ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRALina PETRAITYTĖ
Verslo administravimo AD – 2/2 grupės studentė
Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas
Socialinių tyrimų metodologijos pagrindų tiriamasis darbasDarbo vadovė:
asist. Lina Bivainienė
Šiauliai, 2005
TURINYS
ĮVADAS 3
1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 4
1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai 4
1.2. Tabako plitimo raida 5
2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 6
2.1. Demografinių rodiklių analizė 6
2.2. Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė 8
2.3. Studentų požiūrio į rūkymą analizė 13
IŠVADOS 18
LITERATŪRA 21
PRIEDAI 22
ĮVADAS
Rūkymo procesas gan diskutuotinas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje.
Vieni teigia, kad rūkymas – tai asmens laisvė. Jo negalima riboti, ir netgi
privaloma liberalizuoti rūkymo propagandą. Reikia sumažinti arba išvis
panaikinti nikotino akcizą bei nustatyti ribinę uždarbio ribą, kad galima
būtų reguliuoti cigarečių kainas baruose. Taip pat būtina panaikinti tabako
reklamos apribojimus. Tačiau vis tik didžioji dauguma laikosi nuomonės, kad
rūkymas visose viešose vietose, įskaitant barus, klubus, gatves ir parkus,
turi būti griežtai uždraustas, turi būti propaguojama priverstinė
tolerancija kitų atžvilgiu. Kavinių, barų bei kitų masinių žmonių
susibūrimų vietų savininkai turi būti įpareigoti įrengti specialias
izoliuotas patalpas – rūkyklas. Todėl labai naudinga ir aktualu ištirti, ar
toks požiūris į rūkymą vyrauja studentų tarpe, be to ar nejaučiamos
tendencijos, kad vis daugiau žmonių neigiamai žiūri į rūkymą. Todėl šio
tyrimo problema – studentų požiūrio į rūkymą pakitimas.
Tyrimo objektas – Šiaulių Universiteto SMF III kurso studentų požiūris
į rūkymą.
Tyrimo dalykas – studentų požiūris į rūkymą.
Tyrimo tikslas – ištirti rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį į
rūkymą. Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai:
• konstatuoti, kokia dalis studentų rūko ir kokia dalis atsisakė
šio įpročio;
• ištirti, kokia dalis studentų niekada nerūkė;
• įvertinti, studentų požiūrį į rūkymą;
• išanalizuoti, kaip vertinama tabako reklama.
Tyrimo hipotezė – vis daugiau studentų atsisako šio žalingo įpročio.
Šiam tyrimui naudojamas anketavimas. Šiaulių Universiteto III kurso
studentams pateikiamos anoniminės anketos. Taip surenkami duomenys apie
studentų požiūrį į rūkymą. Anketų pagalba gaunami neapdoroti duomenys,
kurie vėliau apdorojami ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Duomenų
apdorojimui naudota Microsoft Windows XP, Microsoft Word, Microsoft Exel.
1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI
1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumaiTaikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą,
respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus klausimus. Šį
apklausos lapą apklausiamasis užpildo savarankiškai pagal nurodytas
taisykles. Anketa – klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį
nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Anketos struktūrą santykinai
galima suskirstyti į 3 dalis: įžanginę, pagrindinę ir baigiamąją.
Anketavimo pradžioje pateikiamas įžanginis žodis, kuriame paaiškinami
tyrimo tikslai, uždaviniai, respondentų atrankos principai, anketos pildymo
technika, rezultatų panaudojimo galimybės, nurodoma, kas atlieka tyrimą,
akcentuojamas tyrimo anonimiškumas.
Anketinė apklausa gali būti grupinė ir individuali. Grupinę apklausą
galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt.
vietose. Paprastai vienas apklausėjas dirba su 15 – 20 žmonių grupe. Anketa
individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo, mokymosi arba
gyvenamoje vietoje, iš anksto aptarus grąžinimo datą.
Išskiriami tokie grupinės anketinės apklausos privalumai:
1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį.
2. 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis.
3. galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui,
pvz., giliau nesuvokiant klausimo esmės).
4. galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi
(minimaliai).
5. galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į
klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu.
6. pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos
reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką.
7. anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis.
Metodo trūkumai:
1. apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo
kultūros).
2. laiko limitas: atsakant į anketos klausimus laikas ribojamas. Dėl
respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos
klausimus atsako ne vienu metu. Dėl to kai kurie respondentai
nepilnai arba skubotai užpildo anketas.
3. aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastinėje, bet rašymui
tinkamoje vietoje (pvz., darbininkai nuo staklių pakviečiami į
salę, poilsio kambarį, o ta aplinka asocijuojasi su kitais
įvykiais; studentai skubotai anketas pildo ne auditorijoje, o
tiesiog koridoriuje).
4. respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų
atsakymų patikimumas kartais nežinomas.
Kai anketavimas individualus, tada respondentas atsakymams į anketos
klausimus gali skirti kiek norima laiko, jo neveikia aplinka ir pats
apklausėjas. Tačiau tuomet sumažėja anketų grąžinimo lygis, žemesnis ir
atsakymų į anketos klausimus lygis. Atsakinėjant individualiai sumažėja
respondentų anonimiškumas (I. Luobikienė, 2003).
1.2. Tabako plitimo raida
Niekas tiksliai taip ir nežino, kada buvo pradėtas rūkyti tabakas.
Senasis Pasaulis apie jį sužinojo po to, kai Kristupas Kolumbas atrado
Ameriką. Pirmosios jo ekspedicijos į Karibų salas metu jūreiviai sutiko
vietinius gyventojus, traukiančius dūmą iš pailgų suktinių, susuktų iš
palmės ar kukurūzų lapų su neaiškiu užpildu. Suktinę indėnai vadino tabago,
o užpildą – cohiba. Taip jau nutiko, kad užpildą europiečiai pavadino
tabaku, o suktinę – cigaru. Cigaras visomis kalbomis skamba panašiai:
angliškai – cigar, ispaniškai – cigarillo, vokiškai – zigarre, prancūziškai
– cigare. (I. Žudienė, 2003).
Iš pradžių gerokai nustebinti užkariautojai iš Europos pastebėjo, jog
tabakas buvo auginamas Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Tiesa, jo
vartojimo forma skyrėsi nuo šiandien įprastos: kai kuriose indėnų gentyse
tabako dūmai buvo įtraukiami per nosį, dėl to neretai žmogus netgi
prarasdavo sąmonę. Pietų Amerikoje per iniciacijos ceremonijas žiniuoniai
kartais turėdavo gerti tabako nuovirą, tai sukeldavo haliucinacijas, o
neretai ir mirtį.
Tokie stiprūs tabako vartojimo padariniai labai nestebina prisiminus,
kad pats tabakas priklauso jau minėtiems bulvinių šeimos augalams,
galintiems sukelti haliucinacijas. Jis gali išaugti iki trijų metrų
aukščio. Tabako lapai skinami palaipsniui, pradedant nuo apačios,
priklausomai nuo subrendimo ir norimų skonio savybių. Tabakas, tinkamas
cigarų gamybai, gali augti beveik visame pasaulyje, kur pakankamai šiltas
klimatas, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau geriausios tabako rūšys auginamos
tropikų regionuose: Kuboje, Dominikos Respublikoje, Jamaikoje, Amerikoje,
Indonezijoje, Brazilijoje. Daugiausiai tabako išauginama Kinijoje, tačiau
didžiausia jo dalis čia pat ir surūkoma (O. Lahayne, 2002).
Kiek vėliau Europoje nikotino tirpalas netgi tapo populiariu
žmogžudysčių įrankiu.Amerikos tautose tabako vartojimas padėdavo bendrauti su dvasiomis. Šis
aspektas buvo svarbus labiausiai Europoje žinomame indėnų paprotyje –
taikos pypkės rūkyme. Tačiau rūkoma buvo ir kituose bendruomenės
susiėjimuose, kiekviena gentis buvo sukūrusi savas pypkės formas. Majams ir
inkams rūkymas buvo toks svarbus, kad netgi lietaus debesis jie laikė
rūkančių dievų tabako dūmais. Netrukus rūkyti ėmė ir pirmieji europiečiai.
Tačiau kai tėvynėje Ispanijoje užsirūkė vienas iš Kolumbo palydovų,
inkvizicija jį, kaip tariamai velnio apsėstą, uždarė į kalėjimą. Kalėjime
kankintis jam teko neilgai: netrukus rūkyti ėmė daugelis sugrįžusių iš
naujųjų kolonijų. Konkistadorams išgrobsčius Naujojo pasaulio aukso ir
sidabro atsargas tabakas pasirodė esanti svarbiausia ir pelningiausia
eksporto prekė.
Jau XVI a. naujasis „tabako gėrimo“, kaip jis dažnai buvo vadinamas,
paprotys išplito visoje Europoje. Kadangi tabakas Europą pasiekė jau
prasidėjus Naujiesiems laikams, Senajame kontinente jis niekuomet netarnavo
kokiems nors dvasiniams tikslams. Netgi socialinę misiją iš pradžių jis
galėjo atlikti tik aukštuosiuose sluoksniuose, kadangi rūkymas ilgą laiką
išliko tikrai brangus malonumas. Todėl dar XVIII a. tabaką uostė arba rūkė
pirmiausia aukštuomenės susibūrimuose. Tačiau kai kurios valdžios vis dėlto
mėgino apriboti ar netgi visai uždrausti naująjį paprotį. Anglijos
karalienė Elžbieta I toleravo rūkymą, tačiau jos įpėdinis Jokūbas I
įnirtingai tam priešinosi. „Kokia garbė ar mandagumas verčia mus mėgdžioti
žemesnius indėnus, ypač tokį atstumiantį ir dvokiantį jų paprotį?“ klausė
jis 1604 m. Jau tada jis laikėsi požiūrio, kad rūkymas kenkia tiek
smegenims, tiek plaučiams. Tuo Jokūbas I smarkiai pralenkė savo laikmetį.
Tabakas ilgai buvo laikomas netgi vaistu. Europoje jį uostė, kramtė, o
dažniausiai pypkiavo. Tačiau masiniu reiškiniu rūkymas tapo tik 1881 m.
išradus cigarečių sukimo mašiną. Kadangi tais laikais rūkyti
buvo galima
bet kada ir bet kur, nebeliko ir tabako rūkymo bendravimo aspekto, tai tapo
beveik vien atskiro žmogaus reikalu.
Kai prieš keletą metų JAV išaiškėjo, jog ir patys tabako koncernai
žinojo, kad jų produktai gali sukelti priklausomybę, kad tai netgi buvo
dirbtinai skatinama, prasidėjo teisinis lūžis. Norėdami išvengti tolesnių
procesų gamintojai 1997 m. pasiūlė išmokėti 370 milijardų dolerių žmonėms,
nukentėjusiems nuo nikotino.
Vienas iš pirmųjų garsiųjų cigarečių rūkalių buvo Sigmundas Freudas.
„Tris savaites nelaikiau tarp lūpų nieko šilto, ir šiandien nepavydėdamas
galiu žiūrėti, kaip rūko kiti…“, – rašė jis 1894 m. savo draugui. Vis
dėlto Freudas niekad taip ir nemetė rūkyti. Vienas jo kolega pareiškė, jog
įkvepiant dūmus „kuriam laikui užpildoma dvasinės prigimties vidinė
tuštuma“.
Šiaip ar taip, dabar jau beveik niekas neabejoja, kad ilgainiui
rūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.
JAV 1996 m. žlugo pirmasis bandymas apriboti tabako dozę vaistų
įstatymu. Europos Sąjungoje tabako pramonės gaminių reklama 1998 m. priimtu
įstatymu per artimiausius metus turėtų būti visiškai uždrausta. Tiesa,
neaišku, ar visuotinis rūkymo draudimas žlugs taip pat, kaip ir bandymas
uždrausti alkoholį (I. Žudienė, 2003).
2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ
2.1. Demografinių rodiklių analizė2005 metų gegužės mėnesį buvo vykdoma Šiaulių Universiteto Socialinių
mokslų fakulteto III kurso studentų apklausa. Šia apklausa buvo siekiama
įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Tyrimas buvo vykdomas pagal tokią
tyrimo proceso schemą: pirma – pasirinktas duomenų rinkimo metodas –
anoniminė apklausa raštu, kuri leido per palyginti trumpą laiką apklausti
studentus; antra – duomenų rinkimas; trečia – gautų duomenų apdorojimas ir
analizė; ketvirta – išvadų ir pasiūlymų formavimas.
Respondentai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Atlikus studentų
apklausą raštu ir susumavus bei apdorojus statistinius duomenis, pateikiami
gauti tyrimo rezultatai. Pirmiausia pavaizduojamas respondentų
pasiskirstymas pagal lytį.
[pic]
1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį
60% apklausoje dalyvavusių studentų sudarė moterys. 40% sudarė vyrai.