Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas
5 (100%) 1 vote

Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas

1121314151

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRALina PETRAITYTĖ

Verslo administravimo AD – 2/2 grupės studentė

Studentų požiūrio į rūkymą tyrimas

Socialinių tyrimų metodologijos pagrindų tiriamasis darbasDarbo vadovė:

asist. Lina Bivainienė

Šiauliai, 2005

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 4

1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumai 4

1.2. Tabako plitimo raida 5

2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ 6

2.1. Demografinių rodiklių analizė 6

2.2. Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė 8

2.3. Studentų požiūrio į rūkymą analizė 13

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 21

PRIEDAI 22

ĮVADAS

Rūkymo procesas gan diskutuotinas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje.

Vieni teigia, kad rūkymas – tai asmens laisvė. Jo negalima riboti, ir netgi

privaloma liberalizuoti rūkymo propagandą. Reikia sumažinti arba išvis

panaikinti nikotino akcizą bei nustatyti ribinę uždarbio ribą, kad galima

būtų reguliuoti cigarečių kainas baruose. Taip pat būtina panaikinti tabako

reklamos apribojimus. Tačiau vis tik didžioji dauguma laikosi nuomonės, kad

rūkymas visose viešose vietose, įskaitant barus, klubus, gatves ir parkus,

turi būti griežtai uždraustas, turi būti propaguojama priverstinė

tolerancija kitų atžvilgiu. Kavinių, barų bei kitų masinių žmonių

susibūrimų vietų savininkai turi būti įpareigoti įrengti specialias

izoliuotas patalpas – rūkyklas. Todėl labai naudinga ir aktualu ištirti, ar

toks požiūris į rūkymą vyrauja studentų tarpe, be to ar nejaučiamos

tendencijos, kad vis daugiau žmonių neigiamai žiūri į rūkymą. Todėl šio

tyrimo problema – studentų požiūrio į rūkymą pakitimas.

Tyrimo objektas – Šiaulių Universiteto SMF III kurso studentų požiūris

į rūkymą.

Tyrimo dalykas – studentų požiūris į rūkymą.

Tyrimo tikslas – ištirti rūkančių ir nerūkančių studentų požiūrį į

rūkymą. Šiam tikslui pasiekti iškeliami tokie uždaviniai:

• konstatuoti, kokia dalis studentų rūko ir kokia dalis atsisakė

šio įpročio;

• ištirti, kokia dalis studentų niekada nerūkė;

• įvertinti, studentų požiūrį į rūkymą;

• išanalizuoti, kaip vertinama tabako reklama.

Tyrimo hipotezė – vis daugiau studentų atsisako šio žalingo įpročio.

Šiam tyrimui naudojamas anketavimas. Šiaulių Universiteto III kurso

studentams pateikiamos anoniminės anketos. Taip surenkami duomenys apie

studentų požiūrį į rūkymą. Anketų pagalba gaunami neapdoroti duomenys,

kurie vėliau apdorojami ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Duomenų

apdorojimui naudota Microsoft Windows XP, Microsoft Word, Microsoft Exel.

1. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI

1.1. Anketinės apklausos privalumai ir trūkumaiTaikant anketavimą, kaip sociologinės informacijos rinkimo būdą,

respondentai patys (raštu) atsako į tyrėjo pateiktus klausimus. Šį

apklausos lapą apklausiamasis užpildo savarankiškai pagal nurodytas

taisykles. Anketa – klausimų, kuriuos apjungia tyrėjo siekimas ištirti kokį

nors socialinį reiškinį ar procesą, visuma. Anketos struktūrą santykinai

galima suskirstyti į 3 dalis: įžanginę, pagrindinę ir baigiamąją.

Anketavimo pradžioje pateikiamas įžanginis žodis, kuriame paaiškinami

tyrimo tikslai, uždaviniai, respondentų atrankos principai, anketos pildymo

technika, rezultatų panaudojimo galimybės, nurodoma, kas atlieka tyrimą,

akcentuojamas tyrimo anonimiškumas.

Anketinė apklausa gali būti grupinė ir individuali. Grupinę apklausą

galima vykdyti respondentų darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir kt.

vietose. Paprastai vienas apklausėjas dirba su 15 – 20 žmonių grupe. Anketa

individualiai kiekvienam respondentui išdalijama darbo, mokymosi arba

gyvenamoje vietoje, iš anksto aptarus grąžinimo datą.

Išskiriami tokie grupinės anketinės apklausos privalumai:

1. Užtikrina pakankamą atrankos dydį.

2. 100 – procentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis.

3. galimybė apklausėjui instruktuoti respondentus (iškilus būtinumui,

pvz., giliau nesuvokiant klausimo esmės).

4. galimybė respondentams pasikonsultuoti su apklausos organizatoriumi

(minimaliai).

5. galimybė apklausėjui kontroliuoti situaciją: sekti atsakymo į

klausimus eigą, gauti papildomą informaciją stebėjimo būdu.

6. pagal respondentų reakciją, preliminariai spręsti apie problemos

reikšmingumą, anketos klausimų sudarymo ir išdėstymo techniką.

7. anketavimas trumpiau trunka ir yra pigesnis.

Metodo trūkumai:

1. apklausėjo įtaka respondentams (balso, išvaizdos, bendravimo

kultūros).

2. laiko limitas: atsakant į anketos klausimus laikas ribojamas. Dėl

respondentų reakcijos nevienodumo, mąstymo ypatumų jie į anketos

klausimus atsako ne vienu metu. Dėl to kai kurie respondentai

nepilnai arba skubotai užpildo anketas.

3. aplinkos įtaka, nes dažnai anketuojama ne įprastinėje, bet rašymui

tinkamoje vietoje (pvz., darbininkai nuo staklių pakviečiami į

salę, poilsio kambarį, o ta aplinka asocijuojasi su kitais

įvykiais; studentai skubotai anketas pildo ne auditorijoje, o

tiesiog koridoriuje).

4. respondentai būgštauja, kad jų asmenybė bus identifikuota, todėl jų

atsakymų patikimumas kartais nežinomas.

Kai anketavimas individualus, tada respondentas atsakymams į anketos

klausimus gali skirti kiek norima laiko, jo neveikia aplinka ir pats

apklausėjas. Tačiau tuomet sumažėja anketų grąžinimo lygis, žemesnis ir

atsakymų į anketos klausimus lygis. Atsakinėjant individualiai sumažėja

respondentų anonimiškumas (I. Luobikienė, 2003).

1.2. Tabako plitimo raida

Niekas tiksliai taip ir nežino, kada  buvo pradėtas rūkyti tabakas.

Senasis Pasaulis apie jį sužinojo po to, kai Kristupas Kolumbas atrado

Ameriką. Pirmosios jo ekspedicijos į Karibų salas metu jūreiviai sutiko

vietinius gyventojus, traukiančius dūmą iš pailgų suktinių, susuktų iš

palmės ar kukurūzų lapų su neaiškiu užpildu. Suktinę indėnai vadino tabago,

o užpildą – cohiba. Taip jau nutiko, kad užpildą europiečiai pavadino

tabaku, o suktinę – cigaru. Cigaras visomis kalbomis skamba panašiai:

angliškai – cigar, ispaniškai – cigarillo, vokiškai – zigarre, prancūziškai

– cigare. (I. Žudienė, 2003).

Iš pradžių gerokai nustebinti užkariautojai iš Europos pastebėjo, jog

tabakas buvo auginamas Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Tiesa, jo

vartojimo forma skyrėsi nuo šiandien įprastos: kai kuriose indėnų gentyse

tabako dūmai buvo įtraukiami per nosį, dėl to neretai žmogus netgi

prarasdavo sąmonę. Pietų Amerikoje per iniciacijos ceremonijas žiniuoniai

kartais turėdavo gerti tabako nuovirą, tai sukeldavo haliucinacijas, o

neretai ir mirtį.

Tokie stiprūs tabako vartojimo padariniai labai nestebina prisiminus,

kad pats tabakas priklauso jau minėtiems bulvinių šeimos augalams,

galintiems sukelti haliucinacijas. Jis gali išaugti iki trijų metrų

aukščio. Tabako lapai skinami palaipsniui,  pradedant nuo apačios,

priklausomai nuo subrendimo ir norimų skonio savybių. Tabakas, tinkamas

cigarų gamybai, gali augti beveik visame pasaulyje, kur pakankamai šiltas

klimatas, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau geriausios tabako rūšys auginamos

tropikų regionuose: Kuboje, Dominikos Respublikoje, Jamaikoje, Amerikoje,

Indonezijoje, Brazilijoje. Daugiausiai tabako išauginama Kinijoje, tačiau

didžiausia jo dalis čia pat ir surūkoma (O. Lahayne, 2002).

Kiek vėliau Europoje nikotino tirpalas netgi tapo populiariu

žmogžudysčių įrankiu.Amerikos tautose tabako vartojimas padėdavo bendrauti su dvasiomis. Šis

aspektas buvo svarbus labiausiai Europoje žinomame indėnų paprotyje –

taikos pypkės rūkyme. Tačiau rūkoma buvo ir kituose bendruomenės

susiėjimuose, kiekviena gentis buvo sukūrusi savas pypkės formas. Majams ir

inkams rūkymas buvo toks svarbus, kad netgi lietaus debesis jie laikė

rūkančių dievų tabako dūmais. Netrukus rūkyti ėmė ir pirmieji europiečiai.

Tačiau kai tėvynėje Ispanijoje užsirūkė vienas iš Kolumbo palydovų,

inkvizicija jį, kaip tariamai velnio apsėstą, uždarė į kalėjimą. Kalėjime

kankintis jam teko neilgai: netrukus rūkyti ėmė daugelis sugrįžusių iš

naujųjų kolonijų. Konkistadorams išgrobsčius Naujojo pasaulio aukso ir

sidabro atsargas tabakas pasirodė esanti svarbiausia ir pelningiausia

eksporto prekė.

Jau XVI a. naujasis „tabako gėrimo“, kaip jis dažnai buvo vadinamas,

paprotys išplito visoje Europoje. Kadangi tabakas Europą pasiekė jau

prasidėjus Naujiesiems laikams, Senajame kontinente jis niekuomet netarnavo

kokiems nors dvasiniams tikslams. Netgi socialinę misiją iš pradžių jis

galėjo atlikti tik aukštuosiuose sluoksniuose, kadangi rūkymas ilgą laiką

išliko tikrai brangus malonumas. Todėl dar XVIII a. tabaką uostė arba rūkė

pirmiausia aukštuomenės susibūrimuose. Tačiau kai kurios valdžios vis dėlto

mėgino apriboti ar netgi visai uždrausti naująjį paprotį. Anglijos

karalienė Elžbieta I toleravo rūkymą, tačiau jos įpėdinis Jokūbas I

įnirtingai tam priešinosi. „Kokia garbė ar mandagumas verčia mus mėgdžioti

žemesnius indėnus, ypač tokį atstumiantį ir dvokiantį jų paprotį?“ klausė

jis 1604 m. Jau tada jis laikėsi požiūrio, kad rūkymas kenkia tiek

smegenims, tiek plaučiams. Tuo Jokūbas I smarkiai pralenkė savo laikmetį.

Tabakas ilgai buvo laikomas netgi vaistu. Europoje jį uostė, kramtė, o

dažniausiai pypkiavo. Tačiau masiniu reiškiniu rūkymas tapo tik 1881 m.

išradus cigarečių sukimo mašiną. Kadangi tais laikais rūkyti
buvo galima

bet kada ir bet kur, nebeliko ir tabako rūkymo bendravimo aspekto, tai tapo

beveik vien atskiro žmogaus reikalu.

Kai prieš keletą metų JAV išaiškėjo, jog ir patys tabako koncernai

žinojo, kad jų produktai gali sukelti priklausomybę, kad tai netgi buvo

dirbtinai skatinama, prasidėjo teisinis lūžis. Norėdami išvengti tolesnių

procesų gamintojai 1997 m. pasiūlė išmokėti 370 milijardų dolerių žmonėms,

nukentėjusiems nuo nikotino.

Vienas iš pirmųjų garsiųjų cigarečių rūkalių buvo Sigmundas Freudas.

„Tris savaites nelaikiau tarp lūpų nieko šilto, ir šiandien nepavydėdamas

galiu žiūrėti, kaip rūko kiti…“, – rašė jis 1894 m. savo draugui. Vis

dėlto Freudas niekad taip ir nemetė rūkyti. Vienas jo kolega pareiškė, jog

įkvepiant dūmus „kuriam laikui užpildoma dvasinės prigimties vidinė

tuštuma“.

Šiaip ar taip, dabar jau beveik niekas neabejoja, kad ilgainiui

rūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.

JAV 1996 m. žlugo pirmasis bandymas apriboti tabako dozę vaistų

įstatymu. Europos Sąjungoje tabako pramonės gaminių reklama 1998 m. priimtu

įstatymu per artimiausius metus turėtų būti visiškai uždrausta. Tiesa,

neaišku, ar visuotinis rūkymo draudimas žlugs taip pat, kaip ir bandymas

uždrausti alkoholį (I. Žudienė, 2003).

2. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ

2.1. Demografinių rodiklių analizė2005 metų gegužės mėnesį buvo vykdoma Šiaulių Universiteto Socialinių

mokslų fakulteto III kurso studentų apklausa. Šia apklausa buvo siekiama

įvertinti studentų požiūrį į rūkymą. Tyrimas buvo vykdomas pagal tokią

tyrimo proceso schemą: pirma – pasirinktas duomenų rinkimo metodas –

anoniminė apklausa raštu, kuri leido per palyginti trumpą laiką apklausti

studentus; antra – duomenų rinkimas; trečia – gautų duomenų apdorojimas ir

analizė; ketvirta – išvadų ir pasiūlymų formavimas.

Respondentai atrinkti atsitiktinės atrankos būdu. Atlikus studentų

apklausą raštu ir susumavus bei apdorojus statistinius duomenis, pateikiami

gauti tyrimo rezultatai. Pirmiausia pavaizduojamas respondentų

pasiskirstymas pagal lytį.

[pic]

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

60% apklausoje dalyvavusių studentų sudarė moterys. 40% sudarė vyrai.

Šį pasiskirstymą ir lėmė tai, kad pastebimos tokios tendencijos, jog šiuo

metu aukštosiuose mokyklose daugiau studijuojančiųjų sudaro moterys.

Apklausoje dalyvavo tik 3 kurso studentai – gimę 1982-1984 metais.

Todėl respondentams pasiskirstant pagal amžių, įvairovės nepastebėta.

[pic]

2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių

Keturi apklausoje dalyvavę studentai – 20 – ies metų. Kaip ir buvo

galima tikėtis, vis tik didžioji dauguma apklaustųjų – 1982-1983 – iųjų

metų gimimo, t. y. 21 metų. Viso buvo net 23 studentai. Trys apklausoje

dalyvavę studentai – 22-iejų metų. Tačiau toks respondentų pasiskirstymas

pagal amžių neįtakoja studentų požiūrio į rūkymą tyrimo.

Taip pat apklausoje dalyvavusiems respondentams buvo pateiktas

klausimas, siekiant įvertinti kokia dalis studentų kartu ir dirba ir

studijuoja. Šis klausimas svarbus tolesnėje tyrimo eigoje, siekiant

įvertinti – ar darbas studijų metais įtakoja rūkymą.

[pic]

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal užimtumą

Vis tik didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių studentų, t. y. 87%

nedirba ir jų pagrindinis užsiėmimas studijos Šiaulių Universitete. Ir tik

13% respondentų kartu derina ir studijas universitete ir darbą. Tai galima

sieti su tuo, kad studijuojant aukštojoje mokykloje, krūvis yra pakankamai

didelis ir nėra lengva derinti darbą ir studijas. Todėl didžioji dauguma

studentų vis tik pasirenka studijas ir neskuba pradėti dirbti.

Apklausiant respondentus buvo pateiktas klausimas apie gaunamas

pajamas, siekiant įvertinti ar gaunamų pajamų dydis gali įtakoti rūkymą.

Kadangi studentus dažniausiai remia tėvai, gaunamų pajamų per mėnesį

intervalas pasirinktas nedidelis.

[pic]

4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas

Kaip ir buvo galima tikėtis, vis tik dauguma apklausoje dalyvavusių

respondentų gauna labai mažas pajamas. 37% apklaustųjų teigė, kad jų

gaunamos pajamos per mėnesį neviršija 200 Lt. Tai būtų galima sieti su

gaunamomis stipendijomis, kurios svyruoja 100 – 200 Lt. Didžiausia dalis

apklaustųjų savo gaunamas mėnesines pajamas įvertino 200 – 400 Lt. Po

lygiai, t. y. po 7%, pasiskirstė respondentai gaunantys 400 – 600 Lt. ir

600 – 800 Lt. per mėnesį. Gan didelis procentas apklaustųjų, t. y. net 10%,

teigė, kad jų gaunamos mėnesinės pajamos daugiau nei 800 Lt.

Anketoje pateiktas klausimas apie gyvenamąją vietą, siekiant įvertinti

ar gyvenamoji vieta, tiksliau, tai įvardijant kaip aplinką, kuri supa

studentus, įtakoja rūkymą.

[pic]

5 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal gyvenamą vietą

23% apklausoje dalyvavusių studentų gyvena nuosavame name. Net 43%

respondentų gyvena bute, t. y. nuosavame bute arba nuomojamame bute.

Įvertinant tai, kad apklausoje dalyvauja tik studentai, gan nedidelė dalis,

t. y. 27% apklaustųjų gyvena bendrabutyje. Ir tik 7% gyvenamąją vietą

nuomuoja pas gimines. Tačiau šie skaičiai tyrimui reikšmės neturi, kol jie

nesusiejami su rūkančių studentų skaičiumi.

2.2. Rūkančių ir nerūkančių studentų skaičiaus analizė

Galiausiai buvo išsiaiškintas rūkančių studentų skaičius. Taip pat

kokia dalis apklausoje dalyvavusių studentų rūko kartais ar iš vis neturi

šio žalingo įpročio.

[pic]

6 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas

Vis tik gauti rezultatai nustebino. Kiekvieną dieną stebint rūkymo

vietoje lūkuriuojančius studentus galima pamanyti, kad vis tik didžioji

dauguma neatsisako žalingo įpročio rūkyti. Tačiau gauti tyrimo rezultatai

rodo visai ką kitą. Pastebimas tik nedidelis skirtumas tarp rūkančių ir

nerūkačių studentų. 43% apklausoje dalyvavusių studentų rūko ir pripažysta

turintys šį žalingą įprotį. Ir pastebimas nežymus vos 3 % skirtumas tarp

nerūkančių, t. y. 40% apklaustųjų nerūko. 17% apklausoje dalyvavusių

studentų rūko kartais.

Toliau įvertinama rūkačių bei nerūkančių studentų pasiskirstymas pagal

lytį.

[pic]

7 pav. Rūkančių ir nerūkančių respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Gauti rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma apklausoje

dalyvavusių ir nerūkančių – moterys. Jos sudaro 58%. 42% – nerūkantys

vyrai. Tokia pat tendencija atsispindi pasiskirstyme tarp rūkančių, tačiau

šiek tiek didesnis procentas, t. y. 62% rūkančių – moterys ir 38% vyrų.

Kartais rūkančių skaičius pasiskirstė panašiai kaip rūkančių ir nerūkančių

vyrų bei moterų. 60% kartais rūkančių sudaro moterys ir 40% kartais

rūkančių sudaro vyrai. Didesnį procentą rūkančių, nerūkančių bei kartais

rūkančių moterų galėjo lemti tai, kad pastarųjų apklausoje dalyvavo daugiau

nei vyrų. Tačiau svarbiausia įvertinti, kad vis tik didžioji dalis tarp

rūkančių studentų – moterys. Čia pastebimas didžiausias skirtumas t. y.

24%, kai tuo tarpu skirtumas tarp nerūkančių moterų bei vyrų buvo netoks

ryškus.

[pic]

8 pav. Dirbančių ir rūkančių respondentų pasiskirstymas

Siekiant įvertinti ryšį tarp rūkančių bei dirbančių studentų

skaičiaus, pastebimos tokios tendencijos, kad nebuvo tokių respondentų,

kurie derintų studijas bei darbą, tačiau neturėtų šio žalingo įpročio. Nors

dirbantys studentai sudaro tik 13% visų šioje apklausoje dalyvavusių

studentų, tačiau būtina įvertinti šį faktą, kad visi studentai, nors kai

kurie iš jų tik kartais, tačiau rūko. 50% apklaustųjų dirbančių studentų

rūko tik kartais ir tokia pat dalis, t. y. 50% rūko pastoviai. Šį faktą

gali įtakoti sukeliamas stresas bei įtampa, tačiau tai tik prielaida.

Šiuo metu, kai tabako gaminiai ganėtinai brangūs, būtų galima daryti

prielaidą, kad didžioji dalis rūkančių gauna didesnes pajamas nei įprasta.

[pic]

9 pav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas

Tačiau gauti tyrimo rezultatai rodo, kad ši prielaida nepasitvirtina.

Atvirkščiai, gauti apklausos rezultatai paneigia šią prielaidą. Didžioji

dalis rūkančių, t. y. net 46% aplausoje dalyvavusių respondentų gauna

mažiausias pajamas, t. y. iki 200 Lt. 23% rūkančių apklaustųjų gauna šiek

tiek didesnes pajams t. y. 200 – 400 Lt. 15% apklaustųjų, kurie rūko, savo

gaunamas mėnesines pajamas įvertino 400 – 600 Lt. Ir tik mažuma, t. y.

vienodai po 8% apklaustųjų, kurie rūko gauna dideles pajamas (600 – 800 Lt.

ir daugiau). Vadinasi ryšys tarp rūkymo bei gaunamų pajamų – atvirkštinis.

Gaunantys mažesnes mėnesines pajamas rūko daugiau.

Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik gyvenama vieta įtakoja rūkymą.

Galima teigti, kad dauguma studentų vis tik slepia savo žalingus įpročius

nuo savo tėvų ar artimųjų. Tai patvirtina ir gauti apklausos rezultatai.

[pic]

10 pav. Rūkančių studentų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą

Apklausos rezultatai rodo, kad vis tik didžioji dauguma rūkančiųjų

gyvena bendrabutyje. Bendrabutyje apgyvendinami tik studentai, todėl

dauguma prisitaiko vieni prie kitų, bendri tampa įpročiai bei interesai. Ir

net 53% bendrabutyje gyvenančių studentų – rūko. Mažesnis, tačiau ganėtinai

didelis procentas rūkančių ir gyvenančių bute. Studentai, gyvenantys bute,

dažniausiai šias patalpas nuomuoja ir gyvena niekieno nevaržomi. Ir net 31%

rūkančiųjų gyvena bute. Kaip ir buvo galima tikėtis, labai maža dalis

rūkančių gyvena nuosavame name. Dažniausiai, studentai gyvenantys nuosavame

name gyvena ne vieni. Nuosavas namas – tai arba kartu ir tėvų gyvenama

vieta
arba nuomojamas kambarys kartu su šeimininkais. Gyvenant tokioje

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2839 žodžiai iš 5670 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.