Suomija
5 (100%) 1 vote

Suomija

GYVENTOJAI

Suomiai sudaro daugiau kaip 93% šalies gyventojų, o švedai – tik 6%. Šiaurinėje dalyje gyvena beveik 2500 Samių, kitos tautinės grupės sudaro tik 1%. Tačiau nors švedų gyventojų skaičius ir mažėja, Suomijoje jie turi savo politinę partiją, savo tautines mokyklas, institucijas. 58% Suomijos gyventojų yra miestiečiai. Suomių ir švedų kalbos yra abi oficialiosios. 93% kalba suomių kalba, kilusia iš fino-ugrų kalbų. Apie 6% žmonių, gyvenančių Alandų salyne, kalba švediškai. Taip pat Suomijoje gyvena samiai (lapiai).

Lapiai, arba samiai, — tai tauta, turinti savo kalbą ir tradicijas. Praeityje lapiai gyveno beveik visoje vidinės Suomijos teritorijoje, vėliau šiose vietose daugėjant suomių jie buvo nustumti į šiaurę. Pagrindinis jų užsiėmimas — elnininkystė, kuria pastaruoju metu susidomėjimas mąžta. Suomijos vyriausybė stengiasi išlaikyti tradicinius šios mažos tautelės verslus. Iš 200 tūkstančių Lapijos gyventojų 6500 yra lapiai, bet tik daugiau kaip vienas tūkstantis jų dar nepamiršo gimtosios kalbos. Lapiai — klajoklių tauta. Tačiau daugiau kaip prieš 30 metų paskutinė lapių šeima nustojo klajoti. Iki tol klajokliai gyvendavo palapinėse, suręstose iš aukštų medžio karčių ir apdengtose elnių kailiais. Jas vadino kota. Tokiai palapinei uždengti reikėdavo net 60 elnių odų.

Alandų salos — pati vakarinė Suomijos provincija, susidedanti iš 7000 salų ir uolynų, turi savitą mikropasaulį ir daugeliu kitų ypatybių skiriasi nuo žemyninės Suomijos. Jų autonomiją garantuoja tarptautinė sutartis, kurios vienpusiškai negali pakeisti Suomijos parlamentas. Pagal įstatymą provincija yra švediška. Kiekvienas gimęs gauna Alandų salų provincijos piliečio teises, jeigu jas turėjo jo tėvai. Kiti Suomijos piliečiai provincijos piliečio pažymėjimą gali gauti tik išgyvenę Alandų salose ne mažiau kaip penkerius metus. Kad tas pažymėjimas būtų patvirtintas, pretendentas turi mokėti Švedų kalbą.

Suomijos pripažinta nacionalinė religija – evangelikų liuteronų. Beveik 86% gali save laikyti šios religijos pasekėjais. Tačiau šalyje vyrauja religinė laisvė. Ortodoksų religija, iki II-jo Pasaulinio karo buvusi nacionaline religija, smarkiai smuko.

Šalia tokių svarbesnių miestų kaip Helsinkis, būtų galima paminėti Espoo, Hämeenlinn, Joensuu, Jyväskylä, Kemi, Kotka, Kuopio, Lahti, Lappeenranta, Oulu, Pori, Tampere, Turku, Vaasa, Vantaa. Suomijos Laplandijoje gyvena apie 3000 laplandų.

SUOMIŲ KALBA

Ji priklauso Baltijos pajūrio suomių (fino-ugrų) kalbos grupei. Šia kalba šnekama Suomijoje (išskyrus švediškąją kalbos sritį, kuri dabar jau ima smarkiai niveliuotis, ir Enare bei Utsjoki dalis, kur kalbama dar ir laplandietiškai), Finnmarkeno provincijoje Norvegijoje, šiaurės rytų Norrbotteno provincijoje Švedijoje, Petrapilio bei Petsamo srityse ir išmėtytose vietovėse Sibire bei Šiaurės Amerikoje. Iš viso suomiškai kalba apie 3,5 milijonų žmonių. Suomiai patys save vadina suomalaiset (suomalainen, suo – pelkė, maa – kraštas), o savo kalbą suomi (neaiškios kilmės žodis).

Suomių kalbos struktūra yra nesudėtinga. Balsiai: a, e, i, o, u, ä, y, ö. Ilgieji balsiai žymimi dvigubu balsio ženklu. Tvirtagalai dvibalsiai: ie, uo, yö (kilę iš ilgųjų e, o, ö). Tvirtapradžių dvibalsių yra 14 (pvz. au, äy, ei). Balsių harmonija: jeigu pirmajame skiemenyje yra a, o, u, tai sekančiame skiemenyje negali būti y, ä, ö (ir atvirkščiai). Priebalsiai: d, h, j, k, 1, m, b, p, r, s, t, v. Dabartinėje bendrinėje kalboje žodis negali prasidėti ar pasibaigti daugiau, kaip vienu priebalsiu, o žodžio viduryje retai pasitaiko trys priebalsiai po vienas kito. Žodžio kirtis pirmajame skiemenyje. Kirtis ir garso ilgis nepriklausomi nuo vienas antro. Morfologija turtinga ir taisyklinga. Iš linksnių, be vardininko, yra trys vidaus ir trys išorės vietininkai, esyvas ir translatyvas, komitatyvas ir abesyvas bei instruktyvas. Būdvardžiai linksniuojami taip, kaip ir daiktavardžiai, išskyrus komitatyvą. Be gausybės linksnių vartojami ir kai kurie prielinksniai bei polinksniai, kurių dalis yra daiktavardžiai ir linksniuojami, pvz. kylän keskellä (viduryje kaimo), kylän keskeltä (iš kaimo vidurio), keskelle merta (viduryje marių). Giminių nėra. Neiginys ne reiškiamas atskiru veiksmažodžiu. Veiksmažodis turi keturias nuosakas. Labai gausu bendraties ir dalyvių formų. Išvestinių galūnių labai daug, o galimumai sudaryti naujas išvestines formas neišsemiami. Žodyne labai daug gamtinių žodžių.

Suomių kalboje yra nemaža skolinių iš kaimyninių kalbų, nemažas kiekis ir iš baltų. Tačiau suomiai buvo ne tik gavėjai, bet ir davėjai — senų suomiškų skolinių yra ir lietuvių kalboje. Gausu tarmių. Riba tarp vakarinių tarmių grupių yra daug ryškesnė, negu pačių ryčiausių tarmių ir karelų-oloniečių. Prie rytinių tarmių priskiriama ir ingrių šnekta (Ingermanlandijoje). Suomių rašomosios kalbos kūrėju laikomas vyskupas Mikael Agricola (1508-57m.). Jo mintį sudaryti rašomąją kalbą, pagrindu padedant Turku miesto tarmę su rytinių tarmių priemaišomis, įvykdė Elias Lonnrot (1802-84m.) — antrasis suomių kalbos tėvas. Iš daugelio kitų, kurie XIX a. puoselėjo suomių kalbą, reikia paminėti leksikografą R. Renvall (1781-1841m.), dabartinės suomių rašybos
kūrėją,kuriam per palyginus labai trumpą laiką pavyko išugdyti kultūrinę kalbą. Žymiausias jo darbas yra žodynas „Suomalainen sanakirja — Le linguae fennicae“ 1827m..

Viena tauta, dvi kalbos. Pirmosios suomių gentys buvo medžiotojai ir žvejai, kurie leisdavosi į tolimas medžiokles. Prekiavo kailiais, o jų pirkti atvykdavo ir užjūrio pirkliai. Suomių kalboje žodis raba — pinigai, iš pradžių reiškė „voverės kailiuką“. 40 voverės kailiukų ryšulys reiškė „kailio pinigus“. Šešis amžius Suomija buvo Švedijos provincija, todėl šalyje tvirtai įsišaknijo Švedijos kultūros ir ypač švedų kalbos elementai. Tad Suomijoje šiandien yra dvi oficialios kalbos — suomių ir švedų. Dauguma kalba suomių kalba, kurioje vyrauja rytų ir vakarų dialektas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 921 žodžiai iš 3065 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.