Sumedejusiu augalu morfologine charakteristika ir ju augimo salygu apibudinimas
5 (100%) 1 vote

Sumedejusiu augalu morfologine charakteristika ir ju augimo salygu apibudinimas

11213141

SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ MORFOLOGINĖ CHARAKTERISTIKA IR JŲ AUGIMO SĄLYGŲ APIBŪDINIMAS

Darbo tikslas: Pažinti sumedėjusius augalus, mokėti juos apibūdinti morfologiškai bei įvertinti jų augimą lemiančius pagrindinius ekologinius veiksnius.

Užduotis: Įvardinti 50 sumedėjusių augalų taksonų, apibūdinti jų morfologines ypatybes bei augimo sąlygas (reiklumą dirvožemiui, šviesai, oro užterštumui).

Eil.Nr Augalo pavadinimas(liet.-lot.)Šeima (liet.-lot.) Arealas Morfologinis apibūdinimas Augimo sąlygos

Lajos forma Lapo apibūdinimas (sudėtis, spalva) Žiedai (sudėtis, spalva) Vaisius (skirstymas) Reiklumas dirvožemiui Klimatiniai veiksniai Atsparumas užterštam orui

1. Dviskiautis ginkmedisGinko bilobaGinkmediniai-Ginkgoaceae Kinija, Japonija Kūgiška jaunų augalų laja vėliau tampa plačiašakė. Lapai vėduokliški, įkirpta viršūne, žali,dviskiaučiai, neplaukuoti, storoki, 5-10cm ilgio ir tiek pat pločio, ilgakočiai, dichotomiškai išsišakojusiomis gyslomis. Mikrosporofilų žiedynai panašūs į žirginius. Makrosporofilai su 2 mikrosporangėmis, iš vienos išauga sėkla Vaisius 2-3 cm ilgio, gintarinės spalvos, primena slyvos kaulavaisį Mėgsta purius drėgnus dirvožemius, pakenčia sausras, nemėgsta sunkių, šlapių dirvų. Gerai auga saulėtose vietose. Atsparus užterštam miestų orui.

2. Europinis kėnisAbies albaPušiniai – Pinaceae Pietų ir Vidurio Europa Plati, kūgiška Spygliai 2-3 cm ilgio. 2-2,5 mm pločio, viršūnė įkirpta, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatine – su ryškiomis, balsvomis žiotelių eilėmis, ant šakelių persiskyrė I dvi puses. Pumpurai kiaušiniški, šviesiai rudi, nesakuoti. Kankorėžiai cilindriški, statūs, 10-15 cm ilgio, rudi. Gerai auga derlinguose, puriuose, drėgnuokose dirvožemiuose. Sausose vietose ir molio dirvoje skursta. Paunksmę pakenčia, bet geriau auga saulėtose vietose. Užterštam orui jautrus.

3. Duglaso pocūgėPseudotsuga menziesiiPušiniai – Pinaceae Š.Amerika Kūgiška, 3-4 m skersmens Spygliai 2 cm ilgio, plokšti, minkšti, žali, melsva apatinė puse. Žiedadulkės be oro pūslelių. Kankorėžiai cilindriški, 8-10 cm ilgio. Gerai auga drėgnokuose priesmėliuose. Sausų ir šlapių vietų nemėgsta. Šviesiamėgė, jautri šalčiui Miestų užteršto oro nepakelia.

4. Kanadinė cūgaTsuga canadensisPušiniai – Pinaceae Š. Amerika Plačios piramidinės formos. Spygliai plokšti, buki, 1 cm ilgio, kietoki, ryškiai žali su melsvais ruoželiais apatinėje pusėje, ant šakelių persiskyrę į dvi eiles. Strobilai smulkūs, 2-3 mm skersmens, neryškūs, išsiskleidžia gegužės pabaigoje. Kankorėžiai 1-2 cm ilgio, su plonais, apskritais sėkliniais žvynais. Mėgsta derlingus, drėgnokus bei drėgnus priesmėlius ir priemolius. Unksmę gerai pakenčia. Užterštam orui ne tokia jautri kaip eglė.

5. Didžioji tujaThuja plicataKiparisiniai – Cupressaceae Š.Amerika Piramidinė Tankios šakelės su žvyniškais lapais Strobilai neryškūs, pavieniai, ūglių galuose. Kankorėžiai ovališki, 1,2 cm ilgio, šviesiai rudi Megsta drėgnus puvenigus dirvožemius Megsta saulėtas, neviejuotas vietas. Gerai pakenčia unksmę Atspari

6. Japoninis maumedisLarix deciduaPušiniai – pinaceae Kūgiška arba cilindriška Spygliai šviesiai žali, švelnūs, 1,5- 3 cm ilgio, bukiant ilgųjų ūglių išsidėstę spirališkai po vieną, ant trumpųjų – puokštėmis po 30-40. Vyriškieji strobilai geltoni, moteriškieji raudoni, rausvai žali ar gelsvi. Kankorėžiai pailgai ovališki, apie 3 cm ilgio, 1,5-2 cm skersmens,šviesiai rudi, sudaryti iš 40-50 plonokų sėklinių žvynų. Geriausiai auga nuokalnėse, derlingose drėgnokuose priesmėliuose ir priemoliuose.Drėgnose ar sausose dirvose skursta. Šviesiamėgis, atsparus šalčiui. Atsparus užterštam orui.

7. Baltoji eglėPicea glaucaPušiniai – Pinaceae Š.Amerika Tvarkinga kugiška laja. Spygliai 1-1,5 cm ilgio, 1,5 mm pločio, melsvai arba pilkai žali, keturbriauniai, kiek išlinkę, nesmailia viršūne. Vyriškieji strobilai kiaušiniški, šviesios rožinės arba rausvos spalvos, moteriškieji dažniausiai rausvai arba žalsvai purpuriniai, rečiau gelsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, 3-6 cm ilgio, 1 cm skersmens, šviesiai rudi, apskritais arba ovališkais, minkštokais sėkliniais žvynais. Pakenčia šaltą ir drėgną dirvą. Šalčiui atspari.Mėgsta šviesą. Pakenčia užterštą miestų orą.

8. Vakarinė tujaThuja occidentalisKiparisiniai – Cupressaceae Š.Amerika, Kanada, JAV Kūgiška Šakelės plokščios, 3 mm pločio, viršutinė pusė tamsiai žalia, kiek žvilganti, apatinė šviesiai ar gelsvai žalia, matinė. Kankorežiai kiaušiniški ar ovalūs, 8-12 mm ilgio, sudaryti iš 4-5 sėklinių žvynų porų, šviesiai rudi. Auga pelkėtose ir drėgnose vietose.Dirvožemiui mažai reikli. Jautri sausroms. Gerai pakenčia unksmę, atspari šalčiui. Atspari užterštam miestų orui.

9. DrebulėPopulus tremulaGluosniniai – Salicaceae Europa Reta, netaisyklinga, kiaušiniška arba rutuliška. Lapai odiški, apvalūs arba kiaušiniški, netaisyklingai karbuotais kraštais, pilkai žali, kotuoti. Kuokšteliniai žiedai 15 cm skersmens žirginiuose, dulkinės purpuriškai raudonos. Vaisiai susitelkę žirginiuose, prinoksta per 25 dienas. Auga priesmėlio, priemolio ir net drėgnuose smėlio dirvožemiuose. Klimatinėm sąlygoms atspari. Pkankamai
atspari

10. Baltasis gluosnisSalix albaGluosniniai – Salicaceae Europa, Azija Pailgai rutuliška. Lancetiški, pleištišku pamatu, smailia viršūne, 5-10(15) cm ilgio ir 3 cm pločio, jų kraštai pjūkliški, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė melsvos spalvos, plaukuota, Žiedai laibuose žirginiuose. Auga priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose Klimatinėm sąlygoms atsparus. Atsparus

11. JuodalksnisAlnus glutinosaBeržiniai – betulaceae Europa Plačiai rutuliška, tanki. Atvirkščiai kiaušiniški, 4-9 cm ilgio, iškirpta viršūne, pleištišku pamatu, pjukliškais kraštais, lipnūs, tamsiai žali. Žiedai žirginiuose. Piestelinia žirginiai nokdami medėja ir pasidaro panašūs į kankorežėlius. Auga šlapiuose ir apyšlapiuose, dažnai sudurpėjusiuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Atsparus vėjavartai. Šviesamėgis. Per šaltąsias žiemas apšąla jaunų medelių ūgliai. Atsparus

12. Paprastasis skroblasCarpinus betulusLazdyniniai – Corylaceae Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze, Azijoje Tanki, rutuliška. Pailgai kiaušiniški arba ovališki,smailiomis viršūnėmis, 5-12 cm ilgio, tamsiai žalia žvilgančia viršūne, šviesesne apatine puse, su 10-15 porų tiesių, nešakotų šoninių gyslų Žiedai žirginiuose, kuokeliniai 3-5 cm ilgio, rausvai žali, piesteliniai iki 15 cm ilgio, žalsvi su rusvu ar gelsvu raštu. Apvaliai trikampiški, išilgai briaunoti, suploti, kietu kevalu,žalsvai rusviriešutėliai. Auga priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose. Unksminis, atsparus vėjams, per šaltąsias žiemas apšąla. Atsparus

13. Smailialapė aktinidijaActinidia argutaAktinidijiniai – Actinidiaceae Rusijos Tolimosiuose Rytuose, Japonijoje Plačiai kiaušiniški arba ovalūs, 6-13 cm ilgio, 5-10 cm pločio, aštriai nusmailėję, pjūkliški, plačiai pleištišku arba nežymiai širdišku pamatu.Viršutinė pusė žalia, žvilganti, apatinė ties gyslų pamatu plaukuota. Žalsvai balti, kvapūs, 1-2 cm skersmens. Uoga pailga ar rutuliška, žalia, iki 2-3 skersmens. Megsta derlingą priesmėlį ar priemolį. Šalčiui jautroka. Pakankamai atspari

14. Paprastoji vinkšnaUlmus laevisGuobiniai – Ulmaceae Europa Laja tanki, plačiai elipsiška, 10-20 m skersmens. Lapai trumpakočiai, elipsiški arba atvirkščiai kiaušiniški, nesimetrišku pamatu, dvigubai pjukliškais kraštais, 6-12 cm ilgio, šiurkštūs, viršutinė puse tamsiai žalia, apatinė šviesesnė. Kuokeliniai ir piesteliniai žiedai susitelkę rausvos spalvos žiedynuose. Pailgai rutuliški arba kiaušiniški, gelsvai rudi, 12-16 mm ilgio, įkirpta viršūnėle, blakstienotais kraštais sparnavaisiai, Megsta derlingus priesmėlio ir priemolio dirvožemius Šviesos atžvilgiu nereikli, atspari klimatinėms sąlygoms. Atspari

15. Gelsvažiedis tulpmedisLiriodendron tulipiferaMagnolijiniai – Magnoliaceae Kilęs iš Š. Amerikos Kiaušiniška arba pailgai rutuliška Odiški, 8-12 (15) cm ilgio, su 4-6 skiautėmis, apvaliai pleištišku pamatu, lygiakraščiai, pliki, tamsiai žalia, žvilgančia viršutine ir melsvai žalia apatine puse, ilgakočiai Žiedai dvilyčiai, stambūs, apie 6 cm skersmens, tulpės formos, gelsvai žali, truputį kvapūs. Pailgai kiaušiniški, panašūs į kankorežį, sudaryti iš daugelio plonų, ilgų, lancetiškų dvisėklių sparnelių. Auga drėgnokuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Šviesamėgis Pakankamai atsparus

16. Paprastasis šermukšnisSorbus aucupariaErškėtiniai – Rosaceae Europa, Krymas, Kaukazas Reta, kiaušiniška arba skėtiška. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 10-20 cm ilgio, sudaryti iš 9-15 (17) lancetiškų, pjūkliškais kraštais, žalia viršutine ir melsvai ar pilkai žalia, kiek plaukuota apatine puse lapelių. Žiedai dvilyčiai, balti, susitelkę 5-10 cm skersmens žiedynuose. Vaisiai rutuliški, 1 cm skersmens,oranžiškai raudoni, su 3-5 (8) rausvai rudomis, žvilgančiomis, kableliškomis sėklomis. Gali augti ir nelabai derlingoje dirvoje. Atsparus klimatinėms sąlygoms Atsparus

17. Sidabrinis klevasAcer saccharinumKleviniai – Aceraceae Šiaurės Amerikos rytuose Ažūriška, ovališka 8-15 vm ilgio, 8-15 cm pločio, su 5 giliomis, kiaušiniškomis, pailgaia aštriai nusmailėjusiomis, dantytomis skiautėmis. Viršutinė lapų pusė ryškiai žalia, plika, apatinė melsvai ar sidabriškai balsva. Žiedai vienalyčiai, smilkūs, be vainiklapių, žalsvai rausvi, su trumpu koteliu, susitelkę krūvelėmis po kelis. Riešutėlis ovalus. Dažniausiai plinta drėgnuose, užliejamose upių slėniuose. Šviesomėgis. Šalčiui atsparus. Neatsparus vėjams ir sausroms. Atsparus

18. Platanalapis klevasAcer pseudoplatanusKleviniai – Aceraceae Europa, Kaukazas Laja tanki,plačiai kūgiška arba ovališka, 15 –20 cm skersmens Odiški, stori, širdišku pamatu, 8-10 cm ilgio ir 7-16 cm pločio, penkiaskiaučiai, skiaučių viršūnės bukos;lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, plika, apatinė balsva arba melsvai žalia. Žiedai dvilyčiai, gelsvai žali, nusvirusiuose, 6-20 cm ilgio žiedynuose. Sparnavaisiai nusvirusiose kekėse, 4-5 cm ilgio, sujungti stačiu kampu, riešutėliai Gerai auga drėgnokose priemolio ar priesmėlio dirvožemiuose Atsparus šalčiui ir kitiem klimatiniems veiksniams Atsparus

19. Europinis kukmedisTaxus baccataKukmediniai – Taxaceae Europa 1,5 m skersmens Spygliai plokšti, linijiški, odiški, 2-3 cm ilgio, 2-3 cm pločio, viršutinė pusė ryškiai
kike žvilganti, apatinė gelsvai žalia. Mikrostrobilai gelsvai žali, rutuliški, apie 3 mm skersmens, pavieniai arba išsidėstę po kelis šakelės apatinėje pusėje. Mėgsta derlingus drėgnokus ir drėgnus karbonatinius, turtingus humuso vidutinio sunkumo dirvožemius. Jautrus sausroms. Gerai pakenčia unksmę.šaltomis žiemomis gali nušalti. Jautrus užterštam miestų orui.

20. Veimutinė pušisPinus strobusPušiniai – Pinaceae Š. Amerika, Europo Jaunų medžių laja siaura, kūgiška, vėliau plati, ovališka, aukštai pakilusi. Spygliai po 5, 5-12(14) cm ilgio, ploni, vos 0,5 mm pločio, melsvai žali, minkšti, tiesūs, pjūkliškais kraštais. Kankorėžiai ritiniški, į galus laibėjantys, nusvirę, kiek išlenkti, 8-15 (20) cm ilgio, rudos molio spalvos, aptekėję sakais. Vidutiniškai reikli dirvožemio derlingumui ir drėgmei. Šviesomėgė.Atspari šalčiui ir šalnoms.Jautroka sausroms Jautroka užterštam miestų orui.

21. Žirniavaisis puskiparisisChamaecyparis pisiferaKiparisiniai – Cupressaceae Japonija Kūgiška laja Spygliai priešiniai, žvyniški, 3 mm ilgio, priploti prie šakelės.Viršutinė pusė ryškiai žalia, žvilganti, apatinė melsvai baltai dėmėta. Mikrostrobilai rutuliški, maži, apie 2 mm skersmens, geltoni, po vieną šakelių galuose.Makrostrobilai ovalūs, pailgi, 2 mm ilgio, po vieną šakelių galuose. Kankorėžiai rutuliški, apie 6 mm skersmens, rudi, sudaryti iš 10-12 priešinių skydiškų sėklažvynių Mėgsta vidutinio derlingumo purius drėgnokus dirvožemius. Šviesomėgis, bet pakenčia ir nedidelę paunksmę, jautrus šalčiui ir sausroms. Atsparus

22. Paprastasis kadagysJuniperus communisKiparisiniai – Cupressaceae Europa, Azija, Š.Amerika Laja tanki, dažniausiai kūgiška. Spugliai menturiuose po tris, 10-15 mm ilgio, 1-2 mm pločio, labai nusmailėję, dygūs, įdubę, su balsva žiotelių juostele viršutinėje pusėje, žalia, kiek žvilgančia apatine puse. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, 3-4 mm ilgio, gelsvai žali, neryškūs, vyriškieji ovališki, iki 5 mm ilgio, geltoni. Kankorėžiai rutuliški, uogos pavidalo, 5-9 mm skersmens, rudai juodi, su melsvu apnašu. Išplitęs nederlingo smėlio dirvožemiuose su pratekančiu vandeniu. Gerai pakenčia unksmę.Atsparus šalnoms ir šalčiams. Jautrus užterštam orui.

23. Kazokinis kadagysJuniperus SabinaKiparisiniai – Cupressaceae Europa, Kaukazas. Apie 2 m aukščio, iki 10-15 m skersmens, ant žemės gulinčiomis ir aukštyn kylančiomis tankiomis šakomis. Spygliai priešiniai, žvyniški, 1-2 mm ilgio, ovalūs, buki ir smailūs beveik yliški, apie 4 mm ilgio, aštriai smailėjantys, pašiaušti, tamsiai žali. Kankorėžiai rutuliški arba ovalūs, 5-7 mm skersmens, mėlynai juodi, apsitraukę vaško sluoksniu. Dirvožemiui mažai reiklus. Šviesomėgis, Atsparus šalčiu. Atsparus užterštam miestų orui.

24. Dyglialapė mahonijaMahonia aquifoliumRaugerškiniai – Berberidaceae Š.Amerika Lapai sudaryti iš 5-9 lapelių, iki 20 cm ilgio, 2-3 cm pločio, odiški, tvirti, išsilankstę, tamsiai žali, žvilgantys, smailūs, stambiai dygliuotai dantyti. Žiedai ryškiai geltoni, apie 8 mm skersmens, sukrauti 5-8 cm ilgio, tankiose daugiažiedėse ūglių viršūnėse, paprastai po kelias sutelktose kekėse. Uogos beveik rutuliškos, smailėjančia viršūne, iki 8-10 mm skersmens, melsvai juodos, pilkšvai apsinešusios. Mėgsta derlingą ir purų dirvožemį. Gali būti auginama ir saulėtoje vietoje ir paunksmėje. Speiguotą žiemą gali apšalti. Atspari

25. Japoninis puošmedisCercidiphyllum japonicumPuošmediniai – Cercidiphyllaceae Japonija ir Kinija Laja kūgiška ar kiaušiniška. Lapai paprasti, ištisiniai, plačiai kiaušiniški ar apskriti, 5-10 cm ilgio, trumpa buka viršūne, stambokai rinčiuotai dantyti, širdišku pamatu, pliki arba apačioje pagysliais plaukuoti, su 5-7 pirštuotomis gyslomis. Žiedai vienalyčiai, smulkūs, be apyžiedžio, su keliomis pažiedėmis, rausvi. Vaisius – ritiniška, tamsiai ruda, 1,5-2 cm ilgio dėžutė, kurioje daug smulkių sėklų. Megsta derlingus purius priesmėlius ir priemolius. Pakenčia unksmę. Atsparus šalčiui Atsparus užterštam miestų orui.

26. Vakarinis platanasPlatanus occidentalisPlataniniai – Platanaceae Š.Amerika Laja ovališka, apie 20 m skersmens. Lapai pražanginiai, plačiai kiaušiniški, odiški, tvirti, 10-20 cm ilgio ir tokio pat pločio, su 3-5 megiliomis, smailiomis, stambiai dantytomis arba beveik lygiomis skiautėmis. Smulkūs, žalsvi, rutuliškuose žiedynuose. Riešutėliai pailgi, siauri, su plaukelių kuokštu, rutuliškuose, apie 2 cm skersmens, tamsiai ruduose, ilgakočiuose nusvirusiuose vaisynuose. Mėgsta derlingą purų drėgnoką dirvožemį. Šviesomėgis, šalčiui neatsparus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2328 žodžiai iš 4531 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.