Suaugusiųjų sergančių depresija priežastys ir ypatumai
5 (100%) 1 vote

Suaugusiųjų sergančių depresija priežastys ir ypatumai

Santrauka

Depresija-tai liguistai prislėgta liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai.Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko. P.Keilholco duomenimis, iš visų ligonių,kurie kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus,sergantys depresija ligoniai sudaro 10%. Literatūros duomenimis apie 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, sudaro 25%.

Darbo tikslas:

Teoriškai ir empiriškai analizuoti slaugytojų bendravimo ypatumus, slaugant suaugusius pacientus sergančius depresija.

Temos aktualumas:

Kvalifikuotas bendravimas su slaugytojomis yra labai svarbus depresija sergančiųjų ligonių sveikimo procesui. Profesionalus slaugytojų bendravimas didina paciento pasitikėjimą medikais. Todėl aš manau, kad labai svarbu atskleisti suaugusiųjų pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.

Uždaviniai:

1. Remiantis teorine medžiaga atskleisti suaugusių pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.

2. Teoriškai analizuoti suaugusių pacientų, sergančių depresija, slaugos ypatumus.

3. Empiriškai ištirti pacientų sergančių depresija atsiliepimus apie slaugytojų bendravimo ypatumus.

Tyrimo metodika:

Anketinė apklausa.

Tyrimo tipas:

Kiekybinis, kokybinis.

Hipotezė:

Pacientai sergantys depresija, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas reikšmingas jų sveikimo procesui.

Empyrinio tyrimo išvados:

Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių savo savijautą Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje vertina pozityviai: jiems patinka, nes jais rūpinasi (27%), jaučiasi saugūs (13,5%), gerai, nes turi draugų (8,1%), jaučiasi reikalingi (5,4%), daug bendrauja slaugytojos (3,7%). Tačiau 3,7% apklaustųjų jaučiasi tarsi įkalinti, jaučiasi liūdni (5,4%), jaučiasi vieniši (13,5%), nuobodžiauja (10,8%).

Kelia susirūpinimą tai, kad 33% tiriamųjų įvardina, jog trūksta užimtumo, 19,4% neturi draugų, trūksta bendravimo su slaugytojomis, netenkina buitinės sąlygos, bei kitas priežastis įvardino po 8,3% apklaustųjų. Taip pat po 5,6% apklaustųjų teigia, kad trūksta išklausymo, nepatinka maitinimas, trūksta medikamentų, bei pagarbaus, lygiavertiško bendravimo.

Dauguma Psichiatrinės ligoninės dieniniame skyriuje besigydančių pacientų (80%) mano, kad bendravimas su slaugytojomis turi įtakos jų sveikimo procesui, tačiau 20% apklaustųjų mano, kad bendravimas su slaugytojomis jokios įtakos sveikimo procesui neturi.

Didžioji dauguma tiriamųjų teigiamai vertina slaugytojų elgesį su jais: 96,7% teigia, kad slaugytoja atsako į klausimus, paaiškina kas neaišku, 76,7% mano, kad atlieka gerai procedūras, 73,4% mano, kad su jais bendrauja lygiavertiškai ir pagarbiai, 73,3%, kad slaugytoja jiems skiria pakankamai laiko, neskuba, 53,3% teigia, kad slaugytoja juos išklauso.

Anketoje dalyvavusių pacientų manymu, jų sveikimo procesui reikšminga tai, kad: slaugytojos padeda išreikšti jausmus (66,7%), paskatina rūpintis savimi (96,6%), padeda planuoti dienotvarkę (66,6%), skatina bendrauti (86,3%), pagiria už pastangas(83,3%), giliai išklauso (76,7%), suteikia vilties (93,3%).

Tiriamųjų hipotezė pasitvirtino:

80% apklaustųjų įvardino, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas, reikšmingas jų sveikimo procesui.

Turinys

ĮVADAS 5

I. 1. SUAUGUSIŲJŲ SERGANČIŲ DEPRESIJA PRIEŽASTYS IR YPATUMAI 7

I. 1.1. SUAUGUSIŲJŲ DEPRESIJOS PRIEŽASTYS IR SIMPTOMAI 7

I. 1.2. SUNKIŲ DEPRESIJŲ FORMOS 10

I. 1.3. DEPRESIJOS SKIRTUMAI TARP LYČIŲ 11

I. 1.4 PSICHOTERAPIJA SERGANT DEPRESIJA 13

I. 2. PACIENTŲ SERGANČIŲ DEPRESIJA SLAUGOS YPATUMAI 15

I. 2.1. BENDRAVIMO KOMPONENTAI PALENGVINANTYS SLAUGOS PROCESĄ 15

I. 2.2. DEPRESIJA SERGANČIŲJŲ SLAUGA 16

I. 2.3. DEPRESIJA SERGANTIS LIGONIS IR ARTIMIEJI 18

I. 3. LITERATŪRINĖS DALIES IŠVADOS 21

II. EMPIRINIS TYRIMAS 22

II. 1. EMPIRINIO TYRIMO PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS. 22

II.2. EMPYRINIO TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ 23

II. 3. EMPYRINIO TYRIMO IŠVADOS 37

III. BENDROS IŠVADOS 38

IV. LITERATŪRA 41

V. PRIEDAI 42

Pagrindiniai terminai

1. Depresija – tai liguistai prislėgta, liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai.

2. Senestopatija – namalonus pojūtis kūne.

3. Epidemiologija – tai mokslas, tiriantis užkrečiamųjų ligų plitimo priežastis ir sąlygas.

4. Reprodukcinis mąstymas – atkuriantis mąstymas.

5. Empatiškas – užjaučiantis.

6. Saviraiška – savęs reiškimas.

7. Fundamentalus – tvirtas, solidus, patvarus, svarbus, esminis.

8. Obstipacijos – vidurių užkietėjimas.

9. Agresija – pyktis, irzlumas, suaktyvėję judesiai.

10. Nuslopinimas – poveikio sumažinimas.

Įvadas

Depresija – tai liguistai prislėgta, liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai. Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo, savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichopatologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko. P.Kielholco duomenimis, iš visų ligonių, kurie kreipiasi į
įvairių specialybių gydytojus, sergantys depresija ligoniai sudaro apie 10%. Literatūros duomenimis, apie 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, susidarytų 25%.

Depresija gali būti pagrindinė liga, bet ji neretai būna ir kaip kitų psichopatologinių sindromų dalis. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad depresijų daugėja, keičiasi jų psichopatologija. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad ir mūsų šalyje, ir kitur sustiprėjo psichiatrinė tarnyba, todėl randama vis daugiau ligonių. Be to, psichiatrinė pagalba darosi vis prieinamesnė visuomenei. Ji peržengia stacionaro ribas, sukurta plati ambulatorinė psichiatrinės ir psichologinės pagalbos tarnyba. Taigi dabar jau nepsichiatrinėse įstaigose vis daugiau nustatoma depresiškų ligonių, kurie anksčiau nepatekdavo į psichiatrų akiratį.

Depresijų psichopatologija pasikeitė: vis rečiau būna vadinamoji klasikinė, gili depresija, o daugėja švelnių, atipiškų variantų, tarp kurių daug somatinių ir vegetacinių. Vis daugėja depresijų, kurios imituoja kitas, t.y. somatines, ligas, o pati afektų sutrikimo simptomatika gali būti nepastebima. Paaiškinti šią depresijų patomorfozę nelengva, atrodo, kad viena iš priežasčių yra psichotropinių preparatų vartojimas.

Darbo tikslas:

Teoriškai ir empiriškai analizuoti slaugytojų bendravimo ypatumus, slaugant suaugusius pacientus sergančius depresija.

Temos aktualumas:

Kvalifikuotas bendravimas su slaugytojomis yra labai svarbus depresija sergančiųjų ligonių sveikimo procesui. Profesionalus slaugytojų bendravimas didina paciento pasitikėjimą medikais. Todėl aš manau, kad labai svarbu atskleisti suaugusiųjų pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.

Uždaviniai:

1. Remiantis teorine medžiaga atskleisti suaugusių pacientų depresijos priežastis ir ypatumus.

2. Teoriškai analizuoti suaugusių pacientų, sergančių depresija, slaugos ypatumus.

3. Empiriškai ištirti pacientų sergančių depresija atsiliepimus apie slaugytojų bendravimo ypatumus.

Tyrimo metodika:

Anketinė apklausa.

Tyrimo tipas:

Kiekybinis, kokybinis.

Hipotezė:

Pacientai sergantys depresija, kad kvalifikuotas slaugytojų bendravimas reikšmingas jų sveikimo procesui.

I. 1. Suaugusiųjų sergančių depresija priežastys ir ypatumai

I. 1.1. Suaugusiųjų depresijos priežastys ir simptomai

Depresija-tai liguistai prislėgta liūdna nuotaika.Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai.Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko. P.Keilholco duomenimis, iš visų ligonių,kurie kreipiasi į įvairių specialybių gydytojus,sergantys depresija ligoniai sudaro 10%. Literatūros duomenimis apie 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, sudaro 25%. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad depresijų daugėja, keičiasi jų psichopatologija. Vis rečiau būna vadinamoji klasikinė, gili depresija, o daugėja švelnių, atipiškų variantų, tarp kurių daug somatinių ir vegetacinių.

Kas sukelia depresiją?

Nors tikslios depresijos priežastys nežinomos, viena iš labiau paplitusių teorijų aiškina, kad depresijos atsiradimas susijęs su tam tikrų medžiagų (serotonino) poveikio reguliacijos sutrikimu smegenyse. Jei tai atsitinka, žmonės tampa labiau pažeidžiami depresijos. Įvairūs stresai (artimo žmogaus mirtis, darbo praradimas, skyrybos ar išsiskyrimas su artimu žmogumi) gali išprovokuoti depresiją. Depresiją gali išprovokuoti stipri fizinė trauma ar sunkios lėtinės ligos (tokios kaip vėžys, diabetas). Tačiau svarbu žinoti, kad labai dažnai depresijos pasireiškimą sunku susieti su kokiu nors įvykiu žmogaus gyvenime ar kokiomis nors priežastimis. Kartais ji tiesiog prasideda lyg savaime. Vieni žmonės išgyvena depresiją tik kartą gyvenime, o kitiems ji gali pasikartoti kelis kartus. Depresijos epizodai gali būti skirtingos trukmės, kartais trunka ištisus mėnesius, ar net metus.

Kas turi polinkį sirgti depresija?

Depresija „neišranki“. Ja gali susirgti kiekvienas žmogus, tai nepriklauso nei nuo amžiaus, nei nuo rasės, religijos ar lyties. Tačiau vis dėl to kai kurie žmonės yra labiau linkę sirgti depresija už kitus. Tyrimai rodo, kad depresija dažniau serga žmonės, kurių šeimose ar giminėje yra sergančiųjų depresija. Kaip minėta, kartais depresiją gali sukelti kita liga. Ir nors depresija serga labai įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai – 20, 30 ir 40 metų amžiaus asmenys. Ir taip pat yra žinoma, kad moterys serga depresija du kartus dažniau nei vyrai.

Depresijos simptomai:

1) Liūdesys „prislėgta nuotaika“.

2) Mąstymo, susikaupimo, atminties ar apsisprendimo problemos.

3) Sulėtėja judesiai, nuovargio jausmas.

4) Miego sutrikimai ( nemiga arba per didelis mieguistumas).

5) Somatiniai simptomai.

6) Apetito, svorio pasikeitimas ( padidėjimas arba sumažėjimas).

7) Kaltės ar nepilnavertiškumo
jausmas.

8) Vegetaciniai sutrikimai.

9) Mintys apie mirtį arba savižudybę.

Kiti simptomai:

1) Galvos skausmai.

2) Skausmai kitose vietose.

3) Virškinimo sutrikimai.

4) Lytinės problemos.

5) Pesimizmas, beviltiškumas.

6) Nerimas, rūpestis.

Depresija sergantiems ligoniams būdingi skundimaisi slogia nuotaika, kurią dažniausiai pacientas pats sunkiai ir kankinamai išgyvena, kartais net rodo tai, kad liūdesio jausmas palyginti su bet kokiu ligonio jau patirtu fiziniu skausmu, sergant somatine liga, yra daug labiau kankinantis. Prislėgtumas gali turėti daug variantų, be to, kuo žmogus geriau į save įsijaučia, moka geriau save stebėti ir vertinti, yra meniškesnės krypties, tuo daugiau niuansų jis geba rasti savo įvairiausioms nuotaikoms – čia ir liūdesio, ir rūpesčių, išeities nebuvimo jausmas, ir neaiški baimė bei diskomforto jausmas, nerimas, neviltis ir daug kas kita. Esti ir tokių nuotaikos atspalvių, kurių iš vis neįmanoma išreikšti žodžiais – kalboje nėra reikiamų žodžių jiems apibūdinti. Kai kurie jausmai, kurių pagrindinis tonas yra depresinis, gali įvairiausiomis proporcijomis tarpusavyje derintis, vienas su kitu sluoksniuotis, vienas kitą pakeisti ir taip varijuoti beveik neribotai. Dažnai nuotaika būna nepastovi net vienos dienos laikotarpiu: prislėgtumo ir nuotaikos pagerėjimo, netgi entuziazmo valandos gali keisti viena kitą. Neretai kaip tik vėlai vakare depresija sumažėja ir tada atsiranda tokia nuotaika, kurios nebuvo visą dieną. Prislėgtos nuotaikos priežastis gali slypėti vaikystėje; išlepintas ir įpratęs būti dėmesio centre vaikas ankščiau ar vėliau atsiduria tokioje aplinkoje, kur niekas neketina jam pataikauti. Dėl to jis jaučiasi neįvertintas, nuskriaustas. Taigi žmogaus emocinių reakcijų reikia ieškoti praeityje, kartais net vaikystėje.

Depresija yra psichinių procesų nuslopinimas, prislėgtumas, pasireiškia ne tik bloga nuotaika, bet dažnai ir vangiu mąstymu, bei sulėtėjusiais judesiais. Du pastarieji sutrikimai kai kada gali iškilti į pirmąją vietą; tada skundimasis prislėgtumu būna silpnesni ir mintys apie galimą psichinę ligą net neateina į galvą. Sulėtėjęs paciento mąstymas gali sudaryti klaidingą nuomonę, kad žmogus tiesiog aptingo. Taip mano ne tik pacientui tolimesni žmonės, pažįstami, draugai, net šeimos nariai, kurie ligonį pažįsta geriausiai. Štai ankščiau nereikėdavo paciento raginti dirbti, o dabar valandų valandas jis sėdi už stalo ir negali baigti menkos ataskaitos, pradėti brėžinio. Rašo pacientas smulkiomis raidėmis, darydamas gramatinių klaidų ir nebaigdamas sakinių. Tiktai akylesnis stebėtojas mato, kad ligonio judesiai tapę aiškiai vangesni, eisena – lėtesnė. Ir jei tokio paciento galima nesunkiai įžiūrėti prislėgto žmogaus pozą ir mimiką, beviltiškus gestus, nustatyti depresiją yra nesunku.

Išklausinėję beveik visada sužinome, kad pacientui pablogėja miegas ( jį kankina nemiga, pasitaiko ir nubusti , kartais net vidurnaktį, ir tada iki ryto negali užmigti ), kad jis nuolat sapnuoja blogus sapnus, kur visada patenka į nemalones, nepatogias, gėdingas situacijas.

Depresiškiems ligoniams beveik visada prisideda ir kitų somatinių simptomų – dažniausiai sunkumo pojūtis krūtinėje, galvoje, pečiuose, visame kūne, taip pat rankose ir kojose, galvos skausmas, skausmas ir spaudimas krūtinėje bei širdies srityje, dar minimas burnos džiuvimas, vidurių užkietėjimas, moterims – menstruacijų sutrikimai. Pablogėja apetitas, valgis atrodo beskonis „kaip šiaudai“, laikas slenka pamažu, vis laukia ir nesulaukia dienos pabaigos. Kartais pacientui atrodo aplinka neįprasta, lyg žvelgtų į ją iš didelio atstumo, tarsi pro šydą, spalvos blankios, garsai – tylūs, neaiškiai pacientas jaučia savo kūną. Kiekvienam žinoma, kad nuotaika labai veikia minčių kryptingumą ir minčių turinį. Todėl esant džiugiai nuotaikai „jūra ligi kelių“ viskas atrodo nutvieksta „rožinės šviesos“, o depresijos apimto ligonio mintys krypsta tik į vieną linkmę, į galvą lenda vien nemalonumai, tik tie atvejai, kai pasitaikė klaidų ir nesėkmių, kai teko būti sunkiose, nemaloniose situacijose. Visa, kas tik gero ankščiau buvo nuveikta, dabar, patologiškai vertinant, žvelgiant, tarytum pro „juodus akinius“ atrodo mažai reikšminga ir nevertinga.

Pacientą nepaliaujamai kamuoja priekaištai sau ir savęs kaltinimas. Dėl menkų ir nereikšmingų nusižengimų arba išvis be jokio pagrindo pacientas save vadina egoistu. Palyginti dažnai depresijos „maskuojasi“ vadinamosiomis senestopatijomis – įvairiausiais nemaloniais pojūčiais kūne, kurie neturi tikro organinio pagrindo. Pacientai skundžiasi, kad juos kamuoja ne skausmas, o kažkokie nemalonūs pojūčiai, kurių ankščiau niekada nėra buvę. Šie pojūčiai būna labai neįprasti, žodžiais sunkiai nusakomi. Todėl pacientai savo pojūčius pasakoja kuo tiksliau, tenkindamiesi tik įvairiais vaizdžiais palyginimais – atrodo, tarytum galvoje iš vidaus kažkas spaustų į akis, tarytum širdyje būtų angos, pro kurias veržiasi oras, tarytum kraujas tekėtų iš širdies skilvelių į plaučius, aplenkdamas širdies vožtuvus, tarytum degintų širdį karšta liepsna ir t.t

Beveik visi depresiški ligoniai turi ir vegetacinių sutrikimų – tai širdies ritmo sutrikimai, viduriavimas
užkietėjimas, burnos džiuvimas ir prakaitavimas. Bet, sergant vadinamosiomis vegetacinėmis depresijomis, kurios yra vienos iš atipiškų“maskuotųjų“, depresijų atmainų, tie sutrikimai yra stipriausi. Pacientai skundžiasi širdies plakimu, skausmu širdies plote, padidėjusiu kraujospūdžiu ar pakilusia temperatūra.

I. 1.2. Sunkių depresijų formos

1) Depresiniai sindromai nėštumo metu ir pogimdyminiu laikotarpiu: pogimdyminė depresija pasitaiko 10 kartų dažniau negu nėštumo. Pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po gimdymo ypač pirmosiomis dviem savaitėmis. Dažnumas 0,4-2%. Po gimdymo gimdyvė neišsimiega, jai tenka daug išgyventi pvz; dėl negalėjimo rūpintis savo kūdykiu. Mintis apie lytinius santykius dažnai sukelia drebulį: kas ketvirta moteris po gimdymo patiria lytinių negalavimų ištisus metus. Be psichinių priežaščių depresija skatina hormoniniai pakitimai. Esant pogimdyminėms depresijoms, dažnesnė savižudybės grėsmė(išplėstinė savižudybė-motinos ir vaiko).

2) Depresiniai sindromai klimakteriniu periodu: priežastį biologinė ir psichologinė; depresinių sindromų pobūdis įvairus ;depresinių reakcijų spektras labai platus- iki endogeninės depresijos.

3) Išsekimo depresija: ypač po ilgalaikės įtampos; dažnai dėl neurozinių konfliktų arba asmeninių savybių. Simptomai: dirglumas ir nervingumas, afektinis ir vegetacinis jautrumas, nemiga, greitas nuovargis, negalėjimas susikaupti, įvairūs psichosomatiniai sutrikimai.

4) Užmaskuota depresija: pagrindinis simptomas yra depresinė nuotaika, fiziniai „negalavimai“ pvz; širdies ritmo sutrikimai, nesiskundžia tipiškais depresijos simptomais, bet juos „maskuoja“ skundais, būdingais kitoms ligoms. Tokius pacientus tenka ilgai ir nuodugniai tirti, ar tikrai nėra organinių pakitimų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2507 žodžiai iš 8259 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.