Subtropikų kietalapiai miškai ir krūmynai
5 (100%) 1 vote

Subtropikų kietalapiai miškai ir krūmynai

REFERATAS

SUBTROPIKŲ KIETALAPIAI MIŠKAI IR KRŪMYNAI

ĮVADAS

Viduržemio juostos biomas išplitęs tarp 30˚ ir 44˚ Šiaurės platumos nuo Elbruso iki Didžiojo Kaukazo, Juodosios jūros pakrantėse, Mažosios Azijos pietvakariuose, Balkanų, Apeninų, Pirėnų pusiasalyje, Afrikos šiaurėje ir pietuose, Australijos pietuose ir pietvakariuose, Čilėje, Kalifornijoje. Saulės spinduliuotės metinis balansas – 55-60 kcal/cm², aktyviųjų temperatūrų suma – 4500ºC, kritulių iškrinta apie 1500 m. Minėtų sričių klimatui yra būdingos karštos vasaros su ryškiu sausuoju laikotarpiu ir švelnios žiemos – reguliarūs krituliai bei reti šalčiai.

Pagrindiniu faktoriumi, diferencijuojančiu augalijos vystymąsi yra drėgmė. Manoma, kad viduržemio tipo klimatas susijęs su kietalapių miškų ir krūmynų paplitimų. Šiose srityse egzistuoja augalų ir gyvūnų rūšys, kurios nuo ledynmečio vystėsi viduržemio klimato sąlygomis drauge su rūšimis, būdingomis tropinei ir vidutinei klimato juostoms.

Viduržemio jūros biome vyrauja trijų pagrindinių gyvenimo formų medžiai: spygliuočiai, visžaliai kietalapiai miškai ir vasaržaliai plačialapiai miškai.

SUBTROPIKŲ KIETALAPIAI MIŠKAI IR KRŪMYNAI

Kietalapės augalijos sritis yra visuose kontinentuose, bet plačiausiai ji paplitusi viduržemio juostoje ir Australijoje. Klasikinė kietalapių miškų ir krūmynų paplitimo sritis yra viduržemio juosta, kurios dabartinė augalija buvo labai stipriai pakeista žmonių veiklos, kuri prasidėjo čia daugiau kaip prieš 5000 metų.Viduržemio juostos klimatinių sąlygų savitumas glūdi drėgnojo ir šilto laikotarpių nesutapime. Žiemos drėgnos ir vėsios, galimas šaltųjų vėjų įsiveržimas ir temperatūros kritimas žemiau nulio, tuo tarpu vasaroms būdinga aukšta temperatūra ir ryškus drėgmės trūkumas. Tai sudaro geras augimo sąlygas visžaliems medžiams ir krūmynams, kurie priskiriami prie sklerofitų grupės. Jiems būdingi susidarantys kamščiai ant kamienų, išsišakojimas nedideliame aukštyje, plačios lajos. Tipiškiausia sklerofitų savybė – lapų kietumas. Visžalių medžių lapai gerai išsilaiko kelerių metų laikotarpyje – si savybė būdinga rūšims, kurios priskiriamos atskiroms šeimoms, gyvenančioms skirtinguose pasaulio dalyse. Kietalapės formos yra bukinių, alyvmedžių, viržinių, bastutinių, lelijinių, protėjinių ir daugelio kitų.

Trūkstant kietalapiams augalams drėgmės dalis žiotelių užsiveria ir transpiracijos intensyvumas sumažėja, dėl to, kad sulietėja vandens patekimas iš šaknų. Kai yra ypač didelis drėgmės trūkumas žiotelės užsidaro ir transpiracija praktiškai nevykdoma. Kai drėgmės lygis yra pakankamas, augalai vykdo intensyvią transpiraciją dėka didelio žiotelių skaičiaus.

Geros sklerofitų augimui sąlygos – išsaugojimas net vasaros sausros laikotarpyje nors ir nedidelio drėgmės lygio dirvožemyje, kurio užtenka transpiracijos palaikymui žemam lygmeny. Augalų drėgmės įsisavinimas priklauso nuo dirvožemio tipo ir šaknų gylio. Daugeliui medžiams ir krūmynams charakterinag gyliai dirvožemyje įsiskverbiančių šaknų sistema, pvz.: akmeninio ąžuolo (Quercus ilex) šaknys prasiskverbia dirvožemyje iki 10-12 m gylio.

Viduržemio juostos biome išskiriami tris pagrindiniai dirvožemių tipai:

1) vidutiniškai išplauti dirvožemiai su juose augančiais visžaliais sklerofiliniais medžiais arba krūmais, o apatiniame arde sezoniniais vienmečiais arba daugiamečiais žoliniais augalais bei žolėmis;

2) smarkiai išplauti dirvožemiai, kurių augalijos viršutinis ardas panašus į 1-ojo dirvožemio tipo atitinkamą ardą, tačiau yra skurdesnis , o apatiniame arde vyrauja viržiniai visžaliai fanerofitai, chamefitai ir hemikriptofitai;

3) daug Ca turintys dirvožemiai, kuriems būdingas didelis pH. Jų augalijos viršutinis ardas panašus į 2-ojo dirvožemio tipo atitinkamą ardą, o apatiniame arde auga sezoninės žolės ir žoliniai augalai – visžaliai chamefitai, hemikriptofitai ir sukulentai.

Viduržemio jūros klimato sąlygomis be kietalapių miškų ir krūmynų paplitę ir kitų biomorfų atstovai. Charakteringi geofitai ir terofitai, kurie auga pavasarį ir rudenį, kartais ir žiemą. Daugiamečiai žemaūgiai krūmai, su redukuotu lapų plokštelių plaukuotumu, charakteringos dygliuotos formos. Daugelis rūšių turi efemerinių aliejų. Šios augalų savybės parodo adaptacijos lygį prie mažo transpiracijos intensyvumo, kuris leidžia jiems egzistuoti esant dideliam drėgmės trūkumui.

Kietalapės augalijos farmacijų sritis išsidėsto keturiuose floristinėse karalystėse. Tai apsprendžia jų floristiniai skirtumai. Tuo tarpu kietalapės augalijos farmacijos visuose kontinentuose gan panašios savo morfologine struktūra. Miškų bendrijos pasižymi 1-2 medžių ardais. Krūmų ardą sudaro sklerofitai. Žolių arde paplitę daugiamečiai mezofiliniai augalai, atviresnėse vietose išsidėsto vienmečiai svogūniniai ir žemuoginiai augalai. Šaltą žiemą ir sausą vasarą stebimas ramybės periodas. Kai kurių augalų žydėjimas stebimas ir žiemą, o rudenį ir pavasarį – intensyvios fotosintezės periodas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 785 žodžiai iš 2566 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.