Subsidijavimo būdai
5 (100%) 1 vote

Subsidijavimo būdai

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………….2

1. Pajamų palaikymo subsidijos…………………………………………….…3

2. Pienas ir jo produktai……………………………………………………….4

3. Jautiena veršiena kiauliena…………………………………………………6

4. Grūdai……………………………………………………………………….8

5. Žemės ūkio politikos pasekmės…………………………………………….9

Išvados…………………………………………………………………………12

Literatūros sąrašas……………………………………………………………..13

Įvadas

Žemės ūkio reforma, ūkių restrukturizavimas ir modernizavimas reikalauja didelių finansinių išteklių. Dėl ūkininkų ir žemės ūkio įmonių finansinės būklės bei žemės ūkio specifikos – labai didelio kapitalo imlumo, lėtos kapitalo apyvartos ir gamybos sezoniškumo – daugeliui žemės ūkio subjektų trūksta nuosavo kapitalo investicijoms ir apyvartinėms lėšoms. Skolinimosi galimybes riboja nepalankios paskolų komerciniuose bankuose sąlygos.

Valstybė, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams kurti konkurencingus ūkius ir modernizuoti žemės ūkio įmones, dalį nacionalinio biudžeto lėšų skiria žemės ūkiui remti. Tai tiesioginė parama žemės ūkiui. Tačiau valstybė taiko ir netiesioginės paramos priemones – mokesčių lengvatas.

Per dešimt nepriklausomybės metų Lietuvoje nuolatos keitėsi tiesioginės ir netiesioginės valstybės paramos kryptys, formos ir apimtys. Tai sukėlė žemdirbių nepasitikėjimą valstybės agrarinės politikos nuoseklumu, trukdė vykdyti ilgalaikes ūkio plėtros programas, pasiekti finansinės paramos efektyvumą.

Pagrindinius žemės ūkio politikos instrumentus pagal pradinę jų paskirtį galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmąją grupę sudaro kainų ir pajamų palaikymo priemonės, pavyzdžiui, vidaus kainų apsaugos priemonės, vidaus rinkos reguliavimo ir pajamų palaikymo priemonės. Antrąją grupę – struktūrinės priemonės bei priemonės, gerinančios gyvulininkystės ir augalininkystės produktų kokybę. Šio tipo paramą garantuoja valstybės išlaidos, skirtos moksliniams tyrimams bei vystymui, taip pat žaliavų subsidijos, subsidijuoti kreditai, skirti modernizuoti ir pertvarkyti ūkininkavimo sektorių bei pirkti įvairias medžiagas (trąšas, sertifikuotas sėklas, augalų apsaugos chemikalus), ir mokesčių lengvatos.

Pajamų palaikymo subsidijos

Iki 1997 metų kainų subsidijos buvo pagrindinė rinkos reguliavimo ir žemdirbių pajamų palaikymo priemonė, iš dalies nulėmusi žemės ūkio produkcijos gamybos struktūrą ir dinamiką.

Kuriant Kaimo rėmimo fondą, kainų subsidijos buvo įvertintos kaip mažai efektyvi trumpalaikė paramos priemonė, sukelianti neprognozuojamus pokyčius žemės ūkio rinkoje ir brangiai kainuojanti valstybei. Todėl buvo nuspręsta subsidijas palikti tik pereinamuoju laikotarpiu ir palaipsniui mažinti jų dalį, daugiau lėšų skiriant privataus žemės ūkio sektoriaus investicinių projektų daliniam finansavimui.

Tačiau Rusijos krizės įtaka ir ne visuomet ekonomiškai pagrįsti politiniai sprendimai sutrukdė šią nuostatą įgyvendinti. Priešingai, kasmet didėjo subsidijos ir daugėjo kitų rinkos reguliavimo priemonių. Vis didesnė KRF lėšų dalis buvo naudojama perteklinei žemės ūkio produkcijai iš žemdirbių pirkti, ją saugoti ir parduoti šalies bei užsienio rinkose, dengiant susidariusį kainų skirtumą (1.lentelė).

1 lentelė Kainų subsidijos ir kitos trumpalaikės priemonės

1998 – 2000 m., mln. Lt

Pavadinimas

1998 1999 2000

Subsidijos už supirktą žemės ūkio produkciją

Subsidijos už veislinius gyvulius ir sėklą

Eksporto subsidijos

Tiesioginės išmokos

Ž.ūkio produkcijos supirkimo ir saugojimo

Paskolų palūkanų kompensavimas

Specialieji banko atidėjimai

Cukrinių runkelių kainų skirtumų padengimas

Kitos priemonės 190,3

14,6

45,9

0

85,3

6,8

14,8

0

22,6

128,4

7,5

60,3

0

15,3

2,1

4,3

77,8

4,5 137,3

13,2

14,0

25,6

30,0

5,5

0

80,9

6,3

Iš viso :

380,3 300,2 312,8

KRF nuostatai draudžia naudotis fondo lėšomis kaip kredito ištekliais. Žemdirbiai, norėdami patenkinti skolinto kapitalo poreikius, naudojasi komercinių bankų ir kredito unijų paslaugomis. Siekiant sudaryti palankesnes skolinimosi sąlygas ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, suteikiama parama apyvartinių lėšų trūkumui padengti, kompensuojant 60proc. trumpalaikių paskolų palūkanų. Nuo 1999 metų iš KRF ir Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo subsidijuojama 30-50 proc. ilgalaikių paskolų palūkanų, kai ūkininkai, jų bendrijos ir kooperatyvai skolinasi iš bankų lėšas investiciniams projektams finansuoti.[2]

Pienas ir jo produktai

Ruošiantis stojimui į ES, Lietuva turi perimti ES teisyną, sukurti reikalingas institucijas to teisyno įgyvendinimui bei užtikrinti tų institucijų administracinius gebėjimus. ES pieno ir pieno produktų sektorius yra reguliuojamas keletu tarpusavyje susijusių rinkos reguliavimo priemonių, kurias Lietuvai reikės perimti
nuo narystės ES datos. Jau dabar yra parengti ir Europos Komisijai pristatyti detalūs planai, kaip ir kada minėtos rinkos reguliavimo priemonės bus įgyvendinamos Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsiu ES rinkos reguliavimo priemones, kada jos bus diegiamos Lietuvoje ir kokios pagrindinės problemos iškyla jas diegiant.

ES pieno ir pieno produktų rinka reguliuojama keletu tarpusavyje susijusių priemonių:

– pieno kvotomis,

– nustatomos tikslinės pieno kainos,

– sviestas ir lieso pieno milteliai superkami intervencinėmis kainomis ir remiamas privatus šių produktų ir sūriu saugojimas,

– subsidijuojamas dalies produktų suvartojimas vidaus rinkoj e,

– taikomi importo muitai bei eksporto subsidijos.

Pieno rinkos reguliavimo priemonėmis siekiama išlyginti pieno produktų pasiūlą ir paklausą.

ES veikia pieno kvotų sistema, kurios pagrindinis tikslas yra sustabdyti pieno gamybos augimą, kad pieno sektoriuje būtų galima taikyti rėmimą tokiam pieno kiekiui, kurį gali finansuoti ES žemės ūkio biudžetas. Pieno kvotų metai prasideda balandžio l d. ir baigiasi kovo 31 d.

Dėl pieno ir pieno produktų kainų skirtumo ES ir pasaulinėse rinkose, vietinė ES rinka yra apsaugoma importo muitais ir eksporto subsidijomis. Eksporto subsidijomis kompensuojamas skirtumas tarp vietinės ir pasaulinės rinkos kainų. Eksporto subsidijos sūriui yra diferencijuotos pagal eksporto rinkas, visiems kitiems pieno produktams yra mokamos vienodo dydžio eksporto subsidijos, nepriklausomai nuo to, kur tie produktai gabenami. Pagal GATT Urugvajaus raundo susitarimą eksporto subsidijos ES turėjo būti sumažintos 36 proc., o subsidijuojamų produktų, skirtų eksportui, kiekis – 21 proc. ES taip pat taikomas importo bei eksporto licencijavimas.

ES eksporto subsidijų bei eksporto/importo licencijų administravimo sistemą Lietuvoje planuojama taikyti nuo narystės. Numatyta, kad tai ateityje darys Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.

Pieno ir pieno produktų bendrosios rinkos organizavimas numato nemaža priemonių pieno produktų vartojimo vidaus rinkoje subsidijavimui. Specialios vidaus suvartojimo subsidijavimo priemonės taikomos sviestui, lieso pieno miltams ir liesam pienui. Šias priemones administruoja nacionalinės mokėjimų agentūros.

Specialios reguliavimo priemonės sviestui yra šios:

– suteikiamos dotacijos, jei pieno riebalai panaudojami konditerijos, ledų

ar kitų produktų gamybai;

– suteikiamos vartotojo subsidijos ne pelno organizacijoms ir labdaros gavėjams;

– subsidijuojamas koncentruoto kepimui skirto sviesto vartojimas.

Pastaraisiais metais subsidijuojama apie 30 proc. viso ES vidaus rinkoje suvartojamo sviesto, o subsidija siekia apie 30 proc. rinkos kainos.

Bendrosios rinkos organizavimas numato keletą priemonių lieso pieno ir lieso pieno miltų panaudojimo subsidijavimui. Daugiausia dotacijų skiriama skysto lieso pieno ir pieno miltų panaudojimui gyvulių pašarams. Kitos subsidijavimo priemonės taikomos liesam pienui, naudojamam kazeino gamybai. Pastaraisiais metais subsidijuojama 50 proc. viso vidaus rinkoje suvartojamu lieso pieno miltų, o parama siekia 35 proc. rinkos kainos.

Taip pat yra skiriama subsidija pienui, skirtam moksleivių mitybai.

Vidaus suvartojimo subsidijas Lietuvoje planuojama diegti nuo narystės. Žemės ūkio ministro įsakymo “Dėl pieno produktų suvartojimo vidaus rinkoje rėmimo priemonių taikymo tvarkos” projektą planuojama parengti 2003 m. IV ketv. Planuojam, kad vidaus suvartojimo subsidijas administruos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra.[6]

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1108 žodžiai iš 3664 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.