Su sveikata susijusi mokyklų aplinka
5 (100%) 1 vote

Su sveikata susijusi mokyklų aplinka

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………………….3

Švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo svarba stiprinant sveikatą mokykloje……………….4

Sveikatą stiprinačios mokyklos koncepcija, principai, vertybės………………………………………………..5

Sveikata – esminė gyvenimo vertybė…………………………………………………………………………………….7

Sveikatą stiprinanti mokykla (sveika mokykla)……………………………………………………………………..10

Mokyklose bulvių traškučiai ir gazuoti gėrimai bus draudžiami………………………………………………12

Mokykloje–tik sveiki produktai ir gėrimai…………………………………………………………………………….13

Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose…………………………………….15

Įvadas

Sveikata- unikali vertybė, gamtos dovanota žmogui. Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris yra pasakęs, kad „sveikta taip pranoksta visas kitas gyvenimo vertybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už ligotą karalių“.

Sveikata taip pat yra visos tautos, valstybės turtas, kurį tinkamai prižiūrėdamas ir naudodamas žmogus kaupia socialines, materialines, kultūrines vertybes, kuria visuomenės gerovę. Sveikas, kupinas jėgų, energingas žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, patirti darbo ir kūrybos džiaugsmą.

Kiekvienas visuomenės svarbiausias uždavinys yra užtikrinti sveiką vaikų gyvenimo pradžią ir jo tolesnį vystymąsi sudarant tam palankią aplinką. Mokykla yra palanki vieta puoselėti vaikų sveikatą, formuoti gyvenimo įgūdžius, tarp jų sveikos gyvensenos, plėtoti veiklą, atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus.

Vaikams pauglystės laikotarpiu būdingas siekis įsitvirtinti bendraamžių grupėse, paklūstant jų nustatytoms normoms. Paaugliai būna labai pažeidžiami, lengvai pradeda vartoti narkotikus, alkoholį ar rūkyti. Gali pasireikšti per daug greitas lytinis brendimas. Nesaugus lytinis aktyvumas gali būti nepageidaujamų nėštumų, abortų, lytiškai plintančių ligų priežastis. Vaikų ir paauglių santykiai vis dažniau grindžiami patyčiomis, prievarta, smurtu. Tuo pačiu paauglystė- tai eksperimento laikotarpis, kai jauni žmonės stengiasi tapti nepriklausomi. Tai amžius, kuriame dėl ypatingų pereinamojo laikotarpio charakteristikų gali pasireikšti rizikinga elgsena, turinti įtakos įvairiems negalavimams ir ligoms, nelaimingiems atsitikimams ir traumoms. Jauni žmonės ypač imlūs vykstančioms permainoms, kurios gali tiek teigiamai, tiek neigiamai paveikti jų sveikatą. Jų vertybių sistema yra kitokia negu vyresnio amžiaus žmonių, todėl bųtina ieškoti skirtingų sveikatos ugdymo metodų ir skatinti jaunų žmonių iniciatyvą stiprinant sveikatą.

Norint sukurti efektyvias sveikatos ugdymo programas svarbu išsiaiškinti įvairių socialinių ir edukacinių grupių sveikatos ugdymo poreikius ir galimybes. Mokslininkų atliktas mokyklų mokinių sveikatos žinių tyrimas atskleidė menką šio kontingento sveikatos informuotumą, nepakankamą patikimų sveikatos šaltinių prieinamumą ir pačių paauglių motyvaciją jais naudotis.

Švietimo ir sveikatos sektorių bendradarbiavimo svarba stiprinant sveikatą mokykloje

Švietimas yra svarbi sveikatos determinatė, suteikianti žinių, ugdanti augančio žmogaus vertybines nuostatas ir įgūdžius, būtinus sveiko gyvenimo būdo formavimuisi. Svarbu, kad vaikas ne tik turėtų žinių, bet ir įgytų gebėjimų, padedančių pasinaudoti jomis kasdieniniame gyvenime. Šiuolaikinė mokykla turi užauginti jaunuolius, gebančius įveikti įvairius gyvenimo sunkumus. Ypač svarbus tampa visuminis sveikatos ugdymas, suteikiantis motyvaciją, ugdantis vertybines nuostatas ir gyvenimo įgūdžius, tokius kaip problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, kūrybinis mąstymas, kritinis mąstymas, bendravimo įgūdžiai, savęs pažinimas, streso įveikimas, atsisakymo įgūdžiai. Specialistų nuomone, šie įgūdžiai- tai tarsi apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę ir tokių problemų, kaip ankstyvi lytiniai santykiai, ŽIV paauglių nėštumas, alkoholio, narkotikų vartojimas, atsiradimą.

Vis labiau pripažįstama įvairių veiksnių svarba sveikatai. Yra nemažai tyrimų, parodančių stiprų ryšį tarp jaunų žmonių požiūrio į mokyklą ir jų elgsenos, turinčios įtakos sveikatai.

Tarptautinis moksleivių gyvensenos tyrimas leidžia per psichosocialinės aplinkos poveikį suvokti ryšius tarp paauglių sveikatos ir jų elgsenos.

Minėtas tyrimas parodo statiškai patikimą sąryšį tarp geros sveikatos ir palankios sveikatai socialinės aplinkos: mokiniai, kurie nurodo, kad mokykloje jiems gera, mokytojai su jais elgiasi teisingai, jais domimasi, geriau mokosi, labiau pasitiki savimi, yra laimingi (ypač mergaitės), geresnės sveikatos. Ir atvirkščiai, geresnės sveikatos mokiniai labiau pasitiki savimi, jiems patinka mokykloje, jiems lengviau mokytis, jie gauna geresnius įvertinimus. Mokiniams labiau patinka mokykloje, kai jie gali aktyviai prisidėti prie mokyklos politikos formavimo,
elgesio taisyklių kūrimo, kai mokytojai jiems suteikia reikiamą pagalbą, kai yra palaikomi bendraamžių. Gera savijauta taip pat siejama su saugumo pojūčiu mokykloje.

Geri mokymosi rezultatai tiesiogiai susiję su mažesniais nusiskundimais sveikata, pavyzdžiui, geriau besimokantys mokiniai rečiau skundžiasi sveikata, geriau vertina savo sveikatą, pasižymi mažesne rūkymo rizika, jie labiau patenkinti gyvenimu.

Moksliškai pagrįsta, kad mokyklos aplinkos veiksniai atsižvelgiant į mokinių amžių ir lytį statiškai reikšmingai susiję su rizikinga elgsena. Blogai besimokantys, nepatenkinti mokykla ir teigiantys, kad jiems sunku mokytis, mokiniai dažniau linkę rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus ir narkotikus.

Tyrimais įrodyta stiprus ryšys tarp tyčiojimosi (mokinių, iš kurių tyčiojimasi arba kurie tyčiojasi iš kitų ) ir sveikatos, polinkio į sveikatą žalojančius įpročius. Mokiniai, iš kurių tyčiojimasi, dažniau skundžiasi sveikata, blogiau savo sveikatą, o tarp mokinių, kurie linkę smurtauti ir tyčiotis iš kitų, yra didesnis skaičius rūkančių. Dažną priekabiavimą patyrę mokiniai patikimai dažniau jautė stresą, buvo vieniši, dažniau jautėsi nelaimingi, jų žemas savęs vertinimas, jiems dažniau buvo sunku susirasti draugų, palyginti su nepatyrusiais priekabiavimo ir atsitiktinį priekabiavimą patyrusiais. Labiau tikėtina, kad antsvorio turintys ar nutukę mokyklinio amžiaus vaikai taps patyčių aukomis, palyginti su normalaus svorio bendraamžiais.

Sveikatą stiprinačios mokyklos koncepcija, principai, vertybės

Pagrindinis sveikatą stiprinančios mokyklos tikslas- visų mokyklos bendruomės narių sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas, padedant mokiniams formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius bei sukuriant sveikatai palnkią fizinę ir psichosocialinę aplinką.

Sveikatą stiprinančiose mokyklose vyrauja kompleksinė tarpsektorinė veikla, apimanti ugdymo procesus, tai ko mokoma pamokose ir organizuojant pamokinę, projektinę ar kitą veiklą, saugios ir sveikos mokymosi aplinkos kūrimą, bendradarbiavimo ir partnerystės plėtojimą tiek tarp mokyklos bendruomenės narių, tiek ir bendraujant su socialiniais partneriais.

Kalbant apie fizinį aktyvumą mokykloje, nepakanka šią temą įtraukti į mokyklinę programą, reikiaapimti ir kitus, su mokyklos aplinka susijusius aspektus: siūlyti mokiniams į mokyklą važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis, skatinti jų fizinį aktyvumą, pasirūpinti kelionės saugumu, numatyti vietas, kur saugiai būtų galima palikti dviračius ir pan.

Mokyklos, besistengiančios sukurti palankią sveikatos stiprinimo aplinką, dažnai fizinę aplinką suvokia kaip triukšmo, apšvietimo, suolų atitiktį higienos normoms, o blogas sąlygas teisina lėšų trūkumu. Tačiau jaukią aplinką kuria ir patrauklūs poilsio kampeliai, šviesios sienų spalvos, augalai, žaliosios zonos ir pačių vaikų, mokytojų bei kitų mokyklos bendruomenės narių darbai. Gerai nuteikia netgi šaižaus garso mokyklinių skambučių atsisakymas. Geros fizinės aplinkos sukūrimas, sutelkiant visos mokyklos bendruomenės pastangas, leidžia ne tik pasijusti šeimininku, bet padeda plėtoti ir veiklos kompetencijas. Mokyklos bendruomenė, kurdama tokios mokyklos, kurioje norėtų mokytis ir dirbti, įvaizdį, gali teikti siūlymus sprendimus priimančios institucijoms ir pilietiškumo ugdymosi galimybė.

Ypač svarbu mokykloje sukurti gerą psichologinį klimatą. Mokykloje turėtų vyrauti geri santykiai: jaučiamas pasitikėjima ir paramos atmosfera; problemos pastebimos ir sprendžiamos; mokiniai ir darbuotojai jaučiasi gerbiami, pripažįstami ir vertinami jų sugebėjimai; aiškios taisyklės, atsakomybė; paskatinamas, o ne bausmė yra įprastas dalykas; mokiniai konsultuojami jiems rūpimais klausimais; jausmai išreiškiami ir atvirai išsiaiškinama; tėvai visuomet laukiami.

Sveikatos stiprinimo patrauklumui suteikia pats veiklos įgyvendinimo principas: veikla vykdoma bendruomenėje, jos nariai kartu nustato prioritetus, planuoja veiklą, ją įgyvendina ir vertina.

Pirmojoje tarptautinėje sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijoje, kuri vyko 1997 m.Salonikuose, Graikijoje, įvairių sričių specialistai iš 43 Europos šalių sutarė dėl esminių sveikatą stiprinančių mokyklos principų, kurie būtų taikomi praktikoje. Šie principai yra:

1. Demokratija ir dalyvavimas

2. Teisumas

3. Pasitikėjimas, pasiekimai ir gebėjimas veikti

4. Mokyklos aplinka

5. Sveikatos ugdymo programa

6. Mokytojų rengimas

7. Pasiekimų įvertinimas

8. Bendradarbiavimas

9. Bendruomenės narių dalyvavimas

10. Parama

Pritaikius principus mokyklos bendruomenėje, bendromis jėgomis sukūrus jaukią ir sveikatai palankią aplinką, galima tikėtis, kad mokykla pasidarys patraukli daugeliu atžvilgiu, joje vyraus gera atmosfera ir geri santykiai tarp visų bendruomenės narių.

Esminėmis sveikatą stiprinačiomis vertybėmis laikomos: demokratija ir dalyvavimas, teisumas, pasitikėjimas, pasiekimai ir gebėjimas veikti, parama.

Demokratija ir dalyvavimas

Otavos sveikatos stiprinimo chartijoje sveikatos stiprinimas apibrėžiamas kaip procesas, leidžiantis asmenims ir bendruomenės nariams kontroliuoti sveikatą lemenčias sąlygas ir šitaip gerinti savo sveikatą. Čia svarbus demokratijos principas. Todėl ir sveikatą stiprinančioje
mokykloje svarbu, kad būtų užtikrinamas tikras, neapsimestinis visų bendruomenės narių, tarp jų mokinių ir jų tėvų (įtėvių), globėjų ar rūpintojų dalyvavimas visuose sveikatą stiprinančios mokyklos kūrimo etapuose ( kai iškeliamos problemos, numatomi būdai joms spręsti ir jieįgyvendinami bei vertinami). To galima pasiekti konsultuojant ir atvirai bei nuoširdžiai bendraujant visiems mokyklos bendruomenės nariams.

Viena iš demokratijos priemonių- padėti mokiniams patiems nustatyti sritis, kurias reikia tyrinėti. Ir tai galima pradėti nuo artimiausios aplinkos, pvz, nuo saugios kelionės į namus.

Pagrindinė šio modelio esmė- ugdyti vaikų kritinio mąstymo ir kūrybines kompetencijas, padedančias kurti pokyčius sveikatos stiprinimo srityje. Šiame modelyje įvardyti aspektai, būtini vaikų veiklos kompetencijai ugdyti:

• Problemos tyrinėjimas ir jos įvertinimas. Vaikai analizuoja jiems aktualią temą ir bando apibūdinti jos svarbą savo ir kitų gyvenimui.

• Vizijos kūrimas ir alternatyvos numatymas. Vaikai bando sukurti savo viziją, t.y. kokią situaciją jie norėtų matyti ateityje ir kaip jie norėtų pakeisti sąlygas pasirinktoje srityje, kad situacija pasikeistų.

• Veiklos įgyvendinimas ir pokyčių suvokimas. Vaikai pasiūlo veiksmus, kurie priartintų juos prie susikurtos vizijo. Jie pasirenka veiklos būdą ir išbando jį praktikoje, įvertina veiklą, jei reikia, pakoreguoja veiksmus arba inicijuoja naujus. Specifinių veiklos formų išbandymas yra svarbus indėlis į vaikų mokymąsi ir veiklos kompetencijos ugdymą.

Teisumas

Ugdymo procese plėtojamas teisumo principas garantuoja, kad mokykloje nebus prievartos, baimės ir patyčių. Sveikatą stiprinančioje mokykloje sudaromos visiems vienodos lavinimosi sąlygos, skatinamas kiekvieno individo emocinis ir socialinis vystymasis.

Pasitikėjimas, pasiekimai ir gebėjimas veikti.

Mokykloje sukuriama tokia aplinka, kurioje mokiniai, bendradarbiaudami su kitais mokyklos bendruomenės nariais, jaučiasi lygeverčiais partneriais, gali drąsiai reikšti savo nuomonę. Pasitikėdami savimi, puoselėdami savo svajones ir minti, jaunuoliai gali patys keisti savo gyvenimą.

Parama

Net ir mažiausia mokinių bei kitų bendruomenės narių iniciatyva turi būti palaikoma ir remiama. Taip pat svarbu, kad parama būtų ilgalaikė ir atitinkamai finansuojama. Kita vertus, ji turi būti integrali mokykloje vykstančio švietimo proceso dalis.

Sveikata – esminė gyvenimo vertybė

Šiandien mokyklos paskirtis keičiasi. Suvokta, kad išsilavinimo vertė matuojama ne žinių kiekiu, taikomaisiais mokėjimais ir įgūdžiais, o gebėjimu orientuotis gyvenimiškomis situacijomis, suvokti savo vietą pasaulyje, savarankiškai įvaldyti tautos kultūros pavyzdžius remiantis pasaulio raidos procesų teikiamomis galimybėmis ir atsispirti neigiamiems padariniams. Mokslininkai, tyrinėdami XX amžiaus pabaigos ir XXI amžiaus pradžios švietimo vystymosi strategijas, išskyrė keturias svarbiausias savybes, kurias būtina išsiugdyti jaunajai kartai: mokėjimą mokytis, mokėjimą bendrauti, mokėjimą veikti, mokėjimą gyventi. Galima teigti, kad ugdymo sistemos, grindžiamos konkrečiomis žiniomis ir nenuginčijamais faktais bei tų žinių įsiminimu, tampa mažavertės. Svarbiau gebėti apmąstyti informaciją, ieškoti ir savo įsitikinimus ar abejones grįsti remiantis objektyviais informacijos šaltiniais. Pavyzdžiui, netikėta informacijos gausa apie sveikatą ugdo kritinį mąstymą (jaunam žmogui reikia apsispręsti, kuo tikėti, kuo ne, suprasti siūlomų galimybių vertę, gebėti rinktis, argumentuoti, pagrįsti savo poziciją ir numatyti, tarkim, žalingųįpročių pasekmes).

„Dialogo“ apžvalgininko V. Strazdo nuomone, „Lietuvos mokyklas baigusiųjų kompetencija ypatinga – jie daug žino, bet mažai gali. Mat asmeninės vaikų savybės – polinkiai, talentai, nuostatos – mokyklose niekada nebuvo ugdomos“. Be to, autorius kelia probleminius klausimus: „Ar tai įmanoma pakeisti? Kaip pasiekti, kad mūsų mokyklas baigę jaunuoliai būtų pasirengę ne tik studijuoti aukštojoje, bet gebėtų savarankiškai, laimingai gyventi?“

Kas vaikui svarbiau – įtemptas ir monotoniškas ritmas pamokose, ugdymo vyksmo intensyvumas ar gera savijauta, išsaugota sveikata, gyvenimo džiaugsmas? Taigi kas lemia gerą vaiko savijautą, sveikatą? Neatsitiktinai, matyt, Didžiosios

Vaikai nuolat jaučiasi pavargę, jiems dažnai skauda galvą, juos kamuoja įvairios ligos (skoliozės apraiškos, gastritas, padidėjusi skydliaukė, širdies ligos ir kt.). Taigi mokymasis mokykloje mokiniui tampa sunkia profesine veikla: ilgalaikis įtemptas darbas, griežtas režimas, ligos, panašios į profesinius susirgimus. Juk vaikystėje bręsta pagrindinės biologinės ir psichinės funkcijos. Tad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama vaiko dvasinei ir asmeninei brandai, pedagogų žinioms apie žmogaus dvasinę būseną ir apie tai, kad asmenybės raida tiesiogiai susijusi su sveikata. Būtina pasitelkti modernią mokinių (ir visos mokyklos bendruomenės) sveikatos ugdymo politiką.

Reformuojant švietimo sistemą, daug diskutuojama apie mokyklos pokyčius bei pasiekimus, kuriamos vis naujos ugdymo kompetencijos, keičiasi požiūris į mokinių sveikos gyvensenos ugdymo ir ugdymosi kompetenciją. Vertybių sistemoje reikėtų išskirti sveikatą,
ugdyti vertybines orientacijas, susijusias su jos išsaugojimu ir stiprinimu, diegti pozityvų požiūrįį savo ir kitų sveikatą, telkti šiam darbui mokyklos bendruomenę. Tik sveiki mokyklos bendruomenės nariai gali sukurti sveiką mokyklą.

Deja, iki šiol sveikatai, kaip svarbiausiam faktoriui, siekiant aukštos žmonių kultūros vertybių sistemoje, tenka ne pats svarbiausias vaidmuo. Tai skatina keisti požiūrįį sveikatos ugdymą visose grandyse pradedant mažiausiais šalies gyventojais, permąstyti, ką ir kiek žmonės privalo žinoti apie sveiką gyvenimo būdą, stiprinti motyvaciją saugoti ir stiprinti sveikatą ir svarbiausia suvokti aktualius ir ilgalaikius sveikatos ugdymo tikslus.

Mokyklos vaidmuo formuojant jauno žmogaus sveikos gyvensenos įgūdžius ir sveikatos socialines vertybes, padėsiančias siekti sveiko ir kokybiško gyvenimo, racionaliai naudoti gamtos išteklius ir mokslo pasiekimus žmonių sveikatai gerinti, – vienas svarbiausių .

Be abejo, mokykloje vaikai gana daug sužino apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą. Deja, sveikatos ugdymas ir ugdymasis dar nėra nuoseklus ir tikslingai planuojamas. Keičiantis požiūriui į mokyklą, jos bendruomenę bei aplinką, visą ugdymo ir ugdymosi procesą orientuojant į vaiko asmenybę, turėtų keistis ir mokinių sveikatos ugdymo ir ugdymosi vertinimas. Nepakanka vien aiškinti, kas naudinga, o kas žalinga. Atsižvelgiant į naujausius mokslo pasiekimus ir mūsų tautos gyvensenos specifiką, reikėtų ugdyti gebėjimą puoselėti tradicines vertybes, kurios padėtų įtvirtinti sveiką mokinių gyvenseną. Sveikatos ugdymo tikslai turi susisieti su bendraisiais ugdymo tikslais (ugdant asmenybę ir formuojant jos nuostatas, sąmoningai puoselėjama ir stiprinama sveikata).

Pedagogams taip pat kyla sveikatos problemų. Jų pečius slegia didžiulės atsakomybės našta, neprognozuojamos situacijos, kartais net žeminančios pedagogo asmenybę. Be to, jiems nuolat primenama, kad mokinys visada teisus. Tokia padėtis gali kelti abejonių dėl profesijos prasmingumo, skatinti mokytojų nepasitikėjimą savimi, nesaugumo jausmą. Nerimą kelia ir tai, kad ma- žėja mokinių, jungiamos klasės. Mo kytojai, visada buvę pavyzdžiu ugdytiniams, šiandien nebepajėgia konkuruoti su pramogų verslo pasaulio siūlomų paslaugų patrauklumu – dėl to jie gali pasijusti nepritampą. Skirtingą vaikų fizinę, intelektinę brandą didele dalimi lemia ryški socialinė, finansinė ir intelektinė diferenciacija, gilios psichologinės vaikų problemos, silpnėjanti jų sveikata.

Pedagogai turi būti ne tik dalyko ir didaktikos specialistai. Kartais iš jų vaikai tarsi iš savo tėvų tikisi psichologinės paramos. Be to, pedagogams dažnai tenka bendrauti su tėvais, būti gydytojais, policininkais, socialiniais darbuotojais, dailininkais, režisieriais, aktoriais, administratoriais, projektų kūrėjais ir vykdytojais, kolegomis, aktyviai dalyvauti kvalifi kaciniuose seminaruose. Švietimo reformos tempai priverčia mokytojus išmokti tiksliai planuoti laiką. O kur dar sudėtingi tarpusavio santykiai, nekompetentingi kai kurių mokyk lų vadovai, negebantys įvertinti mokytojų… Ir tada mokytojas prabyla:

„Man atrodo, kad aš jau „perdegiau“, jaučiu nuolatinį nuovargį ir beviltiškumą.“ Visa tai susiję ir su fizine mokyklos aplinka: dažnai mokytojai neturi vietos, kur galėtų ramiai pailsėti, trūksta patogių baldų, gėlių, muzikos – viso to, kas padėtų sukurti malonią ir saugią aplinką.

Ir vis tik bendravimas su pedagogais nuteikia optimistiškai: jie jaučia poreikį kurti, saugoti ir stiprinti savo sveikatą, keistis. Daugumas iš jų suvokia, kad privalo gilintis į sveikatos ugdymą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2677 žodžiai iš 8922 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.