Streso ir baimės įveikimas, atsipalaidavimas ir koncentracija.
Sveika siela – sveikas kūnas.
(B.Šou)
Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentai
ar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandas
gali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors darome
su malonumu, jei kas mus įkvepia ir atrodo prasminga, pareikalauja iš mūsų
nedaug energijos. Viskas klojasi gerai, kainuoja mažai jėgų, ir gyvenimo
džiaugsmas mus dar labiau įkvepia. Jei ko nors nenorime daryti, turime
prisiversti ir ekvoti energiją, dažnai vien pagalvojus apie nemalonius
darbus sugenda nuotaika, gyvenimas tampa nebemielas, mes pristingame
energijos.
Dažniausiai energijos prarandame dėl stresų.
Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai
suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalba
apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais.
Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties ir
migrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų ir
t.t. Tiesą sakant, darosi baisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikai
skundžiasi dėl “mokyklinių stresų”, motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jos
patiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose ir
įstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje ar
firmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš Kalėdas, turizmo firmų darbuotojai –
dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėl
eismo ir t.t., ir t.t.
Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską,
kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas:
kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir
viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų,
policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos
seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie
atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant,
stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir
fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių
reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas
gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros
skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos
sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo,
net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl
nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.
Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją
neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir
savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą
naktį doskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai
rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko
eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar
ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis
užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Tai
ne tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų
požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis
diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame
restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą.
Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas?
Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą
pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų
nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą
ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą
naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko,
pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o
po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės
kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai
miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas
nuostuobu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga
nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir
vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur
kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet
kokį viešbučio kambarį.
Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir
dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo.
Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro
nuotolio ir gerokai
objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.
Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį
vartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel”
stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu
sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių
(infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo,
pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip
išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui,
operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl
specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo…”
Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų
neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.
Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną
ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką,