Streso įtaka
5 (100%) 1 vote

Streso įtaka

11213141

Įvadas

Visi dažnai girdime žodžius: depresija, stresas, konfliktai ir pan. . Tačiau kartais nepagalvojame ir nesusimąstome iš ko tai kyla ir kokią mums tai daro įtaką? Kaip mums to išvengti?

Savo darbe aš iškėliau streso poveikio problemą. Atsakymo ieškojau nagrinėdamas karininko gyvenimą, mūšio lauko stresorius bei kitas stresines situacijas.

Pradedant nuo pradžių: streso sąvoką į mokslą įvedė kanadietis endokrinologas ir fiziologas Hansas Selye 1936m. vystydamas Berbardo-Cannono mintį apie homeostazę ir žmogaus organizmo adaptaciją. Priminė termino versija buvo “fiziologinis stresas” ir reiškė organizmo būklę, kai jo pusiausvyra pažeista kokio nors dirgiklio, pvz., ligos, operacijos, infekcijos, apšvitinimo rentgeno spinduliais ir pan. Jeigu organizmas “atakuojamas”, pirmoji reaksijos fazė būna nerimo fazė, kuriai būdingas fiziologinių gebų susilpnėjimas. Tuo metu neveikia gynybos mechanizmai. Tik antrojoje fazėje pasiekiama tam tikra stabilizacija- gerai veikiančios organizmo savigynos padarinys, bet tai žinoma brangiai kainuoja. Po to po kurio laiko prasideda trečiojij fazė – fizinio išsekimo, nuovargio fazė . Stresą gali sukelti bet koks stiprus, netikėtas, ilgai trunkantis dirgiklis, – pvz., pernelyg didelė kaitra ar šaltis. Kaip matome stresas ne toks jau ir paprastas reiškinys, todėl savo darbą ir paskyriau streso tyrimui.

Be to, stresas tyko mūsų visur – namie, kai pratrūksta vandens vamzdis, gatvėje, kai užsisvajojęs vairuotojas sucypia stabdžiais prie pat ausies, visuomeniniame transporte, iš kurio jautiesi laimingas ištrūkęs sveikas, automobilių kamštyje, verčiančiame skaičiuoti pavėluotas į darbą minutes, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Net sapnuodami mes neretai išgyvename stresą . Dabar jau suprantame, kad stresas ne tik sudėtingas reiškinys, bet jo pasirodymas taip pat turi daugybę klausimų, į kuriuos aš atsakysiu savo darbe. Visų pirma kas jį sukelia?

Streso sukėlėjus dėl jų gausumo sudėtinga visus įvardinti, tačiau galime išskirti 4 grupes:

a) Aplinkos poveikis- triukšmas, oro užterštumas, karštis, šaltis ir pan.

b) Kasdieniniai dirgikliai ir konfliktai (nemalonumai darbe, buityje, neapibrėžtumas ir kt.)

c) Kritinės gyvenimo situacijos (dideli sukrėtimai- artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas, darbo praradimas).

d) Vidinės pretenzijos, reikalavimai sau ir aplinkiniams.

Aš daugiau dėmesio skirsiu kritinėms situacijoms nes čia stresas turi daugiausiai įtakos, būtent sprendimų priėmimui ir logiškai elgsenai. Taip pat apžvelgsiu ir stresą kasdieninėj aplinkoj bei įvairius stresorius. Naudojausi įvairių autorių literatūra kadangi tema yra labai plati, tačiau aš ją apribojau pasirinkdamas nagrinėt daugiau klausimus susijusius su karine tarnyba.

1.Stresas

a)Streso įveikimas.

Taigi ką turime daryt, kad jo išvengt. Aišku, kas išeitis-tikslingame atsipalaidavime. Kaip išmokome įsitempti, taip privalome išmokti ir atsipalaiduoti. Kadangi fiziologiniame mechanizme užprogramuotas poreikis atsipalaiduoti, mes vienais ar kitais būdais stengiamės jį realizuoti. Tačiau žalinga galvoti, jog visa pavyks savaime. Ne, tam būtinos pastangos. Nors egzistuoja savi ypatumai tarp treniruotės, meditacijos, psichofizinės treniruotės, relaksacijos, savihipnozės ir kitų technikų, mūsų atveju ne tiek svarbu ką rinktis, svarbiau, kad užsiiminėti. Kodėl tai svarbu? Visi puikiai žionome, kad nuolatinis streso patyrimas gali sukelt depresiją. O depresija veda prie dar didesnių problemų. Nustatyta kad, depresija yra dažna savižudybių priežastis. Psichologinės autopsijos duomenimis, afektinių sutrikimų būna nuo 28 proc. iki 70 proc. nusižudžiusiųjų. Nustatyta, kad apie 50 % depresija sergančių pacientų turi savižudiškų minčių. Tarp mėginančių nusižudyti depresija nustatoma 50 proc . Yra ir kitų streso poveikio faktorių. Stresas netgi gali paveikt mūsų organizmo fiziologinius procesus.

b)Streso padariniai

Stresas ne visada tiesiogiai sukelia ligas, bet įrodyta, kad jis yra ligą stiprinantis veiksnys. Iš streso bent iš dalies galima kildinti tokias fizines problemas kaip virškinimo sutrikimai, viduriavimas, skrandžio opa, apetito stoka, bronchitas, plaučių uždegimas, prakaitavimo protrūkiai, skausmai krūtinėje, raumenų skausmai, dažni peršalimai ir drebėjimas. Taip pat stresas dalinai gali sukelti migreną, astmą, žvynelinę, dilgėlinę, alergijas, egzemas, širdies ligas ir padidėjusį kraujospūdį.

Taip pat aukštai ar net aukščiau nei mityba, stresas gali pakelti cholesterino lygį. Baimė prieš vykstant į darbą ir susijaudinimas paliekant darbo vietą kelia stresą kūnui. Štai širdies ritmo sutrikimai ypač dažni pirmadieniais ir penktadieniais. Dėl streso sukeltų negalavimų JAV per metus užregistruojama 187 milijonai apsilankymų pas gydytojus. Viena studija parodė, kad daugelis mūsų kertinį akmenį aukštam kraujo spaudimui padėjome dar būdami šešerių .

Tokie protiniai simptomai kaip susikaupimo sutrikimai, atminties silpnumas, sumišimas, užmaršumas ir susierzinimas – tai įspėjamieji ženklai, rodantys aukštą streso lygį. Streso veikiamas žmogus gali jausti apmaudą, depresiją, neviltį, irzlumą, baikštumą, bejėgiškumą, kaltę ir gėdą. Kai dėl
elgesio, stipriai streso paveikti žmonės yra linkę dažniau pamesti daiktus, keiktis, šaukti, muštis, kramtyti nagus, šiūruoti kojomis, verkti ir nenustygti vietoje.

Neįveiktas stresas yra didesnis rizikos veiksnys kilti vėžiui ir širdies ligoms negu rūkymas ir maistas, kuriame gausu cholesterino. Tyrimai parodė, kad JAV kasdien dėl streso sukeltų ligų nebūna darbo vietoje apie milijoną žmonių.

Maži vaikai gali jausti stresą dėl to, kad jie neturi žaidimo draugo arba kai sulūžta jų mėgstamas žaislas. Paauglys pajunta stresą, kai jis pašalinamas iš grupės arba kai apima jausmas, jog esi kitoks arba ne savo vietoje. Studentas jaučia stresą, kai nebeatlaiko studijų

c)Streso nauda

Būtent dėl to svarbu pastoviai tyrinėti streso sukeliamus charakterio pokyčius ir streso įtaka žmogaus organizmui. Tačiau egzistuoja ir visai priešinga nuomonė, kad stresas netgi kartais yra visai naudingas… kaip tai galėtų būti? Mokslininkų įrodyta, kad esant tam tikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso “dozei” žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo darbo rezultatai bus menki, o jis pats jaus saviraiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Ši situacija labai svarbi renkatės profesiję, bei universitetą kur studijuoti. Kaip žinome nemaža dalis studentų po kurio laiko neberanda pašaukimo savo pasirinktoj profesijoje. Todėl, pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, jis turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulėjimo link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtemptą, kupiną stresų darbą – ilgainiui jam grės rimti psichikos ( ir ne tik! ) sutrikimai.

Kaip matyti, kiekvienam iš mūsų reikalinga individuali streso dozė, kad jaustumėmės patenkinti įprastu savo gyvenimo ritmu bei jo sąlygomis .

Iki šiol kalbėjome apie kasdienes stresines situacijas. Tačiau tuomet, kai žmogų ištinka rimti likimo smūgiai (artimo žmogaus mirtis, staigi ir sunki liga, invalidumas, darbo netekimas, skyrybos ir pan.), stresas tampa įkyriu agresoriumi. Tokiu atveju streso būklėje esančiam žmogui sunku rasti savyje jėgų efektyviai kovoti su pasekmėmis, kurios, jei yra ignoruojamos, visada tampa vienokia ar kitokia liga. Labai svarbu suprasti, kad stresinė būklė nesibaigia, pašalinus dirgiklį – faktorių, sukėlusį stresą. Šią būklę palaiko ir jos baigtį nulemia žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas, jo mitybos įpročiai, psichikos stabilumas, įvairios ligos, darbo pobūdis, šeimos narių tarpusavio santykiai ir kt. Tokiu atveju, kai žmogus nebegali padėti pats sau, stresas dėl savo savybės “kauptis” organizme, gali tapti asmenybės monstru .

Iš pradžių streso apimtas žmogus tarsi nieko nebejaučia – sutrinka realybės suvokimas, stresinė situacija tampa jo savijautos ir elgesio vedliu. Po kurio laiko ( kiekvienam – individualaus ), žmogus pajunta įtampą visame kūne, raumenų tempimą, galūnių tirpimą, galvos skausmą ar svaigulį, jam ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, naktį po patirto streso vargina nemiga.

2.Streso poveikis

Trumpai susipažinom kas yra stresas ir kokias pasekmes jis gali sukelt. Dabar išsamiau panagrinėsiu tai kas mums aktualiausia, t.y. streso poveikis ir įtaką sprendimo priėmimui, tačiau aš daugiau nagrinėsiu su karine specifika susijusius klausimus kadangi tai aktualiausia man tema ir žinoma su kuria ateity ne kartą ir ne du teks susidurt.

Taigi stresas – vidinė būsena, pasižymi tuo, kad sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja (pvz., tuo, kad sustiprina organizmo hormonų – kortikosteroidų, katecholaminų ir kt. – gamybą) .

Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis, tokiomis kaip vidinis diskomfortas ir vidinės pusiausvyros paradimas. Tokioje būsenoje gali sumažėti dėmesingumas, mąstymo lankstumas, logiškumas, valia ir sąmoninga elgsenos kontrolė. Todėl ir streso būsenoje esančio žmogaus elgesys dažnai tampa kitoks, nei jam įprastas: vangesnis arba priešingai, aktyvesnis.

Daugelis žmonių kartais kenčia nuo įtampos priepuolių, iššaukiančių psichologinėmis problemomis.

Tokius priepuolius atspindi du skirtingi lygiai:

1. įtampos jausmas tarsi užpildo visą aukos kūną, užgoždamas visas kitas emocijas. Atsiranda padažnėjęs širdies plakimas, apsunkintas kvėpavimas, šaltas prakaitas, drebulys keliuose ir besiartinančios mirties jausmas. Nors iš tikrųjų nieko pavojingo gyvybei nėra;

2. žmonės rodo tendenciją įtampos priešinimuisi .

Tai, kad žmogaus organizme vyksta įvairūs pakitimai streso metu, pirmasis įrodė H. Style. Jis tyrė žiurkių reakciją į svetimkūnius atsiradusius jų organizme po atininkamos dozės injekcijos. Jis pastebėjo, kad organizmas pats neatidėliotinai į įšvirkšta svetimos kilmės skystį. Po pirmosios aliarmo reakcijos organizmas adaptuojasi ir parodo pasipriešinimą, bet pasipriešinimo periodo trukmė priklauso nuo įgimtų organizmo savybių ir nuo stresorių stiprumo. Organizmas priešinasi kol galų gale seka išsekimas. Negalima sakyti, kad išsekimas vyksta dėl kalorijų išsinaudojimo: juk priešinimosi metu buvo normalus maitinimas.

Tuo norima pasakyti, kad
organizmas visą laiką rūpinasi savimi, ir iškilus stresui priešinasi žalingoms jo pasekmėms. Dažna ir besikaupianti įtampa alina žmogaus fizines ir psichines jėgas, daro jį dirgliu, suirzusiu, depresyviu ar agresyviu. Mažėja jo darbingumas, kūrybiškumas, blogėja santykiai su aplinkiniais.

a)Streso sukeliamos ligos

Itin stiprus stresorius kartais gali sukelti ne tik somatinius sutrikimus, bet ir nervų ar net psichines ligas.

Mokslininkai V. Miasičevas ir B. Kavarskis iš 1000 pacientų ligos istorijų išsirinko 6433 ligonius, sirgusius grynomis neurozėmis. Pasirodė, kad 71 % iš jų neurozė kilo daugiausia dėl šeimyninių- buitinių konfliktų, o 29 % – dėl gamybinių konfliktų ar sąlygų. Iš šeimyninių – buitinių konfliktų priežasčių tik 6,5 % stresorių susiję su materialiniais sunkumais. Dažniausiai stresinės situacijos, sukėlusios neurozinės būsenas, buvo sutuoktinių ar jų tėvų kivirčai (30 %). Iš gamybinių stresorių dažniausiai buvo per didelė įtampa, kurią sąlygojo darbo pobūdis. Ūmus, šokinis, arba lėtinis emocinis išgyvenimas, daugiausiai patiriamas dėl emocijų, gali sukelti įvairias liguistas būsenas: sutrikdyti širdies bei kraujagyslių sistemą, sukelti odos ligas (egzemą, žvynelinę), skrandžio opą ar dvylikapirštės žarnos sutrikimus .

b)Stresas ir alkoholis

Dar daugelis žmonių šiuo metu geriausiu vaistu nuo streso laiko alkoholį. Darydamas antistresinį poveikį, alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, nes žmogaus organizme nėra nei vienos sistemos, nei vieno organo, kurie nepakistų, veikiami sistemingai vartojamo alkoholio.

Tačiau karininkų tarpe tai nėra praktiška, nors karo metu tokio “vaisto” ne kiekvienas išvengia, pvz.: Čečėnijoje rusų kariams toks streso įveikimo būdas buvo labiausiai prieinamas ir patinkantis. Kaip dažnai pažeidžiamas sergančiojo alkoholizmu organizmas, galima spręsti iš tyrimo, kurį atliko profesorius A. Kačiajevas. Išstudijavęs ligonių medicinines korteles poliklinikose ir išanalizavęs alkoholizmo vystymosi laiką, A. Kačiajevas nustatė, kad iki alkoholizmo susiformavimo tik 1,3 % tiriamųjų sirgo širdies bei kraujagyslių, 0,97 %– skrandžio bei žarnyno ir 1,6 %– kvėpavimo organų ligomis. Kai šiems asmenims išsivystė lėtinis alkoholizmas, pasirodė, kad 28 % iš jų serga širdies bei kraujagyslių, 17,6 %– skrandžio bei žarnyno, 6 %– kvėpavimo organų ir 30 %– kepenų bei tulžies latakų ligomis .

Be to jau dabar nustatyta, kad alkoholis nepaprastai stipriai veikia smegenis, o ypač visą imuninę sistemą ir t.t., o juk nesunku pastebėti, kad asmenys pastoviai vartojantys alkoholinius gėrimus nepasižymi gera atmintim, loginiu mąstymu.

Taigi neabejotina, kad alkoholis yra ne vaistas nuo stresoriaus, o labai pavojingas daiktas. Geriantys net nedidelį alkoholio kiekį “iš liūdesio”, “dėl drąsos” patys save apgaudinėja šiek tiek nuslopinę neigiamų emocijų jutimą, jie rizikuoja patekti į lėtinio alkoholizmo pinkles, o tai kur kas blogiau, nei bet kuris stresorius. Kas yra labai įdomu, jog bet kuris žmogus kartais išgeriantis galvoja, kad jis visiškai kontroliuoja situaciją. Paprastai šie asmenys dažnai kartoja sau ir artimiesiems, kad jis “laisvai gali nustoti išgerdinėjęs, jei tik pats to panorėsiąs”. Tai rodo dar ir perdėtą pasitikėjimą savo valia, kurios paprastai tokie žmonės visiškai neturi.

3.Stresas karininko gyvenime

Daugelis žmonių yra neišvengiamo ir kasdien didėjančio streso aukos, nes nepakankamai būna gryname ore, nuolat patiria nepriteklius ir karštligiškai skuba. Nervinamės dėl pinigų trūkumo, didėjančių mokesčių, monotoniškų televizijos programų, baimės prarast darbą ir t.t. . Be to kiekvieną dieną iškyla ir naujos problemos dėl nesutarimų su viršininkais ir bendradarbiais, rietenos šeimoje, barniai visuomeniniame transporte ir t.t. . Be to, dažnai susiduriame ir su kritiškomis gyvenimo situacijomis: mirtimi, nelaimingais atsitikimais ir traumomis, skyrybomis šeimoje ir kt. . Šios abi streso rūšys ir vadinamieji maži stresai nepaprastai išsekina žmones ir trumpina jų gyvenimą.

Stresą kaip žinome sukelia stresoriai. Dr. Šraineris išskiria tokius darbinius stresorius:

– trumpi terminai

– kritika

– mašinos padaryta klaida

– ne į vietą padėti dokumentai

– per ne lyg daug užduočių

– mažas atlyginimas

– ginčai, asmeninis konfliktas

– nekompetentingas pavaldinys, nekompetentingas viršininkas

– atsakomybė

– sudėtingas ir nenuspėjamas darbas

– blogos darbo sąlygos, nuobodus darbas

– “distancija tarp kolegų”

– etinės problemos

Karininko darbe ypač gausu stresinių situacijų. Kiekviename dalinyje darbas yra įtemptas. Jo akiratyje visą laiką yra žmonės – pikti ir geraširdžiai, kerštingi ir nuolankūs, maišantys dirbti ir padedantys. Su jais visais bendraujama, privalu visų išklausyti ir kiek begalėdamas padėti – bent jau tokia karininko pareiga.

Siekiant geriau pažinti stresą ir jo priežastis, o taip pat kovą su juo, yra išskirti 4 dažniausiai pasitaikantys stresoriai. Tai tarpgrupiniai, organizaciniai, tarpasmeniniai ir individualūs stresorių faktoriai. Toliau yra išskiriamos 4 svarbiausios streso įveikimo fazės – vadovavimosi modeliai, labiausiai tinkantys įveikti stresą
darbe. Tai yra :

1.Švietimas, apimantis susipažinimą su stresu

2.Prevencija, apimanti fizinio paruošimo vystymą ir siekimą, įvertinimą ir medicininio pobūdžio pagalbą

3.Palaikymas, apimantis įsikišimą į krizę (ypač potrauminių incidentų atveju), įtemptos priežiūros palaikymo sistemą, ir profesionalios psichologinės pagalbos suteikimo

4.Mokslinį tyrinėjimą, apimant darbe pasitaikančio streso tebevykstantį tyrimą.

Visi puikiai suprantame, kad mūšio lauke stresas bus akivaizdus. Tačiau karininkų gyvenime jis pasireiškia netgi paprastose kasdieninėse situacijose. Kaip pavyzdžiui, dažnai karininkų šeimos patiria įvairių sunkumų. Tarnybos, nerimas apie pavojus, partnerio nebuvimas atostogų metu ar naktimis, vaikų klausimai: „kur išėjo tėtis?“ – visa tai daro šeimos santykius įtemptais. Kariai yra linkę pasinerti į savo darbą užmirštant savo pareigas šeimai. Taip elgdamiesi jie praranda galimybę bendrauti su šeimos nariais. Tai svarbi problema karininkų šeimose ir ji gali būti sprendžiama, mokant šeimos narius atitinkamai bendraut. Be tokių stresų šeimoje karininkų laukia ir stresoriai darbe, kai jis susiduria su popierizmu ir biurokratija. T.y., karininko užvertimas dokumentais ir įvairių panašių problemų kūrimas jam. Nereikia net ir sakyti, kad perkrautas darbu ne tik. Laiku neatliks pavesto darbo, bet ir atliks jį nekvalifikuotai, paskubomis ir padarys klaidų, kurių ištaisymas pareikalaus dar daugiau laiko. O tai dar labiau didins patiriamą stresą.

Karininkų darbo stresoriai

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2602 žodžiai iš 5080 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.