9000 m. pr. Kr. – pasirodo pirmieji žemdirbiai.
3500 m. pr. Kr. – atsiranda miestai-valstybės.
2800 m. pr. Kr. – idiograminis raštas, Lugalio titulas.
28a. pr. Kr. vidurys – Aga nukariauja visą teritoriją.
26-25a. pr. Kr. – Uras tampa centru.
24a. pr. Kr. – politinis nuosmūkis.
2300 m. pr. Kr. – SARGONAS suvienija Mesopotamiją.
1800 m. pr. Kr. – HAMURABIS suvienija Mesopotamiją.
1800 – 1600 m. pr. Kr. – pirmoji Babilonijos karalystė.
ŠUMERŲ CIVILIZACIJA
Daugelį dalykų šumerai sukūrė pirmieji. Tai irigacinės sistemos, raštas, pastatai iš plytų, ratas, burės, matematiniai laimėjimai, mokyklos.
Raštas
Civilizacija trumpą laiką išlaikė originalumą. Vėliau įsiveržė semitų-akadų ir amorėjų gentys ir kultūrą pakeitė. Raštas perėjo 2 stadijas: piktogramos (ženklai, simboliai); idiogramos (skiemeninis raštas) įsigali nuo 28a. Vėliau ši sistema perimama Akadų civilizacijos, o per ją patenka į Babiloniją, Asiriją, Persiją ir Hetitų imperiją.
Gamtinės sąlygos
Civilizacija kūrėsi palankiomis sąlygomis ir labiausiai išsiplėtojo Tigro ir Eufrato upių žemupyje. Iki mūsų dienų įvyko didžiuliai gamtiniai pokyčiai. Mesopotamijos kraštovaizdis yra plokščias, todėl Tigras ir Eufratas pasislinko. Derlingų žemių buvo daug mažiau. Persijos įlanka pasislinko į pietus. Didžiausi miestai buvo pačioje Persijos įlankos pakrantėje. Potvynio metu Tigras ir Eufratas išsiliedavo labai netolygiai ir nepastoviai. Išnaudojama buvo tik Eufrato upė. Tik nuo 24a. pradėtos statyti Tigro irigacinės sistemos. Būtent tada, kai Akadai Šumere sukuria centralizuotą valstybę.
GAMTINĖS SĄLYGOS EGIPTAS MESOPOTAMIJA
1.Potvynio laikas Liepos- spalio mėnuo Balandžio-birželio mėnuo
2.Klimato sąlygos Pusiau subtropinis Kontinentinis arba žemyninis
3.Vandens tūrio padidėjimas 4 kartai 8 kartai
4.Potvynio pakitimo tempai Laipsniškas, tolygus Staigus, netikėtas
5.Upių vandens šaltiniai Rytų Afrikos ir Etiopijos ežerai Armėnijos kalnų sniegynai
6.Slėnio reljefas Nuožulnus Lygus, plokščias
7.Geologinė dirvožemio sudėtis Klintis ir smiltainis Mergelis su druska ir gipsu
8.Derlingojo dumblo kiekis 100000 m3 vandens 170 m3 755 m3
9.Drėkinimo pobūdis Sezoninis potvynio ir atoslūgio metu Visus metus
10.Irigacinės sistemos poveikis dirvožemiui ir kanalams Dirvožemio išplovimas ir nežymus kanalų dumblėjimas Didelis dirvožemio druskingumas, didelis kanalų dumblėjimas
11.Sodinimo laikas Žiema Ruduo
12.Derliaus nuėmimas Pavasario pabaiga- vasaros pradžia Pavasaris
13.Atoslūgis Žiema Vasara
Šumerų kilmė
Ši problema tiriama nuo pat XX a. pradžios. Ar jie buvo vietiniai ar atvykėliai? Vieni teigė, kad šumerai yra autachtonai. Pirmasis tuo suabejojo Efraimas Špaizeris. Jų tėvynės reikėtų ieškoti netoli nuo Mesopotamijos. Prancūzas Šarlis Otenas teigia, kad šumerų tėvynė yra Kaukazas, nes kapai ir įkapės sutampa. Jį parėmė Verneris Christianas, kuris aiškino tą patį remdamasis kalbos duomenimis. Tačiau vėliau jis atsisakė šios hipotezės ir akcentavo Šumerų ir Indijos kultūrų laivų technikos panašumus. S.Krameris teigia, jog rementis šumerų mitologija (Gilgamešo epu), protėvynė galėtų būti Dilmuno šalis (šumerų rojus). Tačiau apie tos šalies vietą duomenų yra labai mažai. Mituose teigiama, kad Dilmuno šalis yra ten, kur teka saulė. Todėl ta vietovė turėtų būti pietų ar pietryčių pusėje. Ten teka daug upių ir yra daug kalnų. Todėl Dilmunas yra Irano pietinėje dalyje, šalia Zagros kalnyno. Dabar bandoma įrodyti, kad irigacinė sistema atsirado būtent Zagros kalnyne. Jeigu taip, tai Kramerio teorija yra teisinga.
Ankstyvųjų valstybinių darinių formavimasis
Šumerų rašto šaltiniai leidžia daryti prilaidą, kad užuomazgos kilo 4 tūkstantmečio pradžioje. Urukas buvo seniausias miestas-valstybė. Išvada padaryta remiantis mitologija. Pirmasis ją iškėlė Torgeiras Jakobsenas. Pagal Gilgamešo epą jis atrado duomenų aptariančių Uruko miesto politinę situaciją ir santykius su kaimynais. Valdovas buvo tituluojamas “enu” arba “ensi”. Kitur valdovo titulai galėjo skirtis. Be politinių jis ėjo ir vyriausiojo dvasininko funkcijas. Uruko atveju jis buvo deivės Inanos vyriausias žinys. Tai savotiška religinė valdžia. Enas buvo renkamas tautos susirinkime, kuriame galėjo dalyvauti visi laisvieji miesto gyventojai. Didelę įtaką turėjo išminčių taryba, kuri taip pat buvo renkama. Sprendžiant karo klausimua ši taryba turėjo didelę įtaką. Tuo tarpu socialiniais klausimais – daug mažesnę. Urukas ir Lagašas buvo du konkuruojantys miestai. Gilgamešo epe minimas nesutarimas tarp liaudies ir seniūnų tarybos.