Studentų antsvorio problema
5 (100%) 1 vote

Studentų antsvorio problema

112131

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………….…………3

1. NUTUKIMO PAVOJAI……………………………………………….……………………………………4

2. ANTSVORIO MAŽINIMO YPATUMAI……………………….…………………………………..5

3. DIETŲ ISTORIJA……………………………………………………………………………………………..6

4. PATARIMAI, KAIP NEPATEKTI Į DIETŲ PINKLES…………………..…………………………8

5. SKANU AR SVEIKA………………………………………………………………………………………..9

6. DARBO METODIKA…………………………………………………………………………..……10

7. DARBO REZULTATAI IR APTARIMAS………………………………………………..11

IŠVADOS…………………………………………………………………………….………………………….17

NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………….……………………………18

PRIEDAI…………………………………………………………………………….……………………………19

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus žino, kiek jam metų, koks jo ūgis ir kiek svėrė prieš savaitę ar keletą metų, tačiau nuomonės, koks turėtų būti jo svoris šiandien – smarkiai skiriasi. Labai dažnai žmonės mėgsta sau nuolaidžiauti, o susiformavęs sveiko vyro, moters, vaiko įvaizdis labai nevienodas ir dažnai klaidingas.

Žmonės, kuriems rūpi jų išvaizda ir sveikata, visada žino savo kūno svorį. Tą galima padaryti ne tik gydymo įstaigose, sveikatos ar sporto kompleksuose, bet ir gatvėse, paplūdimiuose. Daugelis žmonių, ypač moterys, įsigiję svarstykles, rūpestingai kontroliuoja kūno svorį namie.

Kaip sumažinti svorį – ne vienam yra sunkiai išsprendžiama problema. Todėl visada džiugu, kai kūno svoris sumažėja nors vienu kilogramu. Kita vertus labai svarbu laiku pastebėti, kada svoris pradeda nuolat didėti.

Nutukusiu žmogumi laikomas tas, kurio riebalinis audinys sudaro vyrams ir moterims atitinkamai per 25-35 % kūno masės. Paprastai žmogaus kūnas per dieną suvartoja apie 2500 kcal. Žinoma, intensyvaus fizinio darbo metu gali būti suvartojama žymiai daugiau energijos. Įdomu, kad jei žmogus, kuris yra normaliai fiziškai aktyvus, kasdien gauna daugiau kaip 10-15 kcal., tai vien nuo to per metus riebalų masė gali padidėti apie vieną kg.

Savo darbe bandysiu įrodyti, kad viršsvoris – tai pavojus sveikatai, pati aktualiausia problema šiandieniniame gyvenime.

Darbo objektas: viršsvorio problema, jo svarba asmenybei.

Darbo tikslas: išsiaiškinti viršsvorio problemą studentų tarpe.

Darbo metodai:

• literatūros apžvalga;

• anketinė apklausa.

1. NUTUKIMO PAVOJAI

Jei ilgą laiką sveriame daugiau negu reikia, mūsų sveikatai iškyla rimtas pavojus. Labai nutukę žmonės paprastai būna ne tokie energingi ir neatsparūs daugybei ligų.

Padidėjęs kraujospūdis. Vyrai ir moterys, kurių svoris smarkiai viršija normalų, kur kas dažniau negu to paties amžiaus normaliai sveriantys žmonės miršta nuo didelio kraujospūdžio sukeltų komplikacijų. Numetus net ir visai nedaug svorio, nenormaliai didelis kraujospūdis sumažėja.

Didelis cholesterolio kiekis kraujyje. Gerokai per daug sveriančių žmonių kraujyje paprastai būna daug cholesterolio. Manoma, jog šitaip atsitinka dėl to, kad šie žmonės valgo per daug sočiųjų riebiųjų rūgščių turinčio maisto: riebalai kepenyse virsta cholesteroliu.

Tulžies pūslės akmenys. Nutukusių žmonių kepenyse gaunami daugiau cholesterolio, todėl jo daugiau susikaupia ir tulžyje. Tikėtina, kad šis cholesterinas ims kristalizuotis tulžies pūslėje bei jo kanaluose, ir susidarys akmenys.

Vėžio pavojus. Naujausi tyrimai parodė, kad kuo labiau vyrai tunka, tuo didesnis pavokus susirgti gaubtinės žarnos, tiesiosios žarnos ir priešinės liaukos vėžiu. Nutukusioms moterims gresia krūtų, gimdos ir gimdos kaklelio. Tyrimų rezultatai dar analizuojami ir laukia galutinio patvirtinimo.

Insultas. Insultas būna tada, kai sutrinka smegenų aprūpinimas krauju. Nutukusius žmones insultas ištinka beveik dukart dažniau, nes jų kraujyje paprastai būna labai daug cholesterino arba jie turi didelį kraujospūdį.

Dusulys. Nutukę žmonės ką nors veikdami įprastai ima dusti, sunkiais atvejais dūsta net ir nieko neveikdami. Šitaip atsitinka ir dėlto, kad nereikalingas svoris trukdo laisvai judėti diafragmai, ir dėl apsunkinto širdies darbo.

Diegliai nugaroje. Labai nutukusius žmones paprastai kamuoja nuolatiniai ar pasikartojantys diegliai nugaroje. Mat vidutinė kūno dalis yra sunki, ją laikantys pilvo raumenys ima silpnėti, ir krūvis atitenka apatinei nugarkaulio daliai.

Osteoartritas. Sergant osteoartritu, sąnariai stingsta, skauda, tinsta. Dėl nutukimo liga gali dar paūmėti. Labai daug sveriančios kūno dalys stipriau slegia apatinės nugarkaulio dalies ir kojų sąnarius. Jei numestumėme svorio, galėtumėme sulėtinti ligos eigą ir netgi susilpninti simptomus.

Problemos dėl odos. Nutukusiems žmonėms tose vietose, kur trinasi odos raukšlės, pavyzdžiui, kirkšnyse, oda lengvai
prasitrina, ir gali patekti grybelinė infekcija.

Išsiplėtusios venos. Su nutukimu susijęs venų išsiplėtimo pavojus. Be to, per mažai mankštinantis padėtis gali dar pablogėti.

Per anksti miršta vis daugiau nutukusių žmonių – daugiausia dėl kraujotakos sutrikimų: koronarinės širdies ligos, didelio kraujospūdžio, insulto ir cukraligės komplikacijų.

Gyvenimo trukmė ir nutukimas. Žmogui, sveriančiam 40% daugiau negu atsižvelgiant į amžių ir ūgį, gresia pavojus mirti nuo koronarinės širdies ligos. Tie, kurių svoris už normalų didesnis 20-30%, maždaug triskart dažniau nei kiti miršta nuo cukraligės komplikacijų.

Širdies ligos. Yra keletas priežasčių, kodėl per daug sveriantys žmonės dažniau suserga koronarine širdies liga, ir todėl juos kamuoja sklerozė bei stenokardijos priepuoliai. Kuo didesnis antsvoris, tuo didesnė tikimybė, kad turėsime didelį kraujospūdį, susirgsime cukralige, o kraujuje bus daug cholesterino. Be to vargu ar mes mėgstama energingai mankštintis. Visi šie veiksniai ir padidina pavojų susirgti koronarine širdies liga.

Cukraligė. Nutukę žmonės dažniau nei kiti serga nuo insultinio nepriklausančiąja cukralige.

Insulinas reguliuoja gliukozės (cukraus) perėjimą iš kraujo į organizmo ląsteles. Priaugus svorio, normalaus insulino kiekio nebepakanka patenkinti padidėjusiems audinių poreikiams, nes šiuos dabar jau sudaro daugiau ląstelių. Gliukozė blogiau perduodama, ir todėl jos daugėja kraujyje.

Numetus nereikalingą svorį ir šitaip sumažinus organizmo ląstelių, būtų galima atstatyti šią pusiausvyrą ir apsieiti be gydymo vaistais.

Tokiems žmonėms būtina nuolat tikrintis sveikatą.

Senstant daugelio žmonių fizinis aktyvumas mažėja, todėl menkėja raumenys, mažėja jų svoris, bet kūno svoris dažniausiai didėja. Mat daugėja riebalinio audinio įvairiose kūno dalyse. Senstant mes riebėjame.

2. ANTSVORIO YPATUMAI MAŽINANT SVORĮ

1. Geriausias svorio mažinimo būdas – tai judėjimo aktyvumo bei mitybos (apriboti cukraus ir riebalų vartojimą) derinimas.

2. Svorį mažinti ne daugiau kaip 1 kg. per savaitę.

3. Ne tik judėjimo metu, bet ir po jo, energijos yra suvartojama daugiau nei ilsintis.

4. Vyrams riebalinis audinys labiau kaupiasi viršutinėje, o moterims – apatinėje kūno dalyje.

5. Judėjimas kontroliuoja (sumažina) apetitą (nevalgoma per daug maisto)/

6. Darbo intensyvumas apie 50% MDS sudegina mūsų kūne tie pat riebalų, kaip ir 75% tos pačios trukmės darbo intensyvumas, tačiau pastarasis sudegina daugiau energijos mūsų kūne. Todėl riebalų kiekiui mažinti būtų galima rekomenduoti ir nedidelio intensyvumo, bet ilgai trunkantį darbą. Tokio darbo pavyzdys – energinis ėjimas.

7. Mažinant svorį svarbu, kad kuo didesnis būtų judėjimo kiekis ne per užsiėmimą, bet per visą dieną. Pavyzdžiui, rekomenduotina kasdien mankštintis 2 kartus po 30 min. vidutiniu ir nedideliu intensyvumu.

3. DIETŲ ISTORIJA

Prekyba dietomis jau virto milžinišku verslu, vien JAV per metus nešančiu daugiau negu 100 mln. USD pelno. Žmonės užmiršo, jog kadaise šis žodis tereiškė maitinimosi įpročius – dabar dieta yra kažkas, kas padeda atsikratyti antsvorio. Vienos moko nevalgyti mėsos, kitos – tik mėsą, o trečios iš viso vietoj pietų siūlo kramtomos gumos…

2000 m. pr. m. e. – sveika smarvė. Pirmieji istorijos užfiksuoti bandymai kaip nors reguliuoti mitybą mus pasiekė iš senovės Egipto. Tuomet norintiems niekada nesirgti medikai rekomendavo valgyti kuo daugiau svogūnų ir česnakų.

500 m. pr. m. e. – vaisiai ir daržovės. Antikinės Graikijos matematikas Pitagoras bei jo pasekėjai praktikavo vieną pirmųjų aprašytų dietų – vegetarizmą. Ir ši dieta nieko neturėjo bendra su noru suliesėti. Visiškai atsisakyti mėsos skatino papraščiausias nenoras žudyti ir tikėjimas, kad artimo siela gali apsigyventi bet kuriame gyvyje.

45 m. per. m. e. – bulimijos pagrindai. Romos imperijos turtuolių dietos koncepsija buvo – ryji, kol nebetelpa. Privalomas iškilmingų priėmimų imperatoriaus rūmuose atributas buvo vergas su sidabriniu padėklu, pasiruošęs bet kada paslaugiai jį pakišti po burna nutarusiam kiek palengvinti savo skrandį aristokratui. Šie „vėmitoriumai“ padėjo pagrindus šiuolaikinei bulimijai. Tik vienas skirtumas – ten niekas nenorėjo suplonėti, tiesiog bijojo, kad nebetilps desertas…

1800 m. – tyroji anoreksija. Žmonėms vis daugiau vartojant cukraus ir miltinių kepinių bei nepakankamai mėsos ir daržovių, pradėjo daugėti nutukėlių. Tuo metu ir užgimė nauja mada – dietos. Reikėjo tiesiog nieko nevalgyti. Kankindamos save badu damos greičiausiai pasiekdavo tais laikais paliegusios dvasnos įvaizdį, kuris aukštumoje simbolizavo dvasinį tyrumą ir moteriškumą.

1910 m. – atrajojimas. Buvo išleista knyga, kurioje autorius rekomenduoja bet kokio maisto kąsnį kramtyti ne mažiau 32 kartus, iščiulpti iš jo visą skystį, o likusias netirpias dalis įšspjauti.

1920 m. – Holivudo rūgštelė. Siekiant kuo greičiau iš tradiciškai aptukusių amerikonių padaryti liesas manekenes be užpakalio ir krūtinės, buvo pasiūlytos taip vadinamos „18 dienų“, „Greipfruto“ dietos. Ilgai jos laikytis niekam nepavykdavo – būtiniausių vitaminų ir mineralų, ypač geležies ir kalcio, trūkumas greitai išsekina
m. – kirminėlis pilve. Pirmosios „kaspinuočio“ piliulių reklamos spaudoje pasirodė apie 1920 m. Mažytis parazitas buvo apgyvendamas „gydomosios“ pilve, ir jis padeda naikinti praryjamą maistą. Rezultatas – tu ryji kaip vilkas, tačiau esi amžinai alkana ir nestorėji.

Yra daug būdų, kaip sumažinti kūno svorį. Gana populiarus būdas – smarkiai riboti maisto kaloringumą. Laikantis šių metodikų, kūno svoris greitai mažėja net ir esant mažam fiziniam aktyvumui. Deja, kūno svoris sumažėja neilgam. Kur kas sveikesni, mediciniškai pagrįsti tie būdai, kurie reglamentuoja didelį fizinį aktyvumą. Jo dėka mažėja riebalų, bet ir stiprėja raumenys, didėja jų svoris. Mažinti kūno svorį reikia palengva. Jeigu per savaitę jis sumažės daugiau kaip 1 – 1,5 kg., galime pakenkti sveikatai ir grožiui.

Kitas būdas sumažinti kūno svorį yra dietos. Tačiau nereiktų pamiršti, kad nustojus laikytis dietos, riebalai sugrįžta, ir, kas blogiausia, gausiau nei anksčiau. Pradėjus valgyti įprastą maistą, svoris tampa dar didesnis. Ir kas kartą prireikia vis daugiau pastangų bei laiko jį numesti.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1665 žodžiai iš 3312 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.