilbarger, Bobath, Rood, King, Huss, Farber) paremta psichologija ir neurologijos mokslu.VI.Sensomotorinė teorija remiasi bendrosiomis vystymosi teorijomis bei neurologija (Ayres,de Qiros) VII. Socialinio elgesio (Boulding, Bruner, von Bertolanffy,Reilly, Shannon) paremta socialiniais mokslais. VIII. Reabilitacijos teorija remiasi medicinos bei psichologijos mokslais (Spackman, Trombly). IX. Psichoanalizės teorija remiasi psichologija ir psichiatrija (Freud, Jung, Sulivan).

Streso fiziologija. Stresas pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai suprantamų ir labiausiai nevietoje vartojamų žodžių. Paprastai stresu vadiname viską, kas nemalonu. Medicinos terminų žodyne stresas apibūdinamas taip: „Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu sindromu ( sim¬patinų suaktyvėjimas, didesnis katecholaminų išsiskyrimas, padidėjęs kraujospūdis ir tt.), bet gali būti sukelta ir įvairių nespeficifinių dirgiklių (infekcijų, sužeidimų, fizinės perkrovos, taip pat pykčio, džiaugsmo ir kt). Psichinis stresas atsiranda dėl specifinių reikalavimų ir galimybių neatitikimo…“

Stresą sukeliantys aplinkos veiksniai vadinami stresoriais.
Jie gali būti fiziniai (šaltis, karš¬¬tis, alkis, trauma, infekcija ir kt.) ir psichosocialiniai (konfliktas, nesėkmė, nelaimė, problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).

Hans Selje suskirstė organizmo prisitaikymo prie streso sukėlėjo procesą į tris fazes.

1. Aliarmas – susideda iš šoko fazės ir prieš ją nukreiptos reguliavimo fazės. Tačiau organiz¬mas dažniausiai sugeba tik iš dalies pašalinti šoko sukeltus kūno temperatūros, kraujospūdžio, skrandžio ir žarnyno audinių funkcijų sutrikimus.

2. Ilgalaikių stresų metu pasipriešinimo fazėje mobilizuojamos visos reguliuoti padedančios jėgos ir jos dažniausiai laimi. Tačiau jei stresas tęsiasi labai ilgai, neįmanoma išvengti žalos organizmo audiniams

3. Hormoninė sistema pasiekia išsekimą. Dabar organizmas nustoja gintis. Dėl to dažniausiai susergama ar net mirštama.

Ūmus stresas sukelia padidėjusį nuovargį, nervinį išsekimą, galvos skausmus, atsiranda bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas, atšąla galūnės, kartais būna ir kitų vegetacinių reakcijų. Veikiant stresui, keičiasi analizatorių jautrumas, skausminis jutimas. Nuovargio ir streso poveikyje pagrindiniuose galvos smegenų gyvybiniuose centruose pradeda vyrauti slopinimo procesai.

Nuo streso dirgiklių intensyvumo padažnėja kvėpavimas (iki 20-30 kartų/min.) ir pulsas (20-50 kartų/min.), Stresas aktyvuoja streso hormonus, pirmiausia adrenalino ir kortizolio, kurie veikia širdies ir kraujagyslių ir imuninę sistemas – pakyla arterinis sistolinis (20-30 mm Hg) ir diastolinis (15-20 mm Hg) kraujo spaudimas.. Kraujyje sumažėja leukocitų skaičius, atsiranda hiperglikemija – tai yra padidėja gliukozės koncentracija. Jei tai tęsiasi ilgą laiką, gali išsivystyti depresija, imuninės sistemos slopinimas ir pastovus cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje, kuris pagreitina aterosklerozės vystymąsi.

. Reakcija į sunkų stresą (ūmi stresinė reakcija) Tai praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, atsiradęs kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą, bet paprastai praeinantis po kelių valandų ar dienų. Stresoriumi gali būti didžiulis pergyvenimas dėl pačiam žmogui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas, toks kaip kelių artimųjų mirtys ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja esant fiziniam išsekimui, senyvam amžiui. Simptomai esti įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna „apdujimo“ būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, atsiranda dezorientacija. Po to gali sekti arba užsisklendimas savyje, arba hiperaktyvumas. Dažnai kartu reiškiasi panikos vegetaciniai požymiai (tachikardija, prakaitavimas).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1154 žodžiai iš 3733 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.