Suomija1
5 (100%) 1 vote

Suomija1

SUOMIJA

BENDRA INFORMACIJA

Plotas -338 145 km2 Gyventojų skaičius -5 mln Gyventojų tankumas -6.2 gyv./km2 Santvarka –Respublika Valstybinė kalba-suomių, švedų Tikyba-liuteronų, stačiatikių Sostinė-Helsinkis

Suomijos plotas 338 145 km2, kurio 69% sudaro miškai, 10%- vandenys, 8%- dirbama žemė (žemės plotas 304 593 km2 ).Sienos: su Švedija (586 km), su Norvegija (727 km), su Rusija (1269 km). Didžiausias šalies ilgis nuo Hanko ligi Utsjoki- 1157 km, didžiausias plotas tarp Nearpio ir Ilomantsi miestelių- 542 km.

Suomija vadinama tūkstančio ežerų šalimi. Iš tikrųjų jų yra dešimtys tūkstančių. Ežerų 500 m2 ir didesnių yra 188 000 ( paprastai informaciniuose leidiniuose skaičiuojami tik didesnieji ežerai ir nurodoma esant 63 tūkst.). Salų 100 m2 ir didesnių- 179 000.

Aukščiausia vieta- Halti kalnas Laplandijoje 1328 m, ilgiausia upė Kėmijoki 483 km. Didžiausi ežerai: Didžioji Saimaa (4377 km2 ), Inari (1102 km2 ) ir Piaijianne (1054 km2 ).

GYVENTOJAI, VALDYMAS IR KULTŪRA

1994 m. sausio 1 d. Suomijoje gyveno 5080 mln. gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas- 16,7 žm/km2.

Valstybinės kalbos- suomių ir švedų, o nuo 1992 m. sausio 1 d.- ir samių, jų gyvenamuose valsčiuose šiaurėje. Pagal kalbas 93,2% gyventojų yra suomiai, 5,86%- švedai, 0,30%- samiai. Šiuo metu padaugėjo rusų (0,18%). Taip pat apie 5000 gyvena čigonų.

Pagrindinė tikyba- evangelikų-liuteronų, kurią išpažysta 86,7% gyventojų. Antroje vietoje- ortodoksų (1%), kitos tikybos-1,1%. Katalikų Suomijoje yra apie 3000.

Suomija yra parlamentinė respublika, nepriklausomybę gavusi 1917 m. gruodžio 6 d. Politinė valdžia yra tautos rankose, nes ji renka savo atstovus į Parlamentą. Į jį renkama 200 deputatų nuo visų partijų visuotiniu atviru ir slaptu balsavimu ketveriems metams. Aukščiausioji valdžia šalyje priklauso prezidentui, kuris renkamas šešeriems metams.

Marttis Ahtsaaris 1994 m. kovo 1 d. pradėjo eiti prezidento pareigas. Jis buvo dešimtasis Suomijos prezidentas. Profesionalus diplomatas, ilgai dirbęs įvairiose JTO diplomatinėse tarnybose. Naujasis prezidentas yra aktyvus Europos Sąjungos narystės šalininkas. Šiai idėjai pritarus referendume, Suomija 1995 m. sausio 1 d. taps ES nare.

Suomija atsikūrusią Lietuvos respubliką pripažino 1991 08 28. Suomijos ambasada Vilniuje atidaryta 1991 12 04 ir pirmuoju ambasadoriumi paskirtas diplomatas Taisto Tolvanenas.

Suomijos sostinė- Helsinkis, turįs 509 tūkst. gyventojų. Po jo eina jo miestas- palydovas Espoo ir Tamperė. Miestuose gyvena apie 64% gyventojų.

Pinigas – Suomijos markė. Didžiausias laikraštis – savaitraštis “Helsinkio žinios” suomių kalba ir “Hufvudstadsbladet” švedų kalba. Laikraščių išeina 354, periodinių leidinių – 4397. Per metus tautinėmis kalbomis išleidžiama apie 11 tūkst. knygų. Yra 1107 viešosios bibliotekos.

1993 m. buvo 21 universitetas ir universitetinio lygio mokykla su 121 175 studentais (tikrų universitetų – 10, o didžiausias – Helsinkio universitetas, turįs 30 tūkst. studentų).

1992 m. šalyje veikė 363 ligoninės su 53 890 lovų, dirbo 12 929 gydytojai. Tais metais įvairių kategorijų pensininkų buvo 1 182 934. Vidutinė pensijos suma buvo 4645 FIM per mėnesį (vyrams 5593, moterims 3998 FIM).

Darbininkų atlyginimas už valandą 1993 m.- nuo 35,1 FIM ligi 62,8 FIM. Vidutiniai mėnesiniai atlyginimai visuomeniniame sektoriuje, pvz., klasės mokytojo – 11 375 FIM, vyresniojo mokytojo – 13 817 FIM, gydytojo – 20 599 FIM, bibliotekininko – 9662 FIM.

TAUTINIS HIMNAS

Suomių tautinio himno “Mūsų šalis” žodžius sukūrė garsus suomių tautinio atgimimo poetas, rašęs švedų kalba, Johanas Ludvigas Runebergas 1846 m. Tam eilėraščiui jis pats ketino sukurti ir melodiją, bet paskui į pagalbą pasikvietė muziką F. E. Ehrstromą, tačiau toji sukurtoji melodija plačiau nepaplito. 1848 m. eilėraščiui muziką sukūrė kitas kompozitorius Frederikas Pasiusas ir po kelių dienų, 1848 m. gegužės 13 d., tas kūrinys buvo atliktas Floros šventėje. Ši daina vėliau tapo ir tautiniu himnu, tebegiedama ir šiandien.

VĖLIAVA

Suomijos valstybinė vėliava yra stačiakampio formos audinys, kurio baltame pagrinde pavaizduotas ultramarino arba jūros mėlio spalvos kryžius, kuris visą plotą dalina į keturias taisyklingas, tik ne vienodo dydžio dalis. Vėliavos aukštis 11, ilgis 18 mato vienetų, kryžiaus plotis – 3, viršutinės dalies – 5, apatinės – 10 mato vienetų. Iškelti valstybinę vėliavą turi teisę Respublikos Prezidentas, Parlamentas, Valstybės Taryba ir jos ministerijos, centrinės įstaigos.

Panaši į valstybinę vėliavą, tik be herbo kryžmoje, yra įprastinė tautinė vėliava, iškialiama įvairių švenčių progomis, naudojama jūroje, prekyboje.

Vėliavos istorija siekia 1850 metus, kada Suomijoje pirmą kartą pradėtas rimtai svarstyti savos tautinės vėliavos klausimas. 1863 m. jau oficialiai iškeltas tautinės vėliavos būtinumas, tačiau Rusijos valdžia, kurios pavaldinė buvo Suomija, tam nepritarė. Tuo metu buvo sukurtas ir pirmasis vėliavos projektas. Antrasis daugiaspalvis projektas sukurtas 1900 m. Dabartinė vėliava patvirtinta 1918 m. Ji atspindi Suomijos ryšį su vandeniu ( jūra ir ežerais).

Vėliavos vartojimą reglamentuoja 1918 m. priimtas įstatymas.

KAS TA HEUREKA?

Heureka yra Suomijos parodų ir
veiklos centras, vaizdingai pasakojantis apie mokslą ir tyrimus. Heurekos parodos betarpiškos, t.y. lankytojui pačiam reikia būti aktyviam, išbandyti esančius įrengimus ir daiktus bei atlikti įvairius uždavinius. Kitaip sakant, stengiamasi lankytoją pastatyti į tyrėjo padėtį: bandymais, matyt, gimsta šitas išgyvenimas – heureka !

Heureka seka mokslo pasiekimus ir siekia iškelti aktualias ir sunkias problemas. Ypač idomi pagrindinė parodos dalis, susijusi su genetika. Šitoje parodoje galima, tarp kitko, pasvarstyti, ar teisinga iš anksto “užsakyti” įvairias savybes savo negimusiam kūdykiui, ir kas iš to gali išeiti.

Heurekos papuliarumas – vidutiniškai daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų per metus. Vien tai liudija, kad ši institucija yra naudinga. Tačiau ji populiari ir tuo, kad Heureka yra vieta, kur pramogaujama, kur galima susieti laisvalaikį su įtempta veikla ir laisvu mokymusi. Heurekoje šeimos pramogauja, čia galima atsivesti savo svečią. Šitaip ir mes, Heurekos darbuotojai, bandome savo darbo vietą: Heureka yra linksmas dalykas, nes ir mokslas savo prigimtimi yra toks. Moksle tuo didesnis atradimo žavesys, kuo didesnė nežinomybė.

Heureka priklauso Suomijos laisvalaikio praleidimo vietų avangardui. Mokslinių centrų pasaulyje Heureka yra žinomas ir vertinamas institutas už mūsų šalies ribų.

Mūsų, Heurekos žmonių, dažnai klausia, kodėl mes šitą naujo atradimo žavesį stengiamės perduoti lankytojams. Tai neabejotinai ir yra iššūkis. Betarpiškų parodų sumanymais siekiama sužadinti lankytojo smalsumą. Galutinis bandymų rezultatas gali būti netikėtas. Padeda nustebimas ir netikėtumas. Turi būti patrauklu ir neprošal humoras.

HELSINKIS – KULTŪROS SOSTINĖ

Nuo 1985 m. kasmet viena kuri nors Europos sostinė tampa kultūros sostinė. Pirmąja tais metais tapo Atėnai.

Helsinkio, kaip kultūros sostinės, idėja pirmą kartą buvo iškelta minint 75- ąsias Suomijos nepriklausomybės metines ir dabar jau plačiai apie tai kalbama ir rašoma. Manoma, kad Helsinkis bus kandidatas 2000 ar 2001 metų kultūtos sostinės vardui gauti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1054 žodžiai iš 3428 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.