Studijos aukstojoje mokykloje
5 (100%) 1 vote

Studijos aukstojoje mokykloje

112131



Lietuvos teisės universitetas

Teisės fakultetas

Evelinos Blankutės

pirmo kurso neakivaizdinių studijų

xxx grupės studentė

STUDIJOS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE

Vilnius, 2003

ĮVADAS

Šio kursinio darbo tema, mano nuomone, yra labai aktuali šiais laikais. Ji ypač domina abiturientus bei pirmo kurso studentus, kurie dar nėra visiškai tikri, ar pakankamai žino apie studijas aukštojoje mokykloje. Taigi šiame darbe aptarsiu, kokios būna aukštosios mokyklos ir kokios jų funkcijos, taip pat kokie yra studijų sistema. Be abejo, nepamiršiu ir pačių studentų: kokie jie yra, koks yra aukštosios mokyklos poveikis jiems.

Šiame darbe neketinu plačiai apžvelgti aukštųjų mokyklos istorijos, jų vystymosi proceso, kadangi kiekviena aukštoji mokykla turi savo istoriją. Tačiau apžvelgsiu kai kuriuos tyrimus, bei stebėjimus, kurie buvo atlikti su studentais ir absolventais. Tuo noriu parodyti tikrus faktus bei pavyzdžius, kad galima būtų įsivaizduoti, kaip vyksta gyvenimas aukštųjų mokyklų viduje.

Daugiausia dėmesio ketinu skirti Lietuvoje esančiom aukštosiom mokyklom, tačiau dėl įvairovės bei palyginimo nepamiršiu paminėti ir kai kurių užsienio valstybių aukštųjų mokyklų.

1. AUKŠTOSIOS MOKYKLOS IR VISUOMENĖ

Mokslo siekianti visuomenė – tai visuomenė, kurioje vertinami ir remiami mokymosi visą gyvenimą įpročiai, kurie užtikrina individui ir bendruomenės visuomeninėms organizacijoms reikalingų ir kintančių mokymosi programų ir jų tinklų kūrimo. Mokslo siekianti visuomenė yra sociali, ji užtikrina, kad visi nariai būtų mokslo siekiančios bendruomenės dalis. Ji pripažįsta ankstyvos vaikystės vystymosi svarbą mokymosi visa gyvenimą koncepcijoje ir kuria būdus, kaip tai pagerinti. Mokslo siekianti visuomenė stimuliuoja naujų žinių įgijimą atliekant mokslinius tyrimus, darant ir taikant išradimus ir kitus būdus bei šių žinių panaudojimą visuomenės labui. Ji vertina regioninį ir pasaulinį bendradarbiavimą bei kultūrinius ryšius, informacinių technologijų teikiamas naujas bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes, kaip įrankius, padedančius praturtinti, pagilinti mokymąsi. Mokslo siekianti visuomenė skatina visuomenines nuostatas, kurios visiems užtikrintų mokymosi prieinamumą ir lygybę bei sudarytų sąlygas ekonominiam ir socialiniam gerbūviui.

Jau seniai pastebėta, kad „europiečio likimas be mokslo neįmanomas“. Prieš kelis šimtus metų pirmiausia Europoje buvo įkurti pirmieji universitetai ir intelektas tapo mokslo institucija – universitetu. Europietis seniai apsisprendė gyventi ir veikti per savo inteligenciją, remdamasis savo intelektu. Šiandieną nėra kito pasirinkimo – tai parodo ir Lietuvos darbo biržos duomenys – mažiausiai bedarbių yra tarp baigusiųjų aukštąjį mokslą. Didžiausią prioritetą mokslui teikia ir Lietuvos jaunimas – kasmet vis daugiau abiturientų siekia aukštojo mokslo.

1. 1. Universitetų tikslai

Universitetinis išsilavinimas šiuo metu jau tapo prieinamas vidurinį mokslą įgijusios jaunuomenės absoliučiai daugumai. Universitetas – studento namai. Į juos ateina ne vien gabiausieji, bet ir vidutinių gabumų žmonės. Universiteto paskirtis – pirmiausia suteikti į jį atėjusiam net ir vidutinių gabumų žmogui aukštąjį išsilavinimą. Universiteto tikslai yra vidutinių gabumų žmogų išugdyti kultūringu žmogumi – išmokyti kultūrinių plačiąja prasme disciplinų; parengti jį aukštos kvalifikacijos personalu; daliai gabiausių studentų sudaryti galimybes pasirinkti mokslininko kelia bei rengti mokslininkus.

Sveika visuomene turi skatinti ir remti kiekvieną savo narį, turintį vidurinį išsilavinimą ir motyvus įgyti aukštąjį išsilavinimą arba įgyti universitetinio lygmens žinių. Naujos mokymo technologijos, demokratiškesni priėmimo kriterijai, dėstytojų ir studentų mainai, studijų proceso modulizavimas, platus techninių mokymo priemonių pasitelkimas, nuotolinis mokymas ir kiti dalykai teikia galimybę vis daugiau žmonių įgyti išsilavinimą ir įvairiapusiškiau dalyvauti ekonominiame ir socialiniame sparčiai augančios „žinių“ visuomenės gyvenime.

Kadangi aukštasis universitetinis mokslas susideda iš profesinio mokymo ir tyrimų, universitetai vykdo du tarpusavyje susijusius skirtingus uždavinius. Pirmieji dirba praktinį darbą, antrieji atlieka mokslinius tyrimus. Pirmųjų reikia labai daug, o antrųjų mažai. Tačiau ir pašaukimas mokslui nėra dažnas reiškinys, reikalaujantis viso žmogaus gyvenimo. Tapęs mokslininku žmogus nepraranda ir savo profesijos.

Pasaulyje egzistuoja skirtingos universitetų sistemos. Net tos pačios valstybės įvairių regionų universitetai būna labai nevienodi, jie skiriasi net ir kai kuriuose miestuose. Be abejo, universitetai pirmiausia skiriasi pagal rengiamų specialistų profilį. Viduramžiais universitetų tikslas buvo lavinti žmogų. Neturėta tikslo parengti tam tikros srities specialistą. Plėtojantis pramonei teko peržiūrėti šią nuostatą. Tradiciniuose universitetuose pradėti rengti įvairių profesijų specialistai. Dar vėliau pradėjo kurtis specializuoti universitetai, pirmiausia – technikos universitetai. Pirmasis Europos technikos universitetas buvo įkurtas Prahoje 1707 metais. Vėliau
atsirado žemės ūkio, medicinos, pedagogikos, karybos (bundesvero – Vokietijoje) universitetai. Specializuotieji universitetai ėmėsi atsakingo vaidmens – rengti tam tikrų profesijų ir aukštos bendrosios kultūros specialistus.

Sovietinėje siauro profilio institutų sistemoje labiau buvo akcentuojamas specialisto rengimas, mažiau dėmesio buvo skiriama jo bendrajam išsilavinimui. Profesionalų rengimas vadinamosiose „specialistų kalvėse“ nebuvo geras sumanymas.

Pastarąjį dešimtmetį žmogaus veikla vis mažiau susijusi su fiziniu darbu. Atsiradus modernioms informacijos ir ryšių technologijoms vis dažniau tradicinį žmogaus darbą pakeičia kompiuteris. Žmogus daugiau laiko gali skirti kūrybinei veiklai, greičiau prisitaikyti prie permainų, perimti naujoves. Tai atveria socialines ir technines perspektyvas.

1. 2. Universitetų uždaviniai

Universitetų uždaviniai keičiasi. Anksčiau pakakdavo gausinti ir skleisti žinias. Dabar, norėdami įvykdyti socialinius užsakymus, jie privalo ugdyti žmogaus pažiūras, daryti įtaką jo elgesiui. Dėl viso to absolventą rengiant gyvenimui, būtina atsižvelgti į daugelį nauju veiksnių:

• absolventas turi sugebėti dirbti kolektyve, dažnai – tarptautiniame, kuriame yra skirtingų tautybių ir mentaliteto žmonių;

• greitai prisitaikyti prie permainų;

• generuoti naujas idėjas, žinias, naujas tiesas, gebėti jas įrodyti ir įteisinti;

• būti universaliam specialistui, tai yra ne tik spręsti teorines problemas, bet ir gautus rezultatus pritaikyti praktiškai;

• būtina daug dėmesio skirti studijuojantiesiems ir laiduoti, kad jų žinios būtų aukšto lygio, ugdyti gebėjimą šias žinias taikyti praktiškai.

1. 3. Aukštųjų mokyklų reorganizavimas bei stojimo sutartys

Visame pasaulyje padidėjo susidomėjimas mokslu. 1980 – 1985 metais studentų užsienyje vis mažėjo, o nuo 1985 metų jų nuolat daugėja. Lietuvoje studentų labai sumažėjo 1990 – 1993 metais, o vėliau jų labai sparčiai daugėjo. Šiems pokyčiams Lietuvoje darė įtaką okupacija ir kovos dėl nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu mokslininkai gana greitai parengė ir Atkuriamasis Seimas jau 1991 metų pradžioje priėmė Mokslo įstatymą. Šiame įstatyme išreikštas didelis pasitikėjimas aukštosiomis mokyklomis, jame įtvirtinta bent dalinė mokyklų autonomija. Jame jau įteisintas Lietuvos aukštųjų mokyklų perėjimas prie trijų studijų pakopų ( bakalauras, magistras, daktaras). Lietuvos Seimas labai geranoriškai pritarė aukštųjų mokyklų (institutų) pertvarkai į universitetus ar akademijas, o vėliau kai kurių akademijų – į universitetus. Buvo įkurti Klaipėdos, Šiaulių regioniniai universitetai. Kiek anksčiau atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, įkurta policijos akademija (dabar Teisės universitetas), Karo akademija. Kauno politechnikos, Vilniaus inžinerinis statybos, Kauno medicinos ir Vilniaus pedagoginis institutai, buvo reorganizuoti į universitetus, Lietuvos žemės ūkio akademija reorganizuota į universitetą, o Kauno kūno kultūros institutas – į akademiją. Vilniaus Dailės institutas reorganizuotas į dailės akademiją, o Lietuvos konservatorija – į Lietuvos muzikos akademiją. Šis reorganizavimas vyko visus dešimt metų. pirmaisiais universitetais tapo Kauno ir Vilniaus aukštosios technikos mokyklos.

Iki 1993 metų, kol jaunuomenė, neturėdama jokio profesinio išsilavinimo, buvo susižavėjusi greitomis galimybėmis pelningai imtis verslo, konkursai buvo maži ir pastangos tobulinti atrankos sistemą nedavė rezultatų. Apie 1994 metus pasikeitė jaunimo požiūris į aukštąjį mokslą. rinkos sąlygomis atsirado specialistų, baigusių aukštąsias mokyklas, poreikis. Buvo būtina sukurti patrauklią sistemą gabiausiam jaunimui atrinkti. 1995 metais, norėdami paskatinti jaunuomenę iš anksto rengtis stoti į universitetą, buvo pradėtos sudaryti išankstinio ketinimo stoti į universitetą sutartis.

1998 metais Kauno medicinos, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus ir Šiaulių universitetai susitarė dėl 2000 metų bendro priėmimo į šias aukštąsias mokyklas. Bendro priėmimo esmė ta, kad šie universitetai, norėdami supaprastinti įstojimą, sudarė galimybę vienu metu pretenduoti stoti į kelias aukštąsias mokyklas. Stojantysis bet kuriame iš šių universitetų rašo prašymą, kuriame nurodo savo pageidaujamas specialybes visuose universitetuose. Stojantieji dalyvauja konkurse pagal visus prašyme nurodytus pageidavimus. Stojantysis pakviečiamas studijuoti pagal prioritetą atitinkančią studijų programą. Šiuo metu šioje sutartyje dalyvauja 13 Lietuvos aukštųjų mokyklų, tai yra:

• Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ( LKA),

• Kauno medicinos universitetas (KMU),

• Kauno technologijos universitetas (KTU),

• Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA),

• Lietuvos muzikos akademija (LMA),

• Lietuvos veterinarijos akademija (LVA),

• Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU),

• Šiaulių universitetas (ŠU),

• Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla (TAVM = ISM),

• Vilniaus dailės akademija (VDA),

• Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU),

• Vilniaus universitetas (VU),

• Vytauto didžiojo universitetas (VDU).

2. STUDIJŲ SISTEMA

2.1.
studijų pakopos

1. Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose yra trijų pakopų: pirmosios (pagrindinės), antrosios ir trečiosios. Nepertraukiamos studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas, vadinamos vientisosiomis.

2. Pirmosios pakopos studijos yra dviejų rūšių – bakalauro ir profesinės.

3. Antrosios pakopos studijos yra dviejų rūšių – magistrantūra ir specialiosios profesinės studijos.

4. Trečiosios pakopos studijos yra trijų rūšių – rezidentūra, doktorantūra ir meno aspirantūra.

5. Pagal pobūdį studijos skirstomos į akademines ir profesines. Baigus akademines studijas suteikiamas kvalifikacinis (bakalauro, magistro) arba mokslo (daktaro) laipsnis, o baigus profesines studijas – profesinė kvalifikacija. Yra studijos, kurias baigus suteikiamas ir kvalifikacinis laipsnis, ir profesinė kvalifikacija.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1539 žodžiai iš 3048 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.