Sukcesijos
5 (100%) 1 vote

Sukcesijos

11

EKOSISTEMOS RAIDA

Daugelį metų stebint ekosistemą matyti, kad joje pamažu keičiasi aplinkos gyvenimo sąlygos. Vienos bendrijos organizmų rūšys iš¬nyksta, o kitos atsiranda. Vieni bendrijos pokyčiai būna trumpa¬laikiai, grįžtamieji, tačiau dauguma iš jų — ilgalaikiai, nuoseklūs, visiškai pakeičiantys pačią ekosistemą. Dėl kaitos susiformuoja ko¬kybiškai nauja ekosistema su nauja organizmų visuma bei savitais gyvenimo ritmais, kitokia medžiagų ir energijos apytaka bei pro¬duktyvumu.

Reiškinys, kai viena ekosistema per tam tikrą laiką ir tam tikru nuoseklumu pakeičia kitą, vadinamas ekologine sukcesija (lot. successio — sekimas, kaita), arba kaita.

E. Odumas nurodo, jog ekologinę sukcesija apibūdina daugelis aplinkos poveikio parametrų:

1. Bendrijos raidos eiliškumo procesas, kuris susijęs su rūšių struktūros pokyčiais per tam tikrą laiko tarpą.

2. Sukcesija vyksta dėl pačios bendrijos sukeliamo aplinkos po¬kyčio, nors aplinka iš dalies lemia sukcesijos pobūdį, reguliuoja po¬kyčių greitį, o dažnai ir kaitos ribas.

3. Bendrijos raidai pasibaigus, ekosistema tampa sąlygiškai sta¬bili, t. y. joje energijos srovės vienetui tenka maksimalus biomasės kiekis.

Paprastai sukcesija vadinama tam tikra bendrijų seka, kai vie¬nos to paties biotopo bendrijos pakeičia kitas. Jei sukcesijos poky¬čiai vyksta dėl vidinių ekosistemos tarpusavio santykių (konkuren¬cijos, plėšrumo, parazitizmo ir kt.) — tai tokia sukcesija vadinama autogenine. Kai ekosistemos pokyčiai vyksta dėl išorinių (inertinių) sąlygų (audros, gaisro ir kt.), tokia sukcesija vadinama alogenine. Kai vieną ekosistemos bendriją keičia iš eilės kelios skirtingos bend¬rijos, vadinama sukcesijų serija. Santykiški, neilgalaikiai bendrijų perėjimai vadinami serijinėmis stadijomis, arba vystymosi stadijo¬mis.

Ekosistemos bendrijų sukcesija vyksta tol, kol susidaro tam tikra pusiausvyra tarp abiotinių ir biotinių biocenozės komponentų. To¬kia santykiška pusiausvyra tarp bendrijos komponentų, kuria baigiasi progresyvus ekosistemos vystymasis, vadinama terminaline sta¬dija, o stabilizuota terminalinė ekosistema — klimaksine sistema.

Sukcesijos ryškios visame mūsų planetos paviršiuje — ir sausumo¬je, ir vandenyje (smėlio kopose, įvairiose atodangose, apleistuose žemės ūkio plotuose, pievose, pelkėse, stepėse, miškuose, vandens telkiniuose ir kt.).

Pirminė ir antrinė sukcesija

Bendrijos vystymasis neapgyventoje teritorijoje (pvz., nuošliaužo¬se, supustytuose smėlynuose, ant ataušusios lavos) vadinamas pir¬mine sukcesija. Bendrijos vystymasis teritorijoje, kurioje anksčiau gyveno tam tikra bendrija (iškirstame miške, apleistuose žemės ūkio naudmenų plotuose), vadinamas antrine sukcesija.

Pirminės sukcesijos pradinė stadija vadinama pirmine bendrija. Pavyzdžiui, vidutinio klimato miškų sukcesijos pradinėje stadijoje augalai įsikuria ekstremaliomis (lot. extiemus — kraštinis) aplinkos (temperatūros, drėgmės, dirvožemio ir kt.) sąlygomis. Pionieriais pa¬prastai tokioje vietoje būna kerpės, kurių sporas čia atneša vėjas.

Kerpių sporos ant visiškai sauso substrato (akmenų, uolų, dirvo¬žemio) gali sudygti ir augti esant drėgnam ir šiltam orui. Tokioje vietoje kerpės tuojau pat pradeda keisti aplinką. Apmirusias kerpes skaido (pūdo) bakterijos arba grybai (jų sporas taip pat atneša vė¬jas) ir taip pamažu pradeda kauptis organinė medžiaga. Be to, ker¬pėmis minta kai kurie vabzdžiai. Vabzdžiams žuvus, dirvožemyje taip pat kaupiasi organinės medžiagos ir biogeniniai elementai. Nors dirvožemio sluoksnis čia labai plonas, tačiau jis geba greitai sugerti ir kaupti vandenį (rasos ar lietaus).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 556 žodžiai iš 1788 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.