Streso įtaka
5 (100%) 1 vote

Streso įtaka

1121

Įvadas

Visi dažnai girdime žodžius: depresija, stresas, konfliktai ir pan. . Tačiau kartais nepagalvojame ir nesusimąstome iš ko tai kyla ir kokią mums tai daro įtaką? Kaip mums to išvengti?

Savo darbe aš iškėliau streso poveikio problemą. Atsakymo ieškojau nagrinėdamas karininko gyvenimą, mūšio lauko stresorius bei kitas stresines situacijas.

Pradedant nuo pradžių: streso sąvoką į mokslą įvedė kanadietis endokrinologas ir fiziologas Hansas Selye 1936m. vystydamas Berbardo-Cannono mintį apie homeostazę ir žmogaus organizmo adaptaciją. Priminė termino versija buvo “fiziologinis stresas” ir reiškė organizmo būklę, kai jo pusiausvyra pažeista kokio nors dirgiklio, pvz., ligos, operacijos, infekcijos, apšvitinimo rentgeno spinduliais ir pan. Jeigu organizmas “atakuojamas”, pirmoji reaksijos fazė būna nerimo fazė, kuriai būdingas fiziologinių gebų susilpnėjimas. Tuo metu neveikia gynybos mechanizmai. Tik antrojoje fazėje pasiekiama tam tikra stabilizacija- gerai veikiančios organizmo savigynos padarinys, bet tai žinoma brangiai kainuoja. Po to po kurio laiko prasideda trečiojij fazė – fizinio išsekimo, nuovargio fazė . Stresą gali sukelti bet koks stiprus, netikėtas, ilgai trunkantis dirgiklis, – pvz., pernelyg didelė kaitra ar šaltis. Kaip matome stresas ne toks jau ir paprastas reiškinys, todėl savo darbą ir paskyriau streso tyrimui.

Be to, stresas tyko mūsų visur – namie, kai pratrūksta vandens vamzdis, gatvėje, kai užsisvajojęs vairuotojas sucypia stabdžiais prie pat ausies, visuomeniniame transporte, iš kurio jautiesi laimingas ištrūkęs sveikas, automobilių kamštyje, verčiančiame skaičiuoti pavėluotas į darbą minutes, o ką kalbėti apie stresines situacijas darbe ar šeimoje. Net sapnuodami mes neretai išgyvename stresą . Dabar jau suprantame, kad stresas ne tik sudėtingas reiškinys, bet jo pasirodymas taip pat turi daugybę klausimų, į kuriuos aš atsakysiu savo darbe. Visų pirma kas jį sukelia?

Streso sukėlėjus dėl jų gausumo sudėtinga visus įvardinti, tačiau galime išskirti 4 grupes:

a) Aplinkos poveikis- triukšmas, oro užterštumas, karštis, šaltis ir pan.

b) Kasdieniniai dirgikliai ir konfliktai (nemalonumai darbe, buityje, neapibrėžtumas ir kt.)

c) Kritinės gyvenimo situacijos (dideli sukrėtimai- artimo žmogaus mirtis, išsiskyrimas, darbo praradimas).

d) Vidinės pretenzijos, reikalavimai sau ir aplinkiniams.

Aš daugiau dėmesio skirsiu kritinėms situacijoms nes čia stresas turi daugiausiai įtakos, būtent sprendimų priėmimui ir logiškai elgsenai. Taip pat apžvelgsiu ir stresą kasdieninėj aplinkoj bei įvairius stresorius. Naudojausi įvairių autorių literatūra kadangi tema yra labai plati, tačiau aš ją apribojau pasirinkdamas nagrinėt daugiau klausimus susijusius su karine tarnyba.

1.Stresas

a)Streso įveikimas.

Taigi ką turime daryt, kad jo išvengt. Aišku, kas išeitis-tikslingame atsipalaidavime. Kaip išmokome įsitempti, taip privalome išmokti ir atsipalaiduoti. Kadangi fiziologiniame mechanizme užprogramuotas poreikis atsipalaiduoti, mes vienais ar kitais būdais stengiamės jį realizuoti. Tačiau žalinga galvoti, jog visa pavyks savaime. Ne, tam būtinos pastangos. Nors egzistuoja savi ypatumai tarp treniruotės, meditacijos, psichofizinės treniruotės, relaksacijos, savihipnozės ir kitų technikų, mūsų atveju ne tiek svarbu ką rinktis, svarbiau, kad užsiiminėti. Kodėl tai svarbu? Visi puikiai žionome, kad nuolatinis streso patyrimas gali sukelt depresiją. O depresija veda prie dar didesnių problemų. Nustatyta kad, depresija yra dažna savižudybių priežastis. Psichologinės autopsijos duomenimis, afektinių sutrikimų būna nuo 28 proc. iki 70 proc. nusižudžiusiųjų. Nustatyta, kad apie 50 % depresija sergančių pacientų turi savižudiškų minčių. Tarp mėginančių nusižudyti depresija nustatoma 50 proc . Yra ir kitų streso poveikio faktorių. Stresas netgi gali paveikt mūsų organizmo fiziologinius procesus.

b)Streso padariniai

Stresas ne visada tiesiogiai sukelia ligas, bet įrodyta, kad jis yra ligą stiprinantis veiksnys. Iš streso bent iš dalies galima kildinti tokias fizines problemas kaip virškinimo sutrikimai, viduriavimas, skrandžio opa, apetito stoka, bronchitas, plaučių uždegimas, prakaitavimo protrūkiai, skausmai krūtinėje, raumenų skausmai, dažni peršalimai ir drebėjimas. Taip pat stresas dalinai gali sukelti migreną, astmą, žvynelinę, dilgėlinę, alergijas, egzemas, širdies ligas ir padidėjusį kraujospūdį.

Taip pat aukštai ar net aukščiau nei mityba, stresas gali pakelti cholesterino lygį. Baimė prieš vykstant į darbą ir susijaudinimas paliekant darbo vietą kelia stresą kūnui. Štai širdies ritmo sutrikimai ypač dažni pirmadieniais ir penktadieniais. Dėl streso sukeltų negalavimų JAV per metus užregistruojama 187 milijonai apsilankymų pas gydytojus. Viena studija parodė, kad daugelis mūsų kertinį akmenį aukštam kraujo spaudimui padėjome dar būdami šešerių .

Tokie protiniai simptomai kaip susikaupimo sutrikimai, atminties silpnumas, sumišimas, užmaršumas ir susierzinimas – tai įspėjamieji ženklai, rodantys aukštą streso lygį. Streso veikiamas žmogus gali jausti apmaudą, depresiją, neviltį, irzlumą, baikštumą, bejėgiškumą, kaltę ir gėdą. Kai dėl
elgesio, stipriai streso paveikti žmonės yra linkę dažniau pamesti daiktus, keiktis, šaukti, muštis, kramtyti nagus, šiūruoti kojomis, verkti ir nenustygti vietoje.

Neįveiktas stresas yra didesnis rizikos veiksnys kilti vėžiui ir širdies ligoms negu rūkymas ir maistas, kuriame gausu cholesterino. Tyrimai parodė, kad JAV kasdien dėl streso sukeltų ligų nebūna darbo vietoje apie milijoną žmonių.

Maži vaikai gali jausti stresą dėl to, kad jie neturi žaidimo draugo arba kai sulūžta jų mėgstamas žaislas. Paauglys pajunta stresą, kai jis pašalinamas iš grupės arba kai apima jausmas, jog esi kitoks arba ne savo vietoje. Studentas jaučia stresą, kai nebeatlaiko studijų

c)Streso nauda

Būtent dėl to svarbu pastoviai tyrinėti streso sukeliamus charakterio pokyčius ir streso įtaka žmogaus organizmui. Tačiau egzistuoja ir visai priešinga nuomonė, kad stresas netgi kartais yra visai naudingas… kaip tai galėtų būti? Mokslininkų įrodyta, kad esant tam tikrai nuolatinei ir kiekvienam žmogui individualiai streso “dozei” žmogaus gyvenimo kokybė pagerėja. Pavyzdžiui, mėgstantis bendrauti ir aktyvus žmogus dirba monotonišką, ramų ir jam neįdomų darbą. Jo darbo rezultatai bus menki, o jis pats jaus saviraiškos stoką, tai yra bus nelaimingas. Ši situacija labai svarbi renkatės profesiję, bei universitetą kur studijuoti. Kaip žinome nemaža dalis studentų po kurio laiko neberanda pašaukimo savo pasirinktoj profesijoje. Todėl, pakeitus tokio žmogaus darbo specifiką, jis turės progos plačiau realizuoti savo galimybes ir tuo pačiu žengs tobulėjimo link. Dramatiška situacija ir ramaus žmogaus, priversto dirbti įtemptą, kupiną stresų darbą – ilgainiui jam grės rimti psichikos ( ir ne tik! ) sutrikimai.

Kaip matyti, kiekvienam iš mūsų reikalinga individuali streso dozė, kad jaustumėmės patenkinti įprastu savo gyvenimo ritmu bei jo sąlygomis .

Iki šiol kalbėjome apie kasdienes stresines situacijas. Tačiau tuomet, kai žmogų ištinka rimti likimo smūgiai (artimo žmogaus mirtis, staigi ir sunki liga, invalidumas, darbo netekimas, skyrybos ir pan.), stresas tampa įkyriu agresoriumi. Tokiu atveju streso būklėje esančiam žmogui sunku rasti savyje jėgų efektyviai kovoti su pasekmėmis, kurios, jei yra ignoruojamos, visada tampa vienokia ar kitokia liga. Labai svarbu suprasti, kad stresinė būklė nesibaigia, pašalinus dirgiklį – faktorių, sukėlusį stresą. Šią būklę palaiko ir jos baigtį nulemia žmogaus pasirinktas gyvenimo būdas, jo mitybos įpročiai, psichikos stabilumas, įvairios ligos, darbo pobūdis, šeimos narių tarpusavio santykiai ir kt. Tokiu atveju, kai žmogus nebegali padėti pats sau, stresas dėl savo savybės “kauptis” organizme, gali tapti asmenybės monstru .

Iš pradžių streso apimtas žmogus tarsi nieko nebejaučia – sutrinka realybės suvokimas, stresinė situacija tampa jo savijautos ir elgesio vedliu. Po kurio laiko ( kiekvienam – individualaus ), žmogus pajunta įtampą visame kūne, raumenų tempimą, galūnių tirpimą, galvos skausmą ar svaigulį, jam ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, naktį po patirto streso vargina nemiga.

2.Streso poveikis

Trumpai susipažinom kas yra stresas ir kokias pasekmes jis gali sukelt. Dabar išsamiau panagrinėsiu tai kas mums aktualiausia, t.y. streso poveikis ir įtaką sprendimo priėmimui, tačiau aš daugiau nagrinėsiu su karine specifika susijusius klausimus kadangi tai aktualiausia man tema ir žinoma su kuria ateity ne kartą ir ne du teks susidurt.

Taigi stresas – vidinė būsena, pasižymi tuo, kad sukelia padidintus reikalavimus adaptaciniams organizmo sugebėjimams ir jį aktyvuoja (pvz., tuo, kad sustiprina organizmo hormonų – kortikosteroidų, katecholaminų ir kt. – gamybą) .

Psichikos srityje stresas pasireiškia įtampa, susierzinimu, baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis, tokiomis kaip vidinis diskomfortas ir vidinės pusiausvyros paradimas. Tokioje būsenoje gali sumažėti dėmesingumas, mąstymo lankstumas, logiškumas, valia ir sąmoninga elgsenos kontrolė. Todėl ir streso būsenoje esančio žmogaus elgesys dažnai tampa kitoks, nei jam įprastas: vangesnis arba priešingai, aktyvesnis.

Daugelis žmonių kartais kenčia nuo įtampos priepuolių, iššaukiančių psichologinėmis problemomis.

Tokius priepuolius atspindi du skirtingi lygiai:

1. įtampos jausmas tarsi užpildo visą aukos kūną, užgoždamas visas kitas emocijas. Atsiranda padažnėjęs širdies plakimas, apsunkintas kvėpavimas, šaltas prakaitas, drebulys keliuose ir besiartinančios mirties jausmas. Nors iš tikrųjų nieko pavojingo gyvybei nėra;

2. žmonės rodo tendenciją įtampos priešinimuisi .

Tai, kad žmogaus organizme vyksta įvairūs pakitimai streso metu, pirmasis įrodė H. Style. Jis tyrė žiurkių reakciją į svetimkūnius atsiradusius jų organizme po atininkamos dozės injekcijos. Jis pastebėjo, kad organizmas pats neatidėliotinai į įšvirkšta svetimos kilmės skystį. Po pirmosios aliarmo reakcijos organizmas adaptuojasi ir parodo pasipriešinimą, bet pasipriešinimo periodo trukmė priklauso nuo įgimtų organizmo savybių ir nuo stresorių stiprumo. Organizmas priešinasi kol galų gale seka išsekimas. Negalima sakyti, kad išsekimas vyksta dėl kalorijų išsinaudojimo: juk priešinimosi metu buvo normalus maitinimas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1602 žodžiai iš 5080 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.