Streso ir baimės įveikimas atsipalaidavimas ir koncentracija
5 (100%) 1 vote

Streso ir baimės įveikimas atsipalaidavimas ir koncentracija

112131

Streso ir baimės įveikimas, atsipalaidavimas ir koncentracija.

Sveika siela – sveikas kūnas.

(B.Šou)

Dažnai sutinkame žmonių su, regis, neišsenkančia energija. Dirigentai

ar kiti menininkai yra gyvybingi iki gilios senatvės, jie ištisas valandas

gali vaisingai darbuotis tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Jei ką nors darome

su malonumu, jei kas mus įkvepia ir atrodo prasminga, pareikalauja iš mūsų

nedaug energijos. Viskas klojasi gerai, kainuoja mažai jėgų, ir gyvenimo

džiaugsmas mus dar labiau įkvepia. Jei ko nors nenorime daryti, turime

prisiversti ir ekvoti energiją, dažnai vien pagalvojus apie nemalonius

darbus sugenda nuotaika, gyvenimas tampa nebemielas, mes pristingame

energijos.

Dažniausiai energijos prarandame dėl stresų.

Stresas, ko gero, pastaraisiais metais tapo vienu iš neteisingiausiai

suprantamų ir labiausiai ne vietoje vartojamų žodžių. Visi tik ir kalba

apie stresą, dauguma patiria stresą, beveik visi skundžiasi savo stresais.

Dėl visko, kas šiandien negerai, kaltinamas stresas – dėl mirties ir

migrenos, skausmų menstruacijų metu ir žlugusios santuokos, dėl spuogų ir

t.t. Tiesą sakant, darosi baisu, kai dar ir dešimties metų nesulaukę vaikai

skundžiasi dėl “mokyklinių stresų”, motinos dejuoja dėl stresų, kuriuos jos

patiria ruošdamos su vaikais pamokas, taip pat dirbdamos namuose ir

įstaigose, mokytojai – dėl stresų mokykloje, vyrai – dėl stresų šeimoje ar

firmoje, pardavėjos – dėl stresų prieš Kalėdas, turizmo firmų darbuotojai –

dėl atostogų stresų, telefonistės – dėl daugybės skambučių, taksistai – dėl

eismo ir t.t., ir t.t.

Stresą būtina tiksliai apibrėžti, nes paprastai stresu vadiname viską,

kas nemalonu, nepatogu, kas mus slegia. Ir štai pirmas svarbus punktas:

kiekvienas stresu vadina kažką kita – tai, ką jis jaučia asmeniškai, ir

viliasi, jog kitas žmogus jį supras. Spaudoje skaitome apie vadybininkų,

policininkų, sekretorių, darbininkų, dirbančių prie konvejerio, medicinos

seserų, valstiečių, vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų stresus, apie

atostogų metu ir laisvalaikiu patirtus stresus ir t.t. Trumpiau tariant,

stresas – tai sankaupa jausmų, kurie kyla individui dėl psichinio ir

fizinio pobūdžio apribojimų, nusivylimų, praradimų ir pernelyg didelių

reikalavimų. Kasdieninėje kalboje stresu vadinama viskas, kas nemalonu, kas

gadina mūsų dvasinę ir fizinę savijautą. Stresas kaltas dėl nugaros

skausmų, sutrikusio miego, aukšto kraujospūdžio, medžiagų apykaitos

sutrikimo ar pablogėjusios regos, jautrumo orų pasikeitimams, nervingumo,

net dėl sumažėjusio potraukio ir nuovargio seksualiniame gyvenime, dėl

nutrūkusių meilės ryšių ir dar daug dėl ko.

Vieni, sakykim, ko nors visai nelaiko stresu, o kiti panašią situaciją

neabejodami vadina stresu, ir atvirkščiai. Šį fenomeną galime stebėti ir

savo pačių gyvenime: kažkada anksčiau galėjome kuo žvaliau trypti ištisą

naktį doskotekoje, grojant pragariškai garsiai muzikai, ir tik garsiai

rėkdami susikalbėdavome su bendraamžiais, o kitą rytą kaip niekur nieko

eidavome į darbą ar universitetą, ir mums tai buvo nuostabu. O dabar

ramioje draugijoje praleistas vakaras kai kam gali sukelti stresą, nes jis

užtrunka iki pirmos valandos nakties, o rytoj reikia laiku būti darbe. Tai

ne tiek susiję su tuo, kad tą naktį per mažai miegojau, kiek su mūsų

požiūriu į darbą! Anais laikais galėdavome nerūpestingai linksmintis

diskotekoje iki ryto, o šiandien gal net kvietimas pavakarieniauti gerame

restorane per daug mūsų nedžiugina, mus apsunkina, kelia mums stresą.

Dabar pažvelkime kitaip: prisimenate savo paskutines atostogas?

Ketinote pagaliau atsipalaiduoti, anksti gultis ir išsimiegoti už visą

pastarąjį laiką. Bet štai jūs susipažįstate su pora mielų žmonių. Jūsų

nuotaika pagerėja, jūs apskritai nebežiūrite į laikrodį, pamirštate darbą

ir visus rūpesčius. Su nuostaba pastebite, kad smagiai prasėdėjote visą

naktį triukšmingoje ir prirūkytoje smuklėje ir, nepaisant visko,

pailsėjote. Kitą rytą jūs puikiausiai jaučiatės ir bėgate žaisti tenisą, o

po pietų išvykstate į gana nelengvą iškylą, o vakare ir vėl linksminatės

kavinėje. Fiziškai jūs daug labiau išvargote negu namie, gerokai per mažai

miegojote, bet vis dėlto esate puikiausios nuotaikos, jokių stresų, viskas

nuostuobu. Kodėl viskas taip pasikeitė? Kas atsitiko? Kur dingo bloga

nuotaika, žlugdantis jausmas ir stresas? Išorinės aplinkybės – atostogos ir

vietos pakeitimas – čia ne pats svarbiausias dalykas, nes namuose juk kur

kas patogiau, miegate įprastoje lovoje, o jūsų butas daug jaukesnis už bet

kokį viešbučio kambarį.

Ne, pasikeitė jūsų požiūris į dalykus: jūs išvydote viską teigiamai ir

dėl to atsipalaidavote, atsikvėpėte. Viskas, kas namuose jus slėgė, nutolo.

Be to, jūs pažvelgėte į visus tuo dalykus iš tam tikro
nuotolio ir gerokai

objektyviau. Trumpiau tariant, nebuvo nieko, kas keltų jums stresą.

Žodis “stresas” seniai įėjo į mūsų kalbą ir mes net nesusimąstome jį

vartodami. 1994 metais išleistame medicinos terminų žodyne “Pschyrembel”

stresas apibūdinamas taip: “Organizmo būsena, kuri pasižymi specifiniu

sindromu, bet gali būti sukelta ir įvairių nespecifinių dirgiklių

(infekcijų, sužeidimų, nudegimų, spinduliavimo, taip pat pykčio, džiaugsmo,

pajėgumo didinimo ir kitų streso faktorių). Stresą galima suvokti ir kaip

išorinius poveikius, prie kurių kūnas nepakankamai prisitaikė, pavyzdžiui,

operacijos, apsinuodijimas, nėštumas. Psichinis stresas atsiranda dėl

specifinių reikalavimų ir subjektyvių įveikimo galimybių neatitikimo…”

Stresas – sudėtinė gyvenimo dalis ir teigti jį esant žalingą būtų

neteisinga. Kartais jį gali sukelti ir džiaugsmas.

Streso būsena gali veikti žmogų ir teigiamai, ir neigiamai. Net vieną

ir tą patį žmogų gali veikti blogai ir gerai, atsižvelgiant į nuotaiką,

situaciją, sąlygas. Todėl dabar išskiriamos dvi stresų rūšys:

• teigiami stresai – teigiamai veikianti įtempta būsena;

• neigiami stresas – neigiamai suvokiamas ir dažniausiai blogai

veikiantis išgyvenimas.

Teigiama prasme stresas skatina motyvacijai, kuri atpalaiduoja

energiją norimeims rezultatams pasiekti. Štai sportininkas nervinasi prieš

startą arba aktorius ar oratorius jaučia scenos baimę. Žmogus nuogastauja,

jog jam gali nepasisekti arba jam nepavyks išnaudoti visų savo sugebėjimų.

Lygia greta mes mobilizuojame ir koncentruojame energiją būsimiems

sunkumams įveikti. Jei nebūtų stresų, gyvenimas mums būtų tikra nuobodybė,

sunkiai įsivaizduojamas ir ne toks turiningas.

Stresas gali paversti mus dirgikliu, neigiamas emocijas skleidžiančiu

žmogumi, bet jis gali būti ir uždeganti kibirkštis, stimuliuojanti paskata

padaryti ką nors nepaprasta, įgyvendinti idėjas ir labai produktyviai

dirbti. Neigiamas stresas gali sužlugdyti, sukelti depresiją, nervingą

reakciją į viską. Dėl jo galime nepajėgti atskirti esminių dalykų nuo

neesminių ir tiesiog susirgti. Paveikti teigiamo streso gal net

įgyvendinsime savo svajones ir dideliu užsidegimu patrauksime kitus.

Nors buitinėje kalboje stresu dažniausiai vadiname nemalonius dalykus,

iš tikrųjų tai kompleksiškas fiziologinius ir motyvacijos aspektus

apimantis fenomenas. Tikroji sveikatos problema – tai ne stresas apskritai,

o tai, kad žmogus nesugeba atskirti normalaus, sveiko streso nuo

žlugdančio, ligą sukeliančio streso.

Mokslininkų tyrimai rodo, kad veikiami streso žmonės suvokia viską

daug siauriau, tampa kategoriškesni, ima nebesuprasti, kas dedasi aplinkui,

nes visi jų pojūčiai nukreipti tik į stresą sukėlusį objektą.

Kai kurie žmonės stresams yra labai atsparūs. Dėl to svarbu

suskirstyti žmones pagal jų jautrumą stresams. Tai suteikia galimybę

reguliuoti darbo našumą bei naudą, išvengti ligų. Be to, patys žmonės turi

žinoti savo atsparumą ir reguliariai atgauti jėgas.

Kaip nustatyti, kad žmogui gresia stresas? Visų pirma jis ima

iracionaliai elgtis ir darbe, ir namuose. Pavyzdžiui, viršininkas klausia

pavaldinio, ar parengta ataskaita. Dėl šio klausimo pavaldinys staiga

“pratrūksta”. Tikriausiai turi kokių nors nemalonumų namuose – gal serga

vaikai ar sudaužė mašiną ir t.t. Paprastai susikaupia krūva nemalonumų,

kurie pagaliau išsiveržia kaip stresas. Jie itin pavojingi, jei ilgesnį

laiką “guli ant širdies”. Streso padariniai dažnai esti širdies ligos,

infarktas, depresija ir pan. Beje, metams bėgant organizmo atsparumas

stresams silpnėja. Ypač pavojingas amžius nuo 40 iki 50 metų.

Dažnai stresą vienas po kito sukelia daugybė atsitikimų. Todėl

netikslinga atsižvelgti į kiekvieną situaciją skyrium. Jei vairuotojas

dideliu greičiu važiuoja lygiu keliu ir net jei jo automobilio padangos

tinkamai parinktos, jis vis tiek gali nuvažiuoti nuo kelio, nors ir būtų

pasiruošęs ne vienai staigmenai. Todėl prasminga pasitikrinti, ar esame

pasiruošę netikėtumams.

Jei esame sveiki ir pilni jėgų, lengvai galime ištverti vieną kitą

įvykį. Tačiau pavargę, sudirgę ar susirgę mes nepajėgiame atsispirti streso

faktoriams. Taip gali susidaryti užburtas ratas: kuo daugiau stresą

sukeliančių veiksnių aplink mus, tuo silpniau mes jiems priešinamės.

Matthiasas Burischas vardija šiuos streso pradžios aspektus:

• atsiranda didžiulis grėsmingų ir besipriešinančių jėgų neatitikimas

ir situacija tampa nekontroliuojama;

• grėsmė priartėja;

• situacija tampa neaiški ir neprognozuojama.

Kas yra tie stresoriai, kurie sukelia šią buseną?

Tai stresinių situacijų sukėlėjai, ir tik nuo žmogaus, nuo jo

būsenos, jo savijautos ir situacijos priklauso, kokį stresą jie sukelia –

teigiamą ar neigiamą. Neigiamą stresą sukelia išoriniai dirgikliai, kurie

atsiranda
slegiančiose situacijose ir kurie per stipriai veikia žmogaus

organizmą ir emocijas. Mūsų organizmas reaguoja į pusiausvyrą trikdančius

dirgiklius.

Stipriausias stresorius yra baimė. Ji gali skatinti mus veikti, gali

suteikti mums sparnus, padėti atrasti naujų idėjų ir galimybių. Baimė

padėjo mūsų protėviams išgyventi, skatino juos daryti išradimus, o dabar

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1565 žodžiai iš 3110 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.