Streso ir baimės įveikimas atsipalaidavimas ir koncentracija
5 (100%) 1 vote

Streso ir baimės įveikimas atsipalaidavimas ir koncentracija

Streso ir baimės įveikimas, atsipalaidavimas ir koncentracija.

Sveika siela – sveikas kūnas.

(B.Šou)

Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentai

ar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandas

gali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors darome

su malonumu, jei kas mus įkvepia ir atrodo prasminga, pareikalauja iš mūsų

nedaug energijos. Viskas klojasi gerai, kainuoja mažai jėgų, ir gyvenimo

džiaugsmas mus dar labiau įkvepia. Jei ko nors nenorime daryti, turime

prisiversti ir ekvoti energiją, dažnai vien pagalvojus apie nemalonius

darbus sugenda nuotaika, gyvenimas tampa nebemielas, mes pristingame

energijos.

Dažniausiai energijos prarandame dėl stresų.

Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai

suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalba

apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais.

Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties ir

migrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų ir

t.t. Tiesą sakant, darosi baisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikai

skundžiasi dėl “mokyklinių stresų”, motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jos

patiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose ir

įstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje ar

firmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš Kalėdas, turizmo firmų darbuotojai –

dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėl

eismo ir t.t., ir t.t.

Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską,

kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas:

kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir

viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų,

policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos

seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie

atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant,

stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir

fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių

reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas

gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros

skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos

sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo,

net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl

nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.

Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją

neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir

savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą

naktį doskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai

rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko

eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar

ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis

užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Tai

ne tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų

požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis

diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame

restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą.

Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas?

Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą

pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų

nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą

ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą

naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko,

pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o

po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės

kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai

miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas

nuostuobu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga

nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir

vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur

kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet

kokį viešbučio kambarį.

Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir

dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo.

Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro
nuotolio ir gerokai

objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.

Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį

vartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel”

stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu

sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių

(infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo,

pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip

išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui,

operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl

specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo…”

Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų

neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.

Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną

ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 939 žodžiai iš 3110 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.