Stresas6
5 (100%) 1 vote

Stresas6

1121

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETAS

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Tema: STRESAS

Vilnius

2003-

1

TURINYS

1. Įvadas ………………………………………………………………………………………. 2

2. Streso samprata ………………………………………………………………………… 2-3

3. Stresą sukeliantys veiksniai, jų pasekmės …………………………………… 3-4

4. Streso įveikimas ………………………………………………………………………… 4-6

5. Išvada ………………………………………………………………………………………. 6-7

6. Naudota literatūra ……………………………………………………………………. 8

2

Įvadas

Daugelis žmonių nelabai žino, kokį siaubingą poveikį gali turėti mūsų elgesys. Negalime nesinervinti dėl svarbaus egzamino, nerimaujame, kai žinome, kad reikės viešai kalbėti, namuose kylo kivirčas ir t.t..Tik nuo mūsų elgesio priklauso, ar tapsime keturių labiausiai šiandien paplitusių ligų ir mirčių – širdies ligų, vėžio, insulto ir nelaimingų atsitikimų – aukomis. Mintys ir jausmai – du vidiniai faktoriai, sąlygojantys stresinės būsenos ir stresinės reakcijos intensyvumą. Mintys gali stiprinti jausmus arba juos silpninti, nes psichinės reakcijos tiesiogiai priklauso nuo to, ką mes galvojame apie įvykį ar situaciją, kaip juos vertiname, koks mūsų požiūris. Jeigu žmonės suprastų, kad jų elgesys, mintys ir jausmai yra ligų šaltinis, jie tikrai pradėtų elgtis kitaip ir žymiai pagerėtų gyvenimo kokybė. Todėl labai svarbu suvokti pačio streso sąvoką, išsiaiškinti, kaip pavojus susirgti tam tikra liga priklauso tik nuo mūsų emocijų ir reakcijų į stresą, kaip žmonių nuostatos ir elgesys padeda užkirsti kelią ligoms, siekti sveikatos ir geros savijautos, iš ko žmogus sprendžia, kad jis serga, kada jis ima ieškoti pagalbos ir pradeda gydytis, išmokti valdyti napageidaujamą stresinę būseną ir apriboti neigiamas jos pasekmes, išmokti išvengti nebūtinų stresinių situacijų, t.y. objektyviai sumažinti streso kilimo tikimybę, kaip kontroliuoti stresą. Tik viską, ir iki galo išsiaiškinęs, žmogus sumažintų savo kančias ir pailgintų savo gyvenimo trukmę.

Streso samprata

Stresas – anglų kalbos žodis, reiškiantis padidintą įtampą. Šis terminas kiek skirtingai suprantamas kasdieniniame gyvenime, biologijoje, medicinoje ir psichologijoje. Svarbu, kad stresas – vidinė būsena, pasižyminti tuo, kad visada sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja. Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, nerimu, baime, pykčiu ir kitomis emocijomis.

Stresu medikai domėjosi jau nuo Hipokrato (460 – 377 m. Pr. Kr.) laikų. Pirmuoju streso tyrinėtoju ir pirmasis pradėjęs vartoti streso sąvoką yra laikomas kanadiečių mokslininkas Hansas Selje (1936 m.). Jis tikriausiai net neįsivaizdavo, kiek populiarus (ir dėl to neišvengiamai) taps jo pasiūlytas terminas. H.Selje dėka streso sąvoka tapo labai svarbi tiek psichologijai, tiek medicinai. Iš pradžių stresas buvo apibūdinamas kaip bendrasis adaptacijos sindromas, kurio formos ir organizmo reakcijos priklauso ne nuo stresoriaus pobūdžio, o nuo jo intensyvumo, trukmės bei organizmo adaptacinių galimybių. Tačiau ilgainiui stresas ir profesionalų , ir kasdieninėje kalboje buvo vis labiau

3

diferencijuojamas pagal kilmę, trukmę ir reikšmę jį išgyvenančiam asmeniui, vis dažniau imama vartoti psichologinio streso sąvoką, ir pirmasis stresą diferencijavo pats H.Selje. Jis

keturiasdešimt savo gyvenimo metų paskyrė Cannono atradimams plėtoti. H.Selje tyrinėjo gyvūnų reakcijas į įvairius stresorius ir nustatė, kad visų reakcijų fiziologiniai padariniai

buvo panašūs. Savo tyrinėjimuose pabrėžė, kad streso išvengti neįmanoma ir nėra reikalo, nes gyvenimas be streso – tolygus mirčiai. Jis išskyrė eustresą (kaip pokytį, sukeliantį psicholigiškai teigiamus išgyvenimus) bei distresą (kaip pokytį, sukeliantį neigiamas emocijas) ir parodė skirtingą tų adaptacinių reakcijų biologinį poveikį organizmui. Vėliau

H.Selje idėjas išplėtojo ir detalizavo kiti mokslininkai, kaip J.H.Holmesas ir R.H.Rahe‘as (1967 m.). Nors vėlesni mokslininkų tyrimai parodė, kad organizmas šiek tiek skirtingai reaguoja į įvairius stresorius, buvo prieita beveik vieninga nuomonė, pagrindžianti pagrindinį H.Selje teiginį, kad ilgai trunkantis stresas gali fiziškai sužlugtyti. Tai šių dienų sveikatos psichologams keliami klausimai : „Kas sukelia stresą?“, „Kaip išmokti streso išvengti?“, „Kaip išmokti stresą valdyti?“, „Kokios streso pasekmės?“, „Kaip išmokti streso pasekmes riboti?“ ir kt..

Stresą sukeliantys veiksniai, jų pasekmės

Kiekvienas žmogus savo gyvenime yra patyręs stresinę situaciją. Galima pastebėti, kad jos yra įvairios. Nuo to, kaip mes vertiname tam tikras situacijas, tam tikrus savo gyvenimo įvykius, priklauso mūsų patiriamo streso stiprumas. Ar situacija iššauks stresą,
priklauso nuo to, kaip mes ją įvertiname ir kaip ją išgyvename, o taip pat nuo mūsų įpročių ir nuolatinės socialinės paramos. Mūsų asmeninis požiūris ir vertinimas lemia mūsų reakciją. Tam tikri gyvenimo įvykiai mūsų sveikatą arba susilpnina, arba jos nepaveikia, o tai priklauso nuo to, ar gebame pasipriešinti stresui. Vienas žmogus, girdėdamas girgždesius tuščiuose namuose, nekreipia į tai dėmesį ir nepatiria jokio streso, o kitas, įtaręs, kad į namus kažkas įsibrovė, labai išsigąsta. Bendras visų stresinių situacijų požymis buvo tai, kad kiekvienam žmogui jos atrodė sudėtingos, sunkios, pavojingos ir keblios. Mokslininkai šiais laikais išskiria trys pagrindinius, stresą sukeliančius, veiksnius: katastrofos, svarbūs gyvenimo pokyčiai ir kasdieniniai sunkumai. Kokią įtaką žmogaus sveikatai turi šie veiksniai? Katastrofos – tai didelio masto įvykiai, kurių neįmanoma numatyti. Tai gali būti stichinės nelaimės,karas ir kt., ir nuo kurių gali atsirasti tokių sutrikimų kaip depresija. Svarbūs gyvenimo pokyčiai – tai žmogaus asmeninio gyvenimo pokyčiai. Kaip pavyzdžiui, darbo netekimas, artimo mirtis, skyrybos ir kt.. Gyvenimo pokyčiai vienaip ar kitaip veikia žmogaus sveikatą. Mokslininkai atlikę tyrimus, prieina vieningos išvados, kad žmonės netekę darbo, išsiskyrę, yra mažiau atsparūs įvairioms ligoms. Trečias, stresą sukeliantis veiksnys, yra kasdieniniai sunkumai. Plačiąją prasme, kasdieniniai sunkumai – tai kasdieniniai gyvenimo įvykiai. Tai gali būti ir džiuginantis įvykis, didelė pažanga moksle, dideli laimėjimai darbe ir kt.. Tai teigiami įvykiai, tas pat pasakytina ir apie neigiamus įvykius. Pavyzdžiui, kasdieniniai pykčiai, nuolatiniai sunkumai darbe, transporto kamščiai, gali būti svarbiausia streso priežastis. Katastrofos, svarbūs asmeninio gyvenimo pokyčiai,

4

kasdieniniai sunkumai ir konfliktai ypač kelia stresą tada, kai suvokiami kaip neigiami ir nekontroliuojami. Suvokimas, kad negali kontroliuoti padėties, gali pakenkti sveikatai.

Žmonių tyrimai patvirtina, kad negalėjimas kontroliuoti skatina išsiskirti streso hormonus, susilpnėja imuninė sistema. Todėl būtina žinoti ir mokėti valdyti jau kilusią stresinę

būseną, neleisti toliau įtampai augti ir išvengti neigiamų jos pasekmių. Gerai žinome, kad stresinėje būsenoje mums būdinga, kai negalime kontroliuoti savo mąstymo, stipri psichinė reakcija, lydima stiprių neigiamų jausmų, kai negalime reguliuoti savo elgesio, dėl kurio vėliau tenka apgailestauti ir kt.. Visos šios stresinės reakcijos yra susijusios tarpusavyje, įtakoja viena kitą ir reiškiasi kartu. Vieni iš tokių bendrą stresinę reakciją „paleidžiančių“ mechanizmų yra mintys ir jausmai, kurie sąlygoja stresinės būsenos ir stresinės reakcijos

intensyvumą, t.y. tai, kaip mes subjektyviai reaguojame į stresinę situaciją. Dauguma stresinių situacijų sukelia skirtingo stiprumo pyktį arba baimę. Taigi, vienos mintys skatina streso kilimą, kitos – palaiko jį ir stiprina. Ir kyla jos automatiškai. Todėl streso įveikimo procese ypatingai svarbus žingsnis – išmokti reguliuoti savo emocinę įtampą. Savo tikrų

jausmų ir minčių išsakymas yra reagavimo būdas , kuris iš tiesų padeda sumažinti įtampą. Bet kokia stiprių jausmų raiška yra naudingesnė juos išgyvenančiam žmogui, negu jų slopinimas, užgniaužimas. Tap pat nereikia pamiršti ir apie streso sukeliančias ligas. Gerai žimome, kad stiprus ilgalaikis arba chroniškai pasikartojantis stresas gali sukelti kai kuriuos susirgimus arba pagreitinti jų vystymasį, kaip pavyzdžiui sutrikdyti širdies ritmą, kuris ypač silpnos širdies žmonėms gali būti staigios mirties priežastis, skrandžio ir žarnyno opos, kraujospūdžio padidėjimas ir kt.. Kitiems žmonėms dėl streso gali susikaupti druskų ir skysčių. Jau dabar žinoma, kad be amžiaus, mitybos, paveldėjimo, įtakos mūsų imuninei sistemai turi ir stresas. Ar gali stresas susilpninti imuninės sistemos veiklą? Žinoma, gali. Vis daugėja duomenų, rodančių, kad stresas mažina žmogaus atsparumą įvairioms ligoms. Dar daugiau ginčų sukėlė atradimai, siejantys stresą ir neigiamas emocijas su vėžiu. Kai kurie mokslininkai teigia, kad stresas nesukuria vėžinių ląstelių, tačiau jis veikia jų augimą, silpnindamas kovą su besidauginančiomis piktybinėmis ląstelėmis. Todėl čia labai svarbus pasipriešinimas ligai. O kiek pavyzdžių žinome, kai apimti streso žmonės griebiasi cigarečių, apie kurių poveikį sveikatai nėra ką ir kalbėti, ir kur mokslininkai yra sukūrę ištisas programas, kurios nukreiptos prieš rūkymą, ir kurios yra veiksmingos. Dabar, kai suprantame, kad sveikata priklauso nuo mūsų nuostatų ir elgesio, vis daugiau dėmesio skiriame sveikatai išsaugoti – būdams stresui įveikti, ligų profilaktikai bei savijautai gerinti.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1436 žodžiai iš 2741 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.