Alytaus Likškėlių vid. m-klos
10d kl. mok. Lukas Miliauskas
Suokalbis
1939 m. rugsėjo 28 d.
Alytus 2003
Budeliai prieš pasaulį
1939 metai įėjo į pasaulio istoriją kaip Maskvos ir Vokietijos pasirengimo okupacijoms ir aktyvių karo veiksmų pradžia prieš taikias ir suverenias valstybes. 1939 m. rugpjūčio 19 d. Vokietija pasirašė su Sovietų Sąjunga ūkio sutartį, pagal kurią įsipareigojo suteikti 200 milijonų reichsmarkių kreditą. SSRS galėjo iš Vokietijos pirkti techniką, o atsilyginti žaliavomis. Tačiau netrukus po šios “ūkinės” sutarties buvo vykdomi Europos “pasidalijimo” grobuoniški planai.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Ribentropas ir Molotovas pasirašė nepuolimo sutartį ir slaptą pridėtinį protokolą. Šio protokolo pirmasis punktas skelbia: ”Teritorinės-politinės pertvarkos atveju Pabaltijo valstybėms (Suomijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai) priklausančiose srityse Lietuvos šiandieninė siena yra Vokietijos ir SSRS interesų sferų riba. Šiuo abipusiškai pripažįstamas Lietuvos interesas į Vilniaus sritį”. O antrajame punkte sakoma: “Teritorinės-politinės pertvarkos atveju lenkų valstybei priklausomoje srityje Vokietijos ir SSRS interesų sferos ribojasi maždaug Narevo, Veichselio ir Sano upių linija”. Taigi, pagal grobuonių sandorį Lietuva su Vilniaus sritimi atiteko Vokietijos interesų sferai.
Šiuo protokolu Rytų Europa buvo padalyta į dviejų grobuonių įtakos sferas, dėl to kilo Antrasis pasaulinis karas, buvo okupuota Lietuva ir kitos valstybės.
1939 m. rugsėjo 1-ąją Vokietija iš vakarų, o po dviejų savaičių, rugsėjo 17-ąją, SSRS iš rytų puolė Lenkiją ir, ją nugalėjusios, 1939 m. rugsėjo 28-ąją pasirašė jos teritorijos tarpusavio dalybų sutartį. Pažymėtina, kad tą dieną Ribentropas ir Molotovas pasirašė ir slaptą papildomą protokolą, kuriame sakoma, kad “Lietuva, išskyrus pietinę Suvalkiją, perduodama į Sovietų Sąjungos interesų sferą mainais už Lenkijos teritoriją”. Protokole skelbiama, kad “1939 m. rugpjūčio 23 d. slapto pridedamojo protokolo pirmuoju numeriu paženklinta dalis pakeičiama taip, kad Lietuvos valstybės sritis pereina į SSRS interesų sferą, nes iš antros pusės Liublino vaivadija ir Varšuvos vaivadijos dalys atitenka Vokietijos interesų sferai“.
1939 metų spalio pradžioje sovietai su vokiečiais pradeda derybas, kad SSRS atiduosianti Vilnių Lietuvai, kuri už tai turėsianti perleisti Vokietijai pietinę Suvalkiją.
1939 m. lapkričio 28 d. SSRS užpuolė Suomiją ir, atplėšusi jos teritorijos dalį, 1940 m. kovo 12 d. pasirašė priverstinę taikos sutartį. 1940 m. birželio 15-ąją SSRS užpuola Lietuvą ir birželio viduryje pavergia visas tris Baltijos šalis. 1940 m. birželio 27-ąją Kremliaus spaudžiama ir Berlyno patariama Rumunija sovietams perleidžia Besarabiją ir šiaurinę Bukoviną.
1941 m. sausio 10 d. Šulenburgas ir Molotovas pasirašo trečią slaptą protokolą, pagal kurį Vokietija pardavė Sovietų Sąjungai Suvalkiją už 7 mln. 500 tūkst. dolerių. Jame teigiama, kad “1. Vokietijos reicho vyriausybė atsisako savo pretenzijos į Lietuvos teritorijos dalį, kuri yra paminėta 1939 09 28 slaptajame protokole ir nurodyta prie jo pridedamame žemėlapyje. 2. SSRS vyriausybė už šio protokolo pirmajame punkte nurodytą teritoriją yra pasiruošusi kompensuoti, sumokėdama 7 mln. 500 tūkst. aukso dolerių – 31 mln. 500 tūkst. reichsmarkių”.
Sovietiniai ideologai ir kompartijos veikėjai aiškina, kad komunistai Lietuvai grąžino Vilnių, bet nenori prisiminti, kad fašistai irgi tai rengėsi daryti. Tačiau abu tuometiniai tironai už Vilnių reikalavo Suvalkijos. Pagaliau vienas pardavė, kitas pirko. Kaip anksčiau buvo rašyta, sovietai Lietuvą iškeitė į galimą grobį Lenkijos gubernijose.
NKVD ir gestapas dėjo grandines tautoms – krematoriumai dirbo be pertraukų, duobėse alsavo priešmirtinės agonijos aukos, tardymų ir mirtininkų kamerose vyko egzekucijos, stepėse, ledjūriuose, įmonėse, kirtavietėse žmonės buvo pasmerkiami mirčiai.
Rugpjūčio 23-ioji – juodžiausias lietuvių tautos istorijos puslapis. Tą dieną 1939 metais pasirašyta “sutartis” leido komunistiniam budeliui ir jo sekėjams išnaikinti trečdalį tautos, padaryti žalos iki 900 mlrd. JAV dolerių.
Fašizmas buvo teisiamas Niurnberge ir sulaukė griežto įvertinimo. Tačiau komunizmas, padaręs pasauliui dešimteriopai daugiau žalos, liko teisiškai neįvertintas.
Minėdami komunizmo ir fašizmo – Stalino ir Hitlerio sąmokslą, 1939 m. rugpjūčio 23 d. Ribentropo–Molotovo paktą, turime prisiminti jo ištakas ir pasekmes. Nusilenkdami aukoms privalome kovoti, kad tai daugiau nepasikartotų ir kad komunizmas būtų teisiamas aukščiausiuose pasaulio teismuose
Slaptųjų protokolų šešėlyje
Istorikas J. Dainauskas agresijos dvasią įžvelgia ir 1939 m. Ribentropo-Molotovo pakto pasirašymo dokumentuose bei išdavose. Nagrinėdamas to meto Sovietų Sąjungos leidinius, politikų pareiškimus bei prisiminimus, istorikas randa vieną kiaurai smelkiančią mintį: 1939-1940 m. Rusija baigė atgauti dalį žemių, kurių buvo netekusi 1918 m., atkūrus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos valstybes. ( Suomijos valstybė atkurta 1917 m. gruodžio mėn.) Ši paralelė dažnai pamirštama. Tačiau 1939 m. įvykiai taip pat buvo prieš
tai vykusių išdava.
1933 m. Hitlerio atėjimas į valdžią Vokietijoje, 1934-1935 m. Klaipėdos nacių byla rodė didžiulį įtampų lauką, susidariusį tam tikrose Europos politinio žemėlapio taškuose. Tais neramumais puikiai pasinaudojo Kremliaus pypkius. Pasak J. Dainausko, 1937 m. represijos Sovietų Sąjungoje J. Stalino galėjo būti specialiai organizuotos tam, kad būtų atsikratyta internacionalistų žydų, kurių „tautų vadas“ nebegalėjo su valdyti. Dar akivaizdesnę ir aršesnę antisemitizmo politiką Vokietijoje varė Hitleris.
Artėjančių audrų akivaizdoje Lietuvos Vyriausybė siekė bet kuria kaina išlikti neutralia – gal audra praūš?
Todėl 1939 m. sausio mėnesį buvo priimtas Neutralumo įstatymas. Prieš tai jau buvo padaryta daug nuolaidų nacistinei Vokietijai. Tik ar viena Lietuva tas nuolaidas darė? Dar 1938 m. kovo mėn. Vokietija užgrobė Austriją, o rugsėjo 29-30 d. pasirašytas Miuncheno sandėris, kuriuo Anglijos ir Prancūzijos vyriausybės nusiplovė rankas prieš Vokietijos spaudimą užimti dalį Čekoslovakijos. Vėliau užėmė ir ją visą.
Šiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausybė vis labiau nuolaidžiavo Vokietijai. Lapkričio 1 d. panaikinta karo padėtis ir spaudos cenzūra Klaipėdos krašte, o prezidentas Antanas Smetona savo perrinkimo proga visiems nuteistiesiems naciams grąžino pilietines teises. Spaudžiant Vokietijai, o Lietuvos vyriausybei vis labiau nuolaidžiaujant, Klaipėdos krašto seimelio rinkimai gruodžio 11 d. baigėsi visiška nacių pergale. Taip buvo parengtas placdarmas Vokietijai šį kraštą aneksuoti. 1939 m. kovo 22 d. Lietuvai buvo padiktuota sutartis, kuria Klaipėdos kraštas ir Klaipėdos uostas atduodami Vokietijai. Kovo 23 d. 10 val. ryte Vokietijos karo laivų eskadra priplaukė prie Klaipėdos. Jūra šėlo, ir šarvuotlaivis „Deutschland“ nepajėgė įplaukti į nepakankamai gilų Klaipėdos uostą. Todėl Hitleris torpediniu kateriu pasiekė krantą, išrėžė kalbą iš miesto teatro balkono, ir neilgai trukęs grįžo į laivą.