Suaugusiuju fizinis aktyvumas
5 (100%) 1 vote

Suaugusiuju fizinis aktyvumas

Turinys

1. Fizinis aktyvumas

2. Fiziniai pratimai

3. Kaip fiziniai pratimai mažina stresą

4. Patarimai nusprendusiems mankštintis

5. Paprasčiausia fizinio aktyvumo forma – mankšta

6. Fizinio aktyvumo įtaka nėščios moters organizmui

7. Europos sveikatos ataskaitos duomenys

8. Pagyvenusių žmonių fizinio pajėgumo požymių kaita

9. Išvados

10. Literatūros sąrašas

Fizinis aktyvumas – visuma aktyvių judesių, kuriuos padaro raumenys ir sąnariai. Judesiai reikalingi ne tik praktiniams tikslams pasiekti, bet ir fiziniam pajėgumui, sveikatai stiprinti. Judėjimas stiprina ir treniruoja visas organizmo sistemas.

• Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažnai serga lėtinėmis ligomis ( ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas; per mažas fizinis aktyvumas neigiamai veikia centrinę nervų sistemą.

• Dėl per didelio fizinio aktyvumo gali sutrikti organizmo funkcijų darna ir pablogėti sveikata.

• Tinkamas fizinis aktyvumas didina organizmo fizinį pajėgumą, ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresus, depresiją. Gerėja miegas, greičiau užmiegame ir miegame visą naktį, todėl didėja darbingumas. Įvairi fizinė veikla padeda puikiai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.Dažnai sakome, jog esame per daug užsiėmę, kad skirtume laiko mankštai.Žmogus, norintis būti sveikas iki pat senatvės, turi aukoti dalį savo laiko. Mankštindamiesi 2 – 3 kartus per savaitę po 30 min., Jūs galite 15 proc. pagerinti savo fizinį pajėgumą ir sustiprinti sveikatą. Tokiu būdu Jūs galite 10 – 15 metų sumažinti savo biologinį amžių. Fizinį aktyvumą geriau didinti kasdien pavyzdžiui eiti pėsčiomis į darbą ir namo. Jeigu į darbą važiuojate visuomeniniu transportu, bent dalį kelio eikite pėsčiomis. Nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Savo mašiną statykite ne prie įėjimo į namą, o kiek toliau. Darbe darykite aktyvias pertraukėles – atsistokite, lengvai pasimankštinkite, per pietų pertrauką pasivaikščiokite. Namų ruošos darbus atlikite greitai ir energingai. Nevažiuokite į artimiausią parduotuvę mašina, o eikite pėsčiomis. Vakarais, užuot gulėję prieš televizorių, geriau pasivaikščiokite. Jei turite šunį, tai kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo.Pradėti mankštintis niekada nevėlu. Kiekvienas gali pasirinkti tinkamą mankštos rūšį, kuri stiprins fizinę jėgą, didins lankstumą ir ištvermę.

Teigiamas mankštos poveikis ir atsipalaidavimas priklauso ir nuo asmens požiūrio į atliekamus pratimus. Jeigu manoma, kad fiziniai pratimai yra sunkus darbas, varžybos ir lenktyniavimas, tai tokia mankšta tik stiprina streso požymius. Fizinė veikla, visų pirma, turi būti maloni ir nesukelti papildomos įtampos.

Atliekant fizinius pratimus, aktyvėja beveik visų organizmo fiziologinių sistemų veikla. Didėja organizmo, ypač, dirbančių raumenų energijos poreikis, aktyvėja energija aprūpinančių sistemų veikla. Organizmo adaptacija (prisitaikymas) prie fizinių krūvių vyksta dviem etapais. Krūvio metu, norint išlaikyti organizmo vidinės terpės pastovumą, vyksta greiti adaptaciniai pokyčiai, kurių metu mobilizuojami organizmo funkciniai, energetiniai bei plastiniai rezervai. Po krūvio ir reguliariai atliekant ištvermės pratimus, vyksta ilgalaikiai adaptaciniai pokyčiai. Jų metu atsiradę struktūriniai įvairių lygmenų (sistemos reguliacijos, ląstelinio, subląstelinio, molekulinio, submolekulinio) organizmo sistemų, pokyčiai didina organizmo prisitaikymo prie fizinio krūvio galimybes. Tiek greitai, tiek ilgalaikei adaptacijoms būdingi bendri ir specialūs požymiai, t.y. didėja organizmo atsparumas ne tik fiziniam krūviui, bet ir kitiems aplinkos poveikiams. Dėl fizinių pratimų atsiradę adaptaciniai pokyčiai ne tik padidina organizmo funkcines galimybes, bet ir mažina įvairių ligų riziką.

Žemiau nurodyti organizmo adaptaciniai pokyčiai sukelti aerobinių treniruočių.

Griaučių raumenų pokyčiai:

a) gerėja kraujotaka (didėja kapiliarų tankis);

b) didėja mioglobino kiekis;

c) gerėja deguonies pasisavinimas;

d) didėja metabolinis talpumas;

e) susikaupia daugiau energetinių medžiagų (ATF, glikogeno);

f) mažėja pagaminamos pieno rūgšties kiekis.Širdies ir kvėpavimo sistemos pokyčiai:

a) didėja širdies ir kvėpavimo sistemų darbingumas (stiprėja širdies raumuo, greitėja jo susitraukimo greitis ir atsipalaidavimas);

b) mažėja ŠŠD;

c) mažėja kraujo spaudimas;

d) gerėja kraujotaka širdies vainikinėse kraujagyslėse;

e) didėja širdies sistolinis kraujo tūris;

f) didėja minutinis kraujo tūris;

g) mažėja širdies raumens dirglumas;

h) didėja kraujo kiekis, eritrocitų ir hemoglobino kiekis

i) mažėja kraujo koaguliacija;

j) mažėja aterosklerozinių plokštelių kiekis arterijose;

k) retėja, bet gilėja kvėpavimas.Metaboliniai pokyčiai:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 715 žodžiai iš 2357 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.