Subrendusio jausmo atsiradimas paauglystėje
5 (100%) 1 vote

Subrendusio jausmo atsiradimas paauglystėje

11

Turinys

1. Įvadas……………………………………………………………………………………..3

2. Brendimo laikotarpis…………………………………………………………………4

3. Paauglystė………………………………………………………………………………..5

4. Konfliktai…………………………………………………………………………………6

5. Agresija……………………………………………………………………………………7

5. Bendravimas…………………………………………………………………………….8

6. Apibendrinimas………………………………………………………………………..9

7. Literatūra………………………………………………………………………………..10

Įvadas

„Tauta bus tokia, koks yra jos jaunimas“ yra pasakiusi poetė Janina Degutytė. Tai nenuginčijama tiesa. Todėl jaunosios kartos auklėjimas turėtų būti vienas iš svarbiausių nūdienos uždavinių. Šiame darbe bus kalbama apie paauglius, jų problemas, gyvenimą šeimoje ir visuomenėje. Apie suaugusių žmonių požiūrį į paauglystę, bendravimą su šios amžiaus grupės nariais.

Brendimo laikotarpis

Sparčiai bręstantis ir augantis paauglio kūnas įgyja visiškai naujų bruožų, jame tarsi vyksta revoliucija. Besiformuojančioje paauglio asmenybėje atsiranda seksualumas. Ankstyvoji paauglystė- tai laikotarpis, kai antriniai lytiniai požymiai jau išryškėję, tačiau lytiniai organai dar nepradėję funkcionuoti. Lytinio brendimo laikas dar yra vadinamas pubertatiniu ( „pubert“-„pūkelis“, čia turima mintyje pirminių lytinių požymių atsiradimą). Tyrimai rodo, kad dabartinių paauglių kūnai bręsta greičiau, negu ankstesniais metais – tai vadinamoji akseleracija. Ji, deja, sutrumpina vaikystę ir kelia nemažai problemų. Ypač daug sunkumų tuomet, kai fizinis vystymasis atitrūksta nuo psichinės raidos. Kai aplinkiniai, o ypač tėvai, pervertina fiziškai subrendusio paauglio galimybes. Nors lytiškai bręstantys paaugliai iš išorės atrodo beveik kaip suaugusieji, pirmiausia ūgiu ir svoriu, bet jie – dar ne suaugę. Kūno persitvarkymai dar nesibaigia. Berniukai ir mergaitės dar nepasirengę tokiam fiziniam ir psichologiniam krūviui kaip suaugusieji. Dar nestabili širdies ir kraujotakos reguliacija, daugelio paauglių kraujospūdis per žemas arba svyruoja. Gali pasitaikyti stiprių galvos skausmų, didesnė galimybė susirgti infekcinėmis ligomis. Bręstant lytiškai atsiranda seksualinių pojūčių ir įtampos, kurią stipriau jaučia berniukai. Dėl nevienodo organų vystymosi šiame amžiuje ne reti kojų, rankų raumenų ar kaulų skausmai. Keičiantis kūnui jaunas žmogus išgyvena pokyčių krizę. Vidurinysis paauglystės etapas, taip pat ir visas jaunystės amžius, yra ne tik audringo fizinio, bet ir intencyvaus psichinio brendimo laikas, kai ypač svarbų vaidmenį atlieka dvasinai procesai. Kai iškyla savęs identifikavimo klausimas – kas aš esu, dėl ko esu? Paaugliui labai svarbu įtvirtinti savo socialinį vaidmenį. Jam rūpi žinoti, kuo jį laiko kiti. Vaikystėje susiformavęs Aš perauga į autokoncepciją, kuri toliau formuojasi per visą jaunystę. Šiuo metu labai svarbu rimtai ir be išlygų vertinti jaunuolio pasiektus rezultatus, padėti jam atskleisti savąjį identiškumą, pripažinti jį. Jei greta esantys suaugusieji – šeimos nariai, mokytojai visuomet tolerantiški, diplomatiški, pakantūs, moka išklausyti ir patarti, paauglystės krizė nebūna tokia gili.

Paauglystė

Paauglystė – laiko tarpsnis, kai jaunas žmogus bando integruotis suaugusiųjų pasaulyje. Šis procesas labai nelengvas. Tradicinėse kultūrose bendruomenė padėdavo jaunuoliams patekti į suaugusių tarpą tam tikromis apeigomis. Šiandieniniame civilizuotame pasaulyje suaugusių žmonių parama paaugliui yra ne tik ne mažiau reikšminga, bet ir lemtinga. Tik sulaukęs dėmesio ir pagalbos jaunuoliai gali išmokti išreikšti bei suprasti save , kurti harmoningus santykius su kitais. Neturintys galimybės atsiskleisti, identifikuoti savęs ima gintis, bandyti išsikovoti teisę save realizuoti, nesiskaitydami su priemonėmis. Jei jaunuolis abejoja savo identiškumu, to pasekmės gali būti nusikaltimai, psichozės. Norėdamas išvengti jam primetamų standartinių vaidmenų paauglys bėga iš namų, mokyklos, patraukia į neformalias draugų, bendraamžių grupes, kuriose jaučiasi saugus, nepriklausomas. Labai svarbu, tarp kokių žmonių tokiu rizikingu laikotarpiu atsidurs besiformuojanti asmenybė. Juk visai greta narkotikų, nusikaltimų pasaulis… Norėdami pabėgti nuo situacijos, kurioje negali realizuoti savęs, paaugliai ne retai puola į kraštutinumus – identifikuojasi su pop muzikos žvaigždėmis, kino aktoriais, gali įsilieti į sektą, pradėti ne pagal jėgas sportuoti… Paaugliams būdinga depresijos, agresijos apraiškos. Grubus, staigus jaunuolių elgesys yra laikomas norma, mat tai tarpsnis, kurį sunkiau ar lengviau reikia praeiti. „Taip darė visi“- tai lyg ir įteisina jų nukrypstantį nuo normų elgesį. Kiekvienam, kurį erzina jaunuolių elgesys,
pravartu prisiminti, kaip paauglystėje elgėsi ir kokius jausmus išgyveno pats.

Konfliktai

Dažnas paauglys save laiko suaugusiu žmogumi, galinčiu savarankiškai spręsti savo gyvenimo kelyje iškilusias problemas. Suaugusieji, ne retai, su tokia jaunuolio pozicija nesutinka ir į jį žiūri kaip į vaiką. Tokia nuomonė prieštarauja paauglio nuomonei apie jo brandumą ir jo pretenzijoms į naujas teises. Tuomet neigiamų bendravimo padarinių paprastai išvengti nepavyksta. Jei šie prieštaravimai nebus laiku pašalinti ir toliau gilės, konfliktai neišvengiami. Vyrauja nuomonė, kad paaugliai yra pati konfliktiškiausia visuomenės dalis. Tačiau tai klaidingas požiūris, nes statistiniai duomenys teigia, kad daugiausia konfliktuojama vaikystėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai per dieną patiria apie 5-7 konfliktus. Paaugliai jų įveikia du. Tačiau šios amžiaus grupės narių konfliktai yra ryškesni, emociškai gilesni. Vaikai dažniausiai konfliktuoja su savo bendraamžiais, o paaugliai su suaugusiais žmonėmis. Daugiausia konfliktinių situacijų iškyla šeimoje. Nemažai konfliktuojama ir su bendraamžiais, tačiau šie vaidai jaunam žmogui nėra tokie reikšmingi, kaip su namiškiais.

Jei tėvai į paauglį žiūri ne kaip į vaiką, o kaip į bręstantį žmogų ir tuo pačiu keičia savo santykius su juo, konfliktų galima išvengti arba sugebėti juos kuo švelniau išspręsti. Tačiau tuomet, kai vyresnieji neieško kompromiso susidūrimai nuolat kartojasi, darosi labiau įtempti – paauglio negatyvizmas gilėja. Tai gali tęstis visą paauglystę ir virsti lėtiniu konfliktu, kuris, be abejonės, turės gilių pasekmių tolimesnėje jaunuolio vystymosi raidoje.

Šeimose, kuriose yra be saiko varžomos ir ribojamos paauglio teisės ir laisvės, dažniausiai susiformuoja melo, prisitaikymo ir apsimetinėjimo pagrindu paremti tarpusavio santykiai. Tokiais atvejais jaunas žmogus ima palengva tolti nuo artimųjų ir užsisklęsti savo nuoskaudų pasaulyje, visiškoje vienatvėje. Pats skaudžiai suvokdamas savo vienišumą. Tėvus jis laiko žmonėmis, kurie nesugeba suprasti kito jausmų, todėl visus jų reikalavimus ir nuomones atmeta tuoj pat, nei nesvarstęs. Tokioje situacijoje tėvai tampa bejėgiai, visiškai netenka įtakos savo vaikui ir juos tai labai žeidžia. Nei kiek ne geriau, kai suaugusieji, pasiduoda paauglio įtakai ir ima leisti jam tai, ką anksčiau drausdavo, nors iš tikrųjų yra visai kitokių pažiūrų.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1039 žodžiai iš 1968 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.