Strėvininkų pensionato gyventojų gyvenimo kokybės analizė
5 (100%) 1 vote

Strėvininkų pensionato gyventojų gyvenimo kokybės analizė

1121

Turinys

Įvadas————————————————————————————02

Socialinės apsaugos svarba žmogaus gyvenime

Gyvenimo kokybės samprata, ją įtakojantys veiksniai——————04

Negalios įtaka žmogaus gyvenime—————————————–04

Socialinio darbo svarba neįgaliajam asmeniui—————————-05

Savirealizacijos svarba žmogaus gyvenime——————————-07

Strėvininkų pensionato gyventojų gyvenimo kokybės analizė

Gyvenamosios aplinkos įtaka analizuojant gyventojų gyvenimo kokybę———————————————————————————–09

Pagrindinės problemos, trukdančios socialinės aplinkos vystymui—-09

Socialinio darbo svarba pensionato gyventojams————————10

Socialinio darbuotojo vaidmuo užtikrinant pensionato pensionato gyventojų pilnavertį gyvenimą——————————————————-12

Išvados———————————————————————————-14

Literatūra——————————————————————————–15

Priedai———————————————————————————–16

Įvadas

Lietuvoje, keičiantis socialinėms ekoniminėms sąlygoms, atsiranda žmonių, kurie jaučiasi socialiai nesaugūs. Už pačių pažeidžiamiausių žmonių grupių socialinę integraciją didelą atsakomybė tenka valstybei. Tiems žmonėms valstybė teikia socialinę parama visomis formomis. Viena iš labiausiai paplitusių socialinių paslaugų formų, yra stacionari socialinė globa.

Stacionarios globos įstaigos paskirtis yra sudaryti žmogaus orumo nežeminančias sąlygas ir užtikrinti globos reikalaujantiems žmonėms kiek įmanoma kokybišką gyvenimą, skatinti jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Globos įstaigai būtina užtikrinti savo gyventojams pagrindines teises į gyvenimo kokybę, saugią ir efektyvią globą bei garantuoti integraciją į visuomenę.

Darbo objektas:

Žmonės su psichine negalia, gyvenantys stacionarioje globos įstaigoje.

Darbo tikslas:

Strėvininkų pensionato gyventojų kokybės analizė.

Darbo uždaviniai:

Aptarti gyvenimo kokybę įtakojančius veiksnius bei socialinio darbo svarbą.

Apžvelgti negalios įtaką žmogaus gyvenimui.

Išanalizuoti Strėvininkų pensionato gyvenamosios aplinkos įtaką gyventojo gyvenimo kokybės užtikrinimui.

Išskirti pagrindines problemas, trukdančias socialinės aplinkos kūrimui Strėvininkų pensionate.

Aptarti socialinio darbo bei socialinio darbuotojo svarbą, užtikrinant pensionato darbuotojų visavertį gyvenimą.

Socialinės apsaugos svarba žmogaus gyvenime

1.1 Gyvenimo kokybės samprata, ją įtakojantys veiksniai

Žmogaus gyvenimo tikslas – ilgas kūrimo, tobulėjimo, pažinimo procesas. Šio proceso svarbus veiksnys – gyvenimo kokybė.

Gyvenimo – individų ar žmonių grupių suvokimas, kaip jie įsivaizduoja save patenkintus ir ko reikia, kad jie pasiektų džiaugsmą ir laimę (5,113).

Pastaruoju metu sveikatos moksle įsigali nuomonė, žmogaus gyvenimo kokybę lemia ne tiek pačios gyvenimo sąlygos, kiek žmogaus požiūris į jas.

Gyvenimo kokybė apima įvairias žmogaus gyvenimo sritis: fizinę ir dvasinę sveikatą, tarpusavio santykius, aplinkos sąlygas, prasmingus gyvenimo tikslus.

Žmonių gyvenimo kokybė priklauso nuo jų sugebėjimo tenkinti svarbiausius poreikius, kurie susiję su: sveikata, darbu, asmenybės raiška.

Pasitenkinimas gyvenimu priklauso ne tik nuo mūsų pačių, bet ir nuo aplinkinių. Tarp veiksnių, turinčių įtakos mūsų gyvenimo kokybei yra ir visuomenė.

Gyvenimas nėra nei pasyvus nei statiškas. Jis nuolat keičiasi, yra socialus ir interaktyvus – tai ne vien tik paprastas egzistavimas.Gyvenimas yra nuolatinis augimas ir keitimasis įvairiausių mūsų gyvenimo aspektų atžvilgiu – socialinių, ekonominių, psichologinių, emocinių ir dvasinių, fizikinių ir intelektualinių.

1.2 Negalios įtaka žmogaus gyvenime

Neįgalių žmonių ugdymas, rūpinimasis jais istorijos raidoje klostėsi labai įvairiai: nuo visiško atstūmimo iki lygiateisio dalyvavimo visuomenės gyvenime.

Dažnai minima visuotinio požiūrio svarba – reikia matyti visą žmogų įvairiomis jo gyvenimo situacijomis. Jeigu į žmogų žiūrima visapusiškai, matome daugiau nei vien blogai funkcionuojančias ypatybes.

Optimistinis požiūris į žmogų numato žmoguje slypinčias galimybes tobulėti ir vertina jį kaip jaučiančią ir kuriančią būtybę.

Pesimistinis požiūris – žmogus nesuvokia, kas jam yra geriausia. Jam reikia vadovauti ir jį kontroliuoti, kad jis tobulėtų.

Visi žmonės turi vienodas teises į garbingą žmogišką egzistenciją. Visuomenė privalo kiekvienam sukurti tokias sąlygas.

Žmogiškoji egzistencija tai:

Teisė gyventi, nesvarbu, kokią negalią turi žmogus ar koks išskirtinis jis būtų

Būti priimtam tokiam, koks yra, net jei jis kitoks nei kiti

Turėti galimybę vystytis pagal savo sugebėjimus

Palaikyti emocinius ryšius su žmonėmis

Teisė į tuos pačius gyvenimo standartus

Pagal JTO Generalinės Asamblėjos 48 sesijoje 1993 12 20 patvirtintas Bendrąsias taisykles, kaip neįgaliems žmonėms
teikti lygias galimybes su kitais, terminas “negalė” apibendrina daug skirtingų funkcinių sutrikimų, sutinkamų bet kurioje pasaulio šalyje ir bet kurioje visuomenėje. Žmonių negalę gali nulemti fiziniai, protiniai ar jutimo sutrikimai , taip pat netinkamas gydymas ar psichikos liga. Tokie sutrikimai, būklės ar susirgimai gali būti chroniški arba trumpalaikiai.

1.3 Socialinio darbo įtaka neįgaliajam asmeniui

Žmogui su negalia labai svarbu užtikrinti socialinę paramą.

Socialinis darbas – tai bazinė samprata, kuri identifikuoja eilę disciplinų, atskleidžiančių pagalbos ir tarpusavio pagalbos bendruomenėje procesą. Atstovaudama eilei disciplinų, ši žinių sritis siekia suformuoti būsimiems specialistams visuminę sampratą apie pagalbos esmę visuomenėje, įvairių gyventojų kategorijų palaikymo metodus, suteikti būtinų žinių apie asmenybės negebėjimą prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų. Šiuo požiūriu socialinis darbas kaip mokomasis dalykas nukreiptas asmenybės struktūrų, įvairių profesijų sąvokų ir mitų apie šią profesiją formavimui.

Socialinio darbo turinį sudaro daug tarpusavyje susijusių medicininių, socialinių, sanitarijos ir higienos, socialinių ekonominių, socialinių psichologinių, pedagoginių, teisės pagalbos šeimai, individui, organizacijai, žmonių bendruomenei, miestui, regionui veiksnių, darančių įtaką teisės pažeidimų profilaktikai, individo socialinei reabilitacijai ir adaptacijai šeimoje bei už jos ribų(4,213).

Pagrindiniai socialinio darbo principai (pagal Felix P. Biestek skalę):

Individualumas. Pripažinti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus, turintis išskirtinę teisę į dėmesį ir pagalbą.

Jausmų išreiškimo poreikis. Kiekvienas žmogus turi teisę išreikšti savo jausmus, tame tarpe ir neigiamus.

Profesinė jausmų ir emocijų kontrolė. Jautriai reaguoti į asmens jausmus, stengtis juos kontroliuoti ir suprasti jų priežastis.

Priimtinumas. Kiekvienas žmogus turi būti priimamas toks koks yra .

Vengti klaidingo vertinimo. Nedaryti skubotų, vienašališkų sprendimų.

Apsisprendimas. Tiek, kiek tai yra įmanoma, suteikti gyventojui apsisprendimo laisvę ir pasirinkimo teisę.

Profesinė paslaptis. Informaciją, gautą iš gyventojo arba apie gyventoją, laikyti paslaptyje.

Socialinis darbuotojas teikdamas socialines paslaugas turi gebėti produktyviai ir nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis, įsigyti jų pasitikėjimą, pajusti kitų emocines būsenas ir į jas atsižvelgti teikiant pagalbą. Turi sugebėti vertinti savo veiklą ir rezultatus. Privalo sugebėti užtikrintisocialinę – psichologinę paramą socializuojant pensionato kontingentą. Socialinis darbuotojas pensionate yra tarpininkas tarp asmens, kolektyvo, grupės bei visuomenės, turi aiškinti gyventojo teises bei pareigas pensionate, visuomenėje, ginti jo teises. Socialinis darbuotojas turi mokėti planuoti savo darbo laiką, jo praktinės veiklos procese didelę reikšmę turi dokumentų vedimas, kuriuose jis aprašo ir įvertina kliento būseną, nustato paslaugų tinklą, patvirtina anksčiau numatytas užduotis, veiklos rūšis, fiksuoja pasiektą progresą, įvertinami aptarnavimo rezultatai. Tuo pačiu lyg iš naujo anajizuojama kliento būsena, aptarnavimo procesas, ko pasėkoje gali atsirasti nauji samprotavimai, leidžiantys tobulinti veiklą kliento atžvilgiu.

1.4 Savirealizacijos svarba žmogaus gyvenime

Žmogaus gyvenime labai svarbią vietą užima socialiniai poreikiai. Amerikiečių psichologas A.Maslou poreikių visumą įsivaizduoja kaip piramidę. Iš pradžių žmogus stengiasi patenkinti toje piramidėje žemiausiai esantį poveikį, o paskui vis aukščiau ir aukščiau esančius.

Žmogaus poreikių visuma pagal A. Maslou(2,117)

Fiziologiniai poreikiai yra būtini, kad žmogus išgyventų. Saugumo poreikiai – žmogui būtini jaustis saugiam. Meilės ir priklausymo poreikis – tai poreikis būti mylimam ir priklausyti kokiai nors grupei. Savęs vertinimo poreikis – tai noras jaustis vertingam, būti kitų gerbiamam ir pačiam save gerbti. Saviraiška yra poreikis tapti tuo, kuo gali tapti. Tai poreikis išlavinti ir išreikšti savo talentą, gabumus, sugebėjimus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1206 žodžiai iš 2314 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.